Part

 1 2 |         viešpaties Jėzaus žaizdas. Mums nutilus, iš ąžuolų viršūnių
 2 3 |              O gal yra, tik nenori mums pasirodyti dėl to, kad mes
 3 4 |         nuo to laiko, kaip nupirko mums seniai mūsų trokštamą ožį.~    -
 4 4 |            dabar ką?~    - Bet jis mums tiekia daug džiaugsmo, -
 5 4 |      Pasauly nėra nieko amžino. Ir mums gal dar lemta vėl vaidinti
 6 4 |        drauge į pražūtį. Geriausia mums butų jungtis su baltarusiais,
 7 4 |         dingę, kur būtų dingę.~    Mums buvo be galo įdomu, ar yra
 8 4 |           gražiąją žydelkėlę, kuri mums tarnavo, kaip meilinaisi
 9 4 |         kiek nuo stalo, kad gyvatė mums už nosių neužkliūtų, kad
10 4 |          kaip galima! Ponia Marija mums pasišvenčia, o tamsta ją
11 4 |          leido šeimynai pašokti, o mums pažiūrėti. Tuojau atėjo
12 4 |            vėjas liūdnai dejuoja - mums čia šilta ir miela kaip
13 5 |        taip įkyrime, kad ji liepia mums paskaityti, tai nepajusime
14 5 |            ten nuėjome.~    Įpėdin mums atėjo dvaro mergos su pusvakariais
15 5 |          ir drybsotumėm, bene pats mums užgintumia? - tarė viena.~    -
16 5 |           tylėjo. Besivartaliojant mums po šieną, mamatė tarė tėveliui:~    -
17 5 |             Ir, išlindę pro žinomą mums spragą, tekini bėgame priešais
18 5 |           Išskyrus dėdę Kazį, nėra mums meilesnio svečio už Levanardą.
19 5 |            Levanardą. Jis pasakoja mums tokias gražias pasakas,
20 5 |            mumis kalbėti. Pribėgus mums, Levanarda stabdo savo širvą
21 5 |         arklio kinkymo scena, kuri mums visados be galo tinka, Išlipęs
22 5 |       Levanarda traukia iš kišenės mums lauktuvių: tris dailiai
23 5 |          Be to, Levanarda gauna ir mums daug pasakoti. Brėkštant
24 5 |            Tai yra vynuogės, kurių mums "ponas gandras" atvežė lauktuvių
25 5 |           pats būtų vaikas. Ir tai mums be galo tinka.~    Mamatė
26 6 |         idealas. Rūpindamasis, kad mums būtų gera Kalnėnuose, jis
27 6 |           į malonų kambarėlį, kurs mums atrodo kažkokiu užburtu
28 6 |        dažnas jos lankymas liūdnai mums nepasibaigtų.~    Ateina
29 6 |            pilkos akys.~    Įdavus mums po pintinėlę, pana Pranciška
30 6 |      žydinčių aguonų kvapas kutena mums nosis. Įpėdin panai Pranciškai
31 6 |            konfitūromis. Begeriant mums, pasakoja juokingų anekdotų
32 6 |           ima iš komodos ir dalina mums medauninkų širdį, riterį
33 6 |     daugiau nebepamatys. Ji negali mums pirkinėti dovanėlių, nes
34 6 |    Verusios kambarys nėra, žinoma, mums malonus, ir mes stengiamės
35 6 |             jos stengimos patiekti mums džiaugsmo. Graudu man randas.
36 6 |       nelepina mūsų ir nesistengia mums įtikti. Tai bočelis. Nėra
37 6 |      įtikti. Tai bočelis. Nėra jis mums piktas, nevaržo mūsų, tik
38 6 |             retkarčiais liepia jis mums pasakyti eiles, kartais
39 6 |             kad mus juokina. Tinka mums žiūrėti, kaip jis, pavalgęs
40 6 |            Tą dainelę pats bočelis mums pritaria, o pabaigus liepia
41 8 |  paniekintų tautų atgimimas. Štai, mums bematant, sukilo slavų tautos,
42 8 |           Aš noru pri dijvule.~    Mums tie jos žodžiai nedarė didelio
43 8 |            didelio įspūdžio; rodės mums, kad ji taip sau tiktai
44 8 |            žibėjo ašaros. Grįžtant mums namo, paklausiau:~    -
45 8 |           pats geriausiai žino, ko mums reikia ir ko nereikia.~    -
46 8 |               Mata, puoniteli, kun mums Kazeli padarė. Juk tat ana
47 8 |            mamatė metė saujelę, ir mums liepė.~    - Kad Kazelė
48 9 |         kai įdvasinta materija bus mums nebe sunki akmeninė makštis,
49 9 |      šypsodamas į mus žiūrįs, duok mums visiems - pabudusiems -
50 11|          esą "po parafijańsku". Ir mums, vaikams, tėvelis griežtai
51 11|          vilties, kad ciocia atveš mums gražių ir gausių lauktuvių,
52 11|           savo kambarius, išdalijo mums lauktuves, kurios savo gausumu
53 11|           į savo kambarį, ir viena mums terūpėjo: pasidalyti džiaugsmu
54 11|        Tačiau ir dėdė Boleś atvežė mums lauktuvių: kiekvienam po
55 11|            kavą ir kalba su mumis. Mums nuostabu, nes lig šiol manėme,
56 11|         stebėtis nepridera. Išėjus mums, ciocia kelias ir, apsivilkus
57 11|         ciocią lydi mamatė ir mes. Mums tai baisiai sunki pareiga,
58 11|   nepasilijtų.~    Važinėtis tinka mums daug labiau, negu vaikščioti
59 11|               Tėvelis tuojau liepė mums eiti į vaikų kambarį. Mes
60 13|          kaklo. Mano nuomone, gana mums to poniško dosnumo ir tos
61 13|          vyro kulto skelbėja, gali mums prikišti, kad nepildome
62 13|    nepasieksime nieko.~    - Esant mums lojaliems, lojaliems ir
63 14|          po kiemą. Jau laikas buvo mums gulti, tad nubėgau pas ją
64 14|         todėl tikiuos, kad netieks mums nemalonumų ir mokės įvertinti
65 14|          netikėtas. Žinoma, skaudu mums būtų skirtis su Irusia,
66 14|          bent supranti, kokią gėdą mums padarei?~    Stovėjau išsigandusi,
67 14|          patys arkliai rytoj atveš mums mokytoją. Kad ir bjaurus
68 14|     mokytoją. Kad ir bjaurus oras, mums labai linksma šiandien.
69 14|           nes mamatės draugė, kuri mums ją rekomendavo, rašė, kad
70 14|             Liūdnas pasaulis - bet mums linksma: taip ilgai nevaikščiojome
71 14| brangiausieji paukšteliai, ir kaip mums gera drauge! Tai mūsų laimingiausi