Part

 1 2 |       savo gražiąją žmonelę, kad jam viskas gera. Dirba kaip
 2 3 |          priešais ir, pabučiavus jam ranką, tariau:~    - Tėveli,
 3 3 |      pasakė tėvelis, glostydamas jam galvelę, o atsikreipęs į
 4 3 |   meluojant; mat, neseniai buvau jam sakiusi, kad tuojau galima
 5 3 |    seniai jį kviečią, ten geriau jam būsią, negu čia vienui vienam,
 6 3 |       Mamatė parėjus tuoj atnešė jam pati ant lėkštelės tų reikiamųjų
 7 3 |          aš arklį, kad nereikėtų jam nešioti, - pasakė Nika.~   
 8 3 |       paskui mamatė nerami liepė jam gerti vaistų, kad nesusirgtų,
 9 3 |    pagalios pats klebonas liepęs jam vaikščioti po savo saloną,
10 4 |       tai skrybėlė nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~    -
11 4 |         ir jis nusprendė, kad ir jam toks vežimas praverstų.
12 4 |        daro: kai tik kokia kalba jam netinka, jis pradeda pasakoti
13 4 |        mane mamatė. - Tu įkvėpsi jam greičiau surasti šventąjį
14 4 |     artistą. Viena mamatė tegali jam čia akompanuoti, todėl jis
15 5 |     pievas ir kad mes atneštumėm jam tenai pusvakarius.~    Kaip
16 5 |         šv. Petro iš Varnių, kur jam pavykę parduoti daug šventųjų,
17 5 |     pasisukęs mūsų linkui. O mes jam pasakojame įvairias naujienas:
18 5 |          kad jį atvežė. Bučiuoja jam į aksomines šnerves, glosto
19 5 |          pagražintas. Tartum kas jam būtų pasakęs, kuo mus labiausiai
20 5 |        tik neseniai sapne kažkas jam liepęs pastatyti koplyčėlę.
21 5 |       angelas plonai ir švelniai jam atsako: ~    Ne taip yr
22 5 |             sako.~    Geriausias jam valgis - arbata su pyragu,
23 5 |       pyragu, ir mamatė visuomet jam tiekia to gardumyno. Pagėrus
24 5 |     tiekia to gardumyno. Pagėrus jam arbatą, ateina virėja prašyti
25 5 |    niekas jo nebenorėsiąs. Perša jam vieną ir kitą mergelę, girdamas
26 5 |          visos mergelės esančios jam gražios ir geros ir jis
27 6 |         priėjęs mosuoja su ranka jam prie pat snukio.~    - Atskrido
28 6 |    peties ir tol limenas, kol ir jam teks mylavimų. O kai ji
29 6 |      nesirūpina. Rytą bučiuojame jam ranką labai dienai, paskui -
30 6 |         visados reiškia tai, kas jam tą dieną įstrigo į širdį. "
31 6 |       visą kelią murmėdamas, kad jam neduodą ramybės, niekados
32 6 | įsitikinęs, kad trečiasis arklys jam buvo pasivaidenęs. Arba
33 6 |           Kad kartais, beviešint jam pas mus, tėvelis nori jį
34 6 |         ilgiau užlaikyti, liepus jam arklius kinkyti, sako:~    -
35 6 |          vežėjo. Tėvelis aiškina jam, kad audra praėjusi pro
36 6 |      smūgis, nes kiekviena knyga jam šventenybė.~    - Visa knyga
37 6 |      kaip tik Mykolas. Nė žodžio jam nepasakęs, bočelis jau buvo
38 6 |           priėjęs ir bučiuodamas jam ranką, tarė:~    - Dovanok,
39 6 |       kitą teima, bet kai, esant jam pas mus, mamatė padeda jo
40 7 | neturėdamas, tavęs klausys. Kaip jam pasakysi, taip darys, nes
41 7 |      Nebijok, ponitėle, aš būsiu jam gera pati. Bus ir apsiūtas,
42 7 |      apskalbtas, ir pavalgęs. Ko jam betruks? Trumpai laikysiu,
43 7 |       jos kaip ugnies. Pasigėrus jam visur kliūdavo, ir net barzdą
44 7 |  kliūdavo, ir net barzdą gerokai jam apipešdavo, apipešdavo.
45 7 |      gerti. Kaip tik liuob užeis jam noras, jis tuojau pas mane.~    "
46 7 |       savo luomą gerbiu!"~    Aš jam niekados neduodavau degtinės,
47 8 |         vesti kitos. Bet nelemta jam buvo daugiau besotinti mūsų
48 8 |         teisinos jau namie įsakę jam nešokti, bet ką padarysi,
49 8 |          jei nepaklausys, tai aš jam parodysiu! - tarė.~    Kokiais
50 9 |       Bijau, ar užtenkamai gerai jam akompanuoju. Bet jis sakos
51 9 |     neapsives, nes jo filosofija jam neleidžia. Jei jis kuomet
52 9 |          savo darbą, ir nunėriau jam ilgą, platų kaklaryšį. Kiek
53 9 |          džiaugsmo, matant, kaip jam patiko ta dovana.~    Atsisveikindama
54 9 |       žinoti, ar ilgai dar lemta jam taip laimingai nuo jų išsisukinėti,
55 9 |       kaip lig šiol.~    Įdaviau jam pinigus, gautus už apyrankę.
56 11|         žinovą, kad jokia virėja jam neįtiksianti. Be to, norįs,
57 11|        lyg pelės ir nesipainioti jam po kojų.~    Tėvelio žodžiai
58 11|  priemonių įtikti vyrui, įrodyti jam savo rūpinimąsi juo - kas
59 11|      cigarų dėžę, kurias ciocia, jam nematant, pridėjo saldainių.~   
60 11|          į miestą, ciocia įpėdin jam siunčianti savo ištikimą
61 12|   medžioklė esanti vieni niekai; jam tebesant pusvaikiu ir tebesimokant
62 12|         atsisveikino su dėde ir, jam besitolinant, vėl su balta,
63 13|    eidamas, nes tėvelis drįsdavo jam dažnai prieštarauti. Užtat
64 13|          lovoje su juo. Ir kaip, jam maža esant vietos, jis taręs
65 14|  laikraščius - šaltai pabučiavau jam ranką ir širdį sopama nuėjau
66 14|     išdaužė visus langus. Išėjus jam kažin kur, vagis išnešė
67 14|   priklydusi katė. Žmonės atneša jam šio to, o jis meldžias "
68 14|       atėmė. Tylios ašaros rieda jam per raukšlėtą veidą pasakojant,
69 14|   Šiandien pasigyrė senelis, kad jam peršą kažką.~    - Bet aš
70 14|          Pareikalavau, kad duotų jam rykščių. Kitaip, kuo jis