Part

 501 4 |          linksmai šoka, kad lytus lyja ir kad skaičiau gražią gražią
 502 4 |           kambario kertes, rados šilta ir jauku. Kokia laimė sėdėti
 503 4 |               dejuoja - mums čia šilta ir miela kaip kregždelėms lizdelyje,
 504 4 |         lizdelyje, kur neužpučia vėjas ir neužlieja lytus.~    - Dabar
 505 4 |      Žvaigždelę ką nors daugiau, o gal ir tą patį. Aš taip myliu šventąją
 506 4 |                labai noriu žinoti, nes ir aš juk būsiu riteris ir
 507 4 |                ir aš juk būsiu riteris ir josiu ieškoti šventojo Gralio.~    -
 508 4 |                  Vis tik apie riterius ir apie riterius, - sakau liūdnai. -
 509 4 |           verkdama.~    - Galėsi rasti ir nebūdama riteriu. Ir šventoji
 510 4 |             rasti ir nebūdama riteriu. Ir šventoji Elžbieta rado šventąjį
 511 4 |             toliau apie Parsifalį.~    Ir savo melodingu balsu mamatė
 512 4 |            balsu mamatė pradėjo:~    - Ir prijojo riteris Parsifalis
 513 4 |               kad Liudviko nėra namie. Ir nesitikiu jo šiandien sugrįšiant
 514 4 |                      Važiuojant toliau ir neuždengtoje brikoje, galima
 515 4 |               violončelė verkė, dejavo ir skundės tartum gyva būtybė.
 516 4 |            švelniai garbanotus plaukus ir merkė akis, tartum pailsusias
 517 4 |             sako jį esant labai mokytą ir artistą. Viena mamatė tegali
 518 4 |                Jis ne tik griežia, bet ir dainuoja. Mamatės prašomas,
 519 4 |        prašomas, atsisėdo prie pianino ir, pats sau akompanuodamas,
 520 4 |             įsispelėjusi tolybėn. ~    Ir vargo ji ilgai pasauly liūdna,~   
 521 4 |             ilgesio keisto pilna. ~    Ir skliauto giesmė buvo jai
 522 4 |                       Kodėl?~    - Nes ir tamsta pilna karšto troškimo,
 523 4 |          tamsta pilna karšto troškimo, ir tamstai skamba nesiliaudami
 524 4 |           nesiliaudami dangaus garsai, ir negali jų užvaduoti nuobodžios
 525 4 |               tartum kažko drovėdamos, ir nutilo.~    Muzika vis skambėjo
 526 4 |          prisiklausyti gražios muzikos ir pati turi su kuo paskambinti.
 527 4 |       Jonavičius. Taip puikiai griežia ir dainuoja, ir toks gražus,
 528 4 |           puikiai griežia ir dainuoja, ir toks gražus, ir toks mandagus.~    -
 529 4 |              dainuoja, ir toks gražus, ir toks mandagus.~    - Bet
 530 4 |            mamatė, linksmai šypsodama, ir, stipriai pabučiavus mane
 531 4 |        peržegnojus, nuėjo.~    Nubudau ir nebegaliu užmigti. Kambaryje
 532 4 |               užmigti. Kambaryje šilta ir trošku. Pro langinių mėnulius
 533 4 |           Žvilgterėjau į mamatės lovą, ir man rodos, kad mamatės joje
 534 4 |              labai liūdna... o gal net ir ašarų karolėliai rieda per
 535 4 |               lovos, apsivilkau jupele ir basa einu. Bijau neapsakomai,
 536 4 |          mąstau, kad jau po vidunakčio ir gaidys tikrai bus nugiedojęs,
 537 4 |             tikrai bus nugiedojęs, tai ir baidyklių viešpatavimas
 538 4 |          rodysis, kad kažkas mane veja ir jau jau grobia. Štai valgomasis
 539 4 |             jau laimingai išeitas. Jau ir salonas, visų kambarių baisiausias.
 540 4 |           tiesiai priešakin į grindis, ir vis ima mane toks begalinis
 541 4 |              vaikščiojantį patvenkiny, ir tekina bėgu pas jį.~   
 542 4 |              jį.~    Krūptelėjo mamatė ir tyliai šūkterėjo, man prie
 543 4 |               Išgasdinai mane, Irusia. Ir kaipgi čia pykti ant tavęs,
 544 4 |           linksmybę nepabaigiamą. Žemė ir dangus - jau viena. Tokią
 545 4 |               tamsų dangų, žvaigždėmis ir mėnesiu žėrintį, paskui
 546 4 |       Kiekvienas daiktas gyvena, mąsto ir jaučia, atidengdamas savo
 547 4 |       žvaigždėms savo kvapius atdūsius ir kaip žvaigždės kažką kugžda
 548 4 |               aukštyn, lig pat mėnesio ir žvaigždžių.~    - Kaip gražu,
 549 4 |           gaila palikti tuos stebuklus ir eiti į tamsų, troškų kambarį.
 550 4 |            Irusia, reikia tau miegoti, ir gali sušalti basa.~    -
 551 4 |                 Bet kaip užaugsiu, tai ir aš neisiu anksti gulti tokiomis
 552 4 |              būsi laimingesnė, Irusia, ir turėsi sielą, kuri svajos
 553 5 |               pasisakė eisiąs į pievas ir kad mes atneštumėm jam tenai
 554 5 |          mamatę, ar tik jau ne laikas, ir pagalios taip įkyrime, kad
 555 5 |         juokias visa žemė, prisidėkime ir mes prie to džiaugsmingo
 556 5 |                džiaugsmingo choro.~    Ir mamatė parinko iš "Przyjaciel'
 557 5 |         apysakėlę apie "Gaidį Šalaputą ir kovą Šlykštuolį". Visas
 558 5 |                 Mamatė pažiūrėjo į mus ir tarė šypsodama:~    - Atrodot
 559 5 |               broliukų pritariama. Net ir mamatė ėmė juoktis ne tik
 560 5 |            juoktis ne tik lūpomis, bet ir tomis savo visados liūdnomis
 561 5 |              visados liūdnomis akimis. Ir tikrai nepajutome, kaip
 562 5 |               kitus reikiamus daiktus, ir nuėjome.~    Diena buvo
 563 5 |           dideles krūvas, kurias vyrai ir moters krovė į kupstus.
 564 5 |             buvo dabar pilnos judėjimo ir garsų. Čarškėjo grėbiamosios
 565 5 |              baltuojant tėvelio švarką ir tiesiai ten nuėjome.~   
 566 5 |                pamatęs, sustabdė arklį ir nulipo nuo savo aukštos
 567 5 |                aukštos sėdynės. Tuojau ir visi liovėsi dirbę ir ėmė
 568 5 |           Tuojau ir visi liovėsi dirbę ir ėmė skirstytis. Ordinarininkai
 569 5 |              poromis, o bernai, mergos ir keli samdininkai sudarė
 570 5 |           žiūrėdama į tuos būrelius, - ir Domeikienė yra.~    - Matyt,
 571 5 |                 nusibodo begulint, tai ir atėjo, pramogėlės ieškodama, -
 572 5 |                 Darbininkams pavalgius ir pradėjus vėl grėbti, nubėgau
 573 5 |             viena moteriškė.~    - Kad ir sausa, by tik sava, - atsakė
 574 5 |        Domeikienė šypsodama.~    - Kad ir sausą duonelę valga, ale
 575 5 |               pijtų lovelė, o po pijtų ir netoli nuo lovelės tenueina.~   
 576 5 |               Bet prisiartino Domeikis ir tarė:~    - Vo kas jums
 577 5 |         drybsoti par dijnų dijnas, tai ir lo.~    - Kad norėtumėm,
 578 5 |                     Kad norėtumėm, tai ir drybsotumėm, bene pats mums
 579 5 |             šypsodama. Kokia ji graži! Ir skaistus veidelis, visai
 580 5 |             visai nenudegintas saulės, ir tiesi noselė, ir akys kaip
 581 5 |               saulės, ir tiesi noselė, ir akys kaip vosilkos, ilgomis
 582 5 |                juodomis blakstienomis, ir ploni lyg dvi juodi aksomini
 583 5 |            antakiai - viskas stebėtina ir gražu. Be skepetėlės ant
 584 5 |             sagų, ant kaklo kybo aukso ir sidabro karoliukai - visa
 585 5 |           arčiau.~    - Sveiki, paneli ir ponačia, - atsakė ji ir,
 586 5 |                ir ponačia, - atsakė ji ir, metus grėblį, pagrobė į
 587 5 |             bobų bučiuoti! - tarė Nika ir išsprukęs pabėgėjo kelis
 588 5 |                o jis pasakė:~    - Kad ir boba, bet dėlto labai graži.~    -
 589 5 |      pabučiuosiu, Domeikiene! - tariau ir pribėgus pabučiavau tą taip
 590 5 |                 Tai ne jos nuopelnas - ir kad man daugiau to nebebūtų.
 591 5 |           nueiti pas sergančią Banienę ir įkalbėti, kad rytoj važiuotų
 592 5 |                nesakytų esant per vėlu ir negalėsiant prisirengt lig
 593 5 |            užmokėsi gydytojui, tai gal ir važiuos.~    - Banys gali
 594 5 |              važiuos.~    - Banys gali ir pats užmokėti. Bet kaip
 595 5 |               kaip dažnai reiktų man - ir kaip skaudu, kad negaliu.~    -
 596 5 |             semtis turiu teisės.~    - Ir vyras turi teisės reikalauti:
 597 5 |          dienas savo luošais, ligotais ir kuprotais. Juk dar neprisižiūrėjai
 598 5 |              eina darbas su grėbiamąja ir stūmėju.~    - Mačiau. Labai
 599 5 |               geriausiai visai ne.~    Ir, palikus mus su Ane, mamatė
 600 5 |         Levanarda! Bėkim priešais!~    Ir, išlindę pro žinomą mums
 601 5 |            stabdo savo širvą Sakalėlį, ir visas trejetas rioglinamės
 602 5 |           vežimėlį, sėsdamies šalia jo ir ant skrynelės su šventaisiais.
 603 5 |                be galo mūsų pasiilgęs, ir Sakalėlis pasiilgęs, nes
 604 5 |        bematant privažiuojame arklidę, ir čia prasideda arklio kinkymo
 605 5 |                 duod žaliųjų dobilelių ir auksa aviželių. Atsilsiesi
 606 5 |             auksa aviželių. Atsilsiesi ir pasisuotinsi.~    Sakalėlis
 607 5 |               tiesia į savo poną galvą ir taip žiūri, tartum kuo aiškiausiai
 608 5 |                 tai buvo mūsų svajonė. Ir tuojau pradedame eiti pietų,
 609 5 |       susirietęs, matyt, iš tos baimės ir skausmo, baltas akis išvertęs
 610 5 |          skausmo, baltas akis išvertęs ir iškišęs liežuvį, raudoną
 611 5 |                 kvaldaliemeniu kikliku ir geltonomis kelnėmis, duria
 612 5 |                 erškėčiais vainikuotų, ir daug kitų. Žiūrėtojai neapsakomai
 613 5 |              prie seno ąžuolo pakelyje ir renkasi labiausiai tinkamą.
 614 5 |        šventuosius, Levanarda traukias ir knygų: trumpas, drūtas kantičkas,
 615 5 |          gražiai apdarytas maldaknyges ir šiaip knygeles. Ir toms
 616 5 |         maldaknyges ir šiaip knygeles. Ir toms prekėms randas vienas
 617 5 |        vakarais. Ypač tinka man angelo ir velnio pasikalbėjimas, kuriame
 618 5 |  pasikalbėjimas, kuriame velnias storu ir žiauriu balsu kreipias į
 619 5 |           tavęs! ~    O angelas plonai ir švelniai jam atsako: ~   
 620 5 |           kantičkos brangiai kaštuoja, ir aš neturiu tiek kapitalo.
 621 5 |                perkuos "Vaikų knygelę" ir paskui skaitysiu iš jos
 622 5 |            skaitysiu iš jos broliukams ir Žvirbliukams apie Mikę melagį
 623 5 |          Žvirbliukams apie Mikę melagį ir Pruncę paukštvanagį.~   
 624 5 |               pasakoti šeimynai. Kalba ir apie šv. istorijos bei šventųjų
 625 5 |         šventųjų gyvenimų atsitikimus, ir apie tai, ką yra išskaitęs
 626 5 |               išskaitęs kitose knygose ir pats begyvendamas prityręs
 627 5 |             pats begyvendamas prityręs ir sugalvojęs, - viską taip
 628 5 |      taikindamas prie žmogaus gyvenimo ir nurodydamas, kaip kiekvienas
 629 5 |                 įbedę akis į jo lūpas, ir šnibžda kits kitam:~    -
 630 5 |          šnibžda kits kitam:~    - Ne, ir kap unc gal tap nupasakoti,
 631 5 |                 Be to, Levanarda gauna ir mums daug pasakoti. Brėkštant
 632 5 |         kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome
 633 5 |                 prašome sekti pasakas. Ir Levanarda seka vis naujas,
 634 5 |               vis naujas, vis kitokias ir niekados negali atkartoti
 635 5 |               tartum pats būtų vaikas. Ir tai mums be galo tinka.~   
 636 5 |             valgis - arbata su pyragu, ir mamatė visuomet jam tiekia
 637 5 |          nebenorėsiąs. Perša jam vieną ir kitą mergelę, girdamas jų
 638 5 |             mergelę, girdamas jų grožį ir gerumą. Levanarda juokias,
 639 5 |          mergelės esančios jam gražios ir geros ir jis visas mylįs,
 640 5 |          esančios jam gražios ir geros ir jis visas mylįs, todėl ir
 641 5 |              ir jis visas mylįs, todėl ir negalįs vienos pasirinkti.
 642 5 |           nebijau, esu tam pasišventįs ir dirbu. Vo kap tik atsiras
 643 5 |      prisirišims, veiziek, tučtujau aš ir būsu bedrebųs dėl sava kaile.
 644 5 |                muna stuonc ruoduos kap ir aukštesnis. Žinuoms, ir
 645 5 |                ir aukštesnis. Žinuoms, ir muoterystės stuonc yra švents -
 646 5 |          arčiau gyvuolelių. Vo aš, kad ir menks žmuogelis būdams,
 647 5 |                 apmisliju anų gyvenimą ir nuoru kap nuors vis arčiau
 648 5 |        mamunelės". Lydime jį lig miško ir nuoširdžiai sveikinamės,
 649 6 |                Karo tiesias ant grindų ir nė nekrustelia. Negyvas,
 650 6 |               nė nekrustelia. Negyvas, ir gana. O dėdė priėjęs mosuoja
 651 6 |             šarka šuniui prie akies, - ir dėdė kutena Karui akį.~   
 652 6 |              Karo atsimerkia nedrąsiai ir tuojau vėl užsimerkia.~    -
 653 6 |         Atlekia dar varna prie uodegos ir musė prie ausies, Karo vis
 654 6 |                  smarkiai šaukia dėdė, ir Karo, ūmai pašokęs, ima
 655 6 |              sėdas šalia ant kilimėlio ir pradeda dainuoti. Labiausiai
 656 6 |                galvą, traukia aukščiau ir žemiau be galo jausmingai.
 657 6 |              kažkokiu užburtu kampeliu ir primena tą pasakos trobelę
 658 6 |               sienomis, šokolado stogu ir cukraus langais. Iš daugybės "
 659 6 |          daugybės "aptečkos" stalčelių ir dėžučių semia pana Zuzana
 660 6 |             rago įvairiausių skanumynų ir taip mus vaišina, kad kartais
 661 6 |                nors darbo. Rūpestingai ir pavydžiai globoja ji tuos
 662 6 |              pačią. Pana Pranciška kad ir sena, bet dar tvirta ir
 663 6 |                ir sena, bet dar tvirta ir vikri, žema, kresna, panašiu
 664 6 |       nepamatysi.~    Šalia agurkų šen ir ten gelsvai žali, juokingi,
 665 6 |               tyčia mamatei auginamus, ir padedame skinti dideles,
 666 6 |         dideles, storas ankštis. Krapų ir žydinčių aguonų kvapas kutena
 667 6 |           balzaminos, auksinės žibutės ir žaliuoja jeronimai, ant
 668 6 |                ant stalo. Tarp Pilkšio ir Ešerio viešpatauja broliška
 669 6 |               nuo lovos jai ant peties ir tol limenas, kol ir jam
 670 6 |             peties ir tol limenas, kol ir jam teks mylavimų. O kai
 671 6 |              kai ji kartais prakalbins ir paglostys katiną, žiūrėk,
 672 6 |             ant jos kelių ar ant pečių ir bekišąs snukį prie jos veido.
 673 6 |              Pranciškai be galo tinka, ir ji tuomet juokiasi laiminga.
 674 6 |                mus ne mažiau už Pilkšį ir Ešerį. Ji tuomet tepyksta,
 675 6 |              Ji nemėgsta jokių pataisų ir skundžia dėdę mamatei, baisiai
 676 6 |             nes juk "visados taip buvo ir viso ko buvo, o dabar kažin,
 677 6 |         užkaitus savo mažą samovarėlį, ir tuojau vaišina arbata su
 678 6 |                į Kalnėnus ponas Šemeta ir dar keli kiti ponai. Pamatę,
 679 6 |          vystyklų, aš viską pristačiau ir veiziu, kas čia bus. Ištepė
 680 6 |          suvystė vystyklais kaip vaiką ir papirko auklę, kad, liepus
 681 6 |               čia pramanė, mąstau sau, ir, nesitverdama smalsumu,
 682 6 |         smalsumu, atsistojau pas duris ir žiūriu. Ponas Šemeta, sugrįžęs
 683 6 |                ponas Šemeta tik takšt! ir paleido suvystytą sėtinį
 684 6 |             Marja! zabili mi dziecko!" ir, galvą suspaudęs, vis tebešaukdamas,
 685 6 |          nubėgo tekinas į savo kambarį ir užsidarė. Mudvi su aukle
 686 6 |              nė prisileisti, vis šaukė ir vadino juos galvažudžiais.
 687 6 |          tėvelis, - gailis mamatė, bet ir ji juokias.~    Pana Pranciška
 688 6 |           mamatė nebūtų ištekėjus, tai ir mūsų nebūtų, ir pana Pranciška
 689 6 |         ištekėjus, tai ir mūsų nebūtų, ir pana Pranciška neturėtų
 690 6 |         Pranciška neturėtų ko vaišinti ir laukti - aha! - atsiliepia
 691 6 |              kam duoti nė dovanėlių, - ir pana Pranciška ima iš komodos
 692 6 |               Pranciška ima iš komodos ir dalina mums medauninkų širdį,
 693 6 |               širdį, riterį ant arklio ir gaidį, spalvotu liukrumi
 694 6 |           apdovanoja.~    Bet šį kartą ir aš nepasilieku skolinga.
 695 6 |          visiems, grožėdamosios pačios ir reikalaudamos, kad kiti
 696 6 |       reikalaudamos, kad kiti grožėtųs ir stebėtųs mano stebuklingu
 697 6 |                yra pana Verusia. Liesa ir blanki, menkos sveikatos,
 698 6 |               sveikatos, pusaklė, nors ir daug jaunesnė už paną Prancišką,
 699 6 |         rankose amžinai mirga virbalai ir kabo žekė. Jos akių liga
 700 6 |                palengva žengia pirmyn, ir baisi aklumo šmėkla stovi
 701 6 |           nabagė visuomet tokia liūdna ir opi. Besisveikindama su
 702 6 |             daiktų parinktus mažmožius ir duoda kiekvienam. Man kažkokias
 703 6 |            nėra, žinoma, mums malonus, ir mes stengiamės kuo greičiausiai
 704 6 |               iš ten išsprukti. Šviesi ir linksma panos Pranciškos
 705 6 |        Pranciškos seklytėlė su Pilkšiu ir Ešeriu labiau mus traukia.
 706 6 |           Graudu man randas. Dėkingumu ir gailesiu tvinsta siela.
 707 6 |                jos paskolinti rožančių ir, tylitelaičiai įėjus į panos
 708 6 |       patilžusiu balsu kartoja senelė, ir aš gerai suprantu, kad ji
 709 6 |           valandą mąsto apie savo akis ir aukoja jas Kristui. Bet
 710 6 |        dievulio valia būtų tokia baisi ir apakintų vargšę senutę.
 711 6 |        neapaktų!" Ateina man į atmintį ir žinomi jau man žodžiai: "
 712 6 |               man žodžiai: "Prašykite, ir bus jums duota", ir tai,
 713 6 |         Prašykite, ir bus jums duota", ir tai, kad pana Verusia tokia
 714 6 |               dievas jos neturi už ką, ir kad ji neturi nei mylimosios
 715 6 |              dievas atimtų nuo jos dar ir akis? Ne, nepadarys to gerasis
 716 6 |               Kalnėnuose nelepina mūsų ir nesistengia mums įtikti.
 717 6 |          kartais duoda kokią knygelę - ir viskas. To nepaisydami,
 718 6 |                 To nepaisydami, mylime ir bočelį, labiausiai už tai,
 719 6 |               lango padėta maldaknygė, ir bočelis meldžias paeiliui
 720 6 |              pasibaigus joms, nebetoli ir pietūs. Tuomet bočelis skubiai
 721 6 |         rėdytis. Mėgsta dėvėti švariai ir gašiai. Dedas baltą apikaklę,
 722 6 |               su lazda vienoje rankoje ir su didinamuoju stikleliu
 723 6 |             ūkio. To žiūrėjimo pradžia ir pabaiga yra arklidė. Bočelis
 724 6 |           Bočelis labai mėgsta arklius ir turi gražių. Įėjęs į arklidę,
 725 6 |               paėjėjęs daržinės linkui ir sutikęs vežimą, stabdo jį.~    -
 726 6 |                kiša į šieną savo lazdą ir, pasukinėjęs ją, sako:~    -
 727 6 |                    Paskui eina į sodną ir vaikščioja, kol liokajus
 728 6 |              kambarys greta valgomojo, ir jo durys pravertos, tad
 729 6 |         šiandien padainuos? - mąstome. Ir tuojau pat girdime:~    -
 730 6 |        pasipiktinęs, dėl to dabar taip ir dainuoja. Kadangi tie gentys
 731 6 |         bočeliui progos piktintis, tai ir ta daina dažnai esti kartojama.~   
 732 6 |               apžiūrėti ūkio", sustojo ir atsidėjęs ėmė žiūrėti į
 733 6 |                  kalbėjo pats sau.~    Ir, atsigulęs po pietų, ėmė
 734 6 |                trukdo. Ateina liokajus ir praneša žmogų atėjus su
 735 6 |         niekados neleidžią paskaityti, ir įėjęs kuo meiliausiai klausia:~    -
 736 6 |              viską žino, viską atmena. Ir dar juokingiau, kad jis
 737 6 |            bočelis pažiūrėjo į arklius ir tarė:~    - Keistas dalykas!
 738 6 |             atvažiavau su trejetu.~    Ir taip nuvažiavo namo, įsitikinęs,
 739 6 |           kasdien vaikščiojo į arklidę ir nepastebėjo apgaulės.~   
 740 6 |               audra? - klausia bočelis ir neramus eina nuo vieno lango
 741 6 |               į kiemą žiūrėti į dangų. Ir nors danguje nematyti nė
 742 6 |              vieno debesėlio, jau bijo ir laukia audros. Paskui šaukia
 743 6 |           audros. Paskui šaukia vežėją ir klausia jo nuomonės apie
 744 6 |                kelias dienas paeiliui. Ir juokingiausia tai, kad,
 745 6 |             bočelis visai tuo tenkinas ir rytojaus dieną vėl tiki.~   
 746 6 |               išvertė buteliuką rašalo ir apliejo knygą. Bočeliui
 747 6 |              niekais! - sušuko bočelis ir, nuožmiai suraukęs kaktą,
 748 6 |           nubėgo į miegamąjį, užsidarė ir, nesiliaudamas greit vaikščiojęs,
 749 6 |         dešimtį minučių. Paskui nutilo ir išėjo į valgomąjį jau visiškai
 750 6 |           toliau, bet Mykolas, priėjęs ir bučiuodamas jam ranką, tarė:~    -
 751 6 |          atsargesnis, - atsakė bočelis ir nuėjo žiūrėti, ar labai
 752 6 |                mielesnė už sveikatą!"… ir, nė karto nepaklydusi, pasakiau
 753 6 |             pasivadino mane į kabinetą ir davė mažą, ketvirtainę,
 754 6 |              Pabučiavau bočeliui ranką ir, praskleidus lapelį, pamačiau
 755 6 |           viskas juokinga. Išmintingas ir doras žmogus turi kalbėti
 756 6 |              doras žmogus turi kalbėti ir mąstyti apie savo protėvius
 757 6 |                tik kitiems matant, bet ir pats valgydamas apsimeta
 758 6 |      vakarienei, bet nėra dar samovaro ir valgomasis tuščias, bočelis
 759 6 |              sudėjęs užpakalyje rankas ir smailiai žiūrėdamas į stovinčią
 760 6 |             artinas atbulas prie stalo ir užsimerkęs siekia su ranka
 761 6 |               skubinai kiša jį į burną ir atsimerkęs vėl vaikščioja,
 762 6 |             saulėlydžio aukso užpiltą, ir sėdas už pianino. Pirmiems
 763 6 |            suskambėjus, ateina bočelis ir smenga į didelį fotelį salono
 764 6 |            kampe; atbėgame mes su dėde ir drauge užimame vietą kanapoje;
 765 6 |           šešėlis, slenka pana Verusia ir sėdas ant kėdelės čia pat
 766 6 |           klauso tos įstabios muzikos: ir seni, sunkūs baldai, ir
 767 6 |                ir seni, sunkūs baldai, ir didžiulės dygliuotos agavos,
 768 6 |           didžiulės dygliuotos agavos, ir eilė portretų ant sienų.
 769 6 |                 Aš visados jos bijojau ir dabar išsigandus merkiu
 770 6 |                  Artinamės pas pianiną ir, mamatės bei dėdės padedami,
 771 6 |               kertelėje tyliai dūsauja ir ašaras šluosto. Ta daina
 772 6 |              jį muštis "za ojczyznę" - ir jis nebesugrįžo. Tvirtas,
 773 6 |           nebesugrįžo. Tvirtas, jaunas ir mylimas krito miške po pušimi
 774 6 |              tai buvo jau taip seniai, ir brangiojo bernelio asmuo
 775 6 |            varto "Žemaičių vyskupystę" ir sako:~    - Senoviška kalba
 776 6 |          juoduoja dideli keturkampiai, ir rodos, kad visi tie prabočiai
 777 6 |               ponią šviesiais plaukais ir pailgomis, liūdnomis, juodomis
 778 6 |         juodomis akimis - kaip mamatės ir Nikos. Jos grakščios lūpelės
 779 6 |                tartum viskas jai, kaip ir mamatei, nuobodžios žemės
 780 6 |          tuojau pravers ji tas lūpeles ir tars, kaip mamatė, tik angliškai: "
 781 6 |            śmierć wszystko zmiecie..." Ir vardas jos, kaip mamatės, -
 782 6 |           kuntušu, deimantais spindįs, ir ji, viską palikus, nukeliavo
 783 6 |                keliaudama į Žemaičius, ir vaikščioja drauge su juo
 784 6 |          mahoninė jos kraičio skrynia, ir, atidariusi ją be rakto,
 785 6 |    pageltusiais nuo senatvės lapeliais ir grįžta atgal į saloną melstis.
 786 6 |          pranyks ta knyga iš skrynios. Ir kartais prašau mamatės ją
 787 6 |                Kalnėnų salonas man net ir dieną klaikus. Tad labai
 788 7 |              svočia, aš - pamergė. Net ir Niką pakvietė panelė Paulina
 789 7 |              panelė Paulina į brolius, ir būtinai ulonu pasirėdžiusį.
 790 7 |             ulonu pasirėdžiusį. Mamatė ir tėvelis nenorėjo, kad mudu
 791 7 |          bažnyčioje nemovima kepurėmis ir jis negalėsiąs pasipuošti
 792 7 |               gražiai laikyti rankoje, ir parodė, kokiu būdu. Man
 793 7 |           ceremonijų jaunoji nenorėjo. Ir jos, ir jaunojo šeimynos
 794 7 |              jaunoji nenorėjo. Ir jos, ir jaunojo šeimynos buvo bajorai,
 795 7 |           turėjo būti poniškos. Dėl to ir jungtuvės ketino būti ne
 796 7 |                 buvo pašto viršininkas ir atvažiavo, kaip piršlys.
 797 7 |         jaunasis. Žinoma, gražiausias. Ir, pažiūrėjus į visus, nusprendžiau,
 798 7 |                 ant kaktos nudribusia, ir su aukso pensne. Bet kaip
 799 7 |               retais rausvais ūseliais ir apskritomis, kaip pelėdos,
 800 7 |              tamsta matai, ne apolonas ir parako neišgalvos, neišgalvos.~   
 801 7 |                 vaistininkas. Buvo dar ir antras vaistininkas, ir
 802 7 |                ir antras vaistininkas, ir gelžkelio valdininkas -
 803 7 |      valdininkas - vis jaunojo broliai ir pusbroliai. Kiekvienas,
 804 7 |              sakė: "malonu susipažint" ir ėjo atgal į savo kampą.~   
 805 7 |              dirbtines gėles plaukuose ir ant krūtinės, ant rankų
 806 7 |             krūtinės, ant rankų žiedus ir apyrankes, ausyse auskarus,
 807 7 |           auskarus, ant kaklo karolius ir sagas. Viena, iš Rygos atvažiavusi,
 808 7 |              salone, ji dar teberėdės, ir mamatė, būdama svočia, turėjo
 809 7 |              Negeria, kortomis nelošia ir turtingas.~    - Apie turtingumą
 810 7 |                 Apie turtingumą ką jau ir besakysi, - atsiliepė sesuo.~    -
 811 7 |                grafo ant rendos, o juk ir savo turi nemaža turto.
 812 7 |     Šešiasdešimt karvių stovi abarėse, ir kokios karvės! Tešmenys
 813 7 |             Rodos, tiktai valgyk, gerk ir karaliauk. O ar tamsta manai,
 814 7 |           netur žemės - pasogą išleis, ir ką paskui beveiksi.~    -
 815 7 |                 Juk manasis, rods, jau ir gražus, ir mokytas, iš tolo,
 816 7 |          manasis, rods, jau ir gražus, ir mokytas, iš tolo, mat, nebuvo
 817 7 |              ko gerai, patiko man, na, ir nuėjau. Ir kas iš to? Savo
 818 7 |             patiko man, na, ir nuėjau. Ir kas iš to? Savo dalį kaip
 819 7 |       nusigyvenom, dabar tik vargstam, ir gana. Kas man dabar iš to
 820 7 |                 Tikėk manimi Paulinka. Ir prie gražaus priprasi, ir
 821 7 |              Ir prie gražaus priprasi, ir prie bjauraus priprasi.
 822 7 |           Paskui vis tiek pat - vyras, ir gana.~    - Ir dar geriau,
 823 7 |                  vyras, ir gana.~    - Ir dar geriau, kad durnius -
 824 7 |             galo įsimylėjęs.~    - Na, ir giminė ne bet kokia, ne
 825 7 |                     Taigi. Ponia būsi, ir tiek. O jei kuomet ir teks
 826 7 |            būsi, ir tiek. O jei kuomet ir teks paverkti, bus su kuo
 827 7 |                 Turėsi pinigų, atsiras ir draugų".~    - Žinai, Paulinėle, -
 828 7 |          profanavime. Prisieksi mylėti ir būti ištikima, o bjauriesi
 829 7 |              ištikima, o bjauriesi juo ir eini tiktai dėl jo turto.~   
 830 7 |               būsiu jam gera pati. Bus ir apsiūtas, ir apskalbtas,
 831 7 |            gera pati. Bus ir apsiūtas, ir apskalbtas, ir pavalgęs.
 832 7 |               apsiūtas, ir apskalbtas, ir pavalgęs. Ko jam betruks?
 833 7 |                 Trumpai laikysiu, taip ir reik tokiam. Manęs klausydams
 834 7 |        Priprasiu. Nes juk ponia būsiu, ir to užteks.~    Mamatė jau
 835 7 |                nuo tų šnekančių moterų ir visų tų vestuvių.~    Netrukus
 836 7 |              panelės Paulinos stuomens ir prie jos raudonskruosčio
 837 7 |          užpakalyje. Nuėjome į saloną, ir aš bei antra pamergė, taip
 838 7 |              jai tarp veliumo raukšlių ir be kurio ir jungtuvės, rodos,
 839 7 |           veliumo raukšlių ir be kurio ir jungtuvės, rodos, nebūtų
 840 7 |           patvinęs begaliniu džiaugsmu ir neapsakomu pasitenkinimu
 841 7 |          pasitenkinimu savim.~    - Ar ir man prisegsite? - paklausė.~   
 842 7 |                    Tuo tarpu subrėško, ir laikas buvo eiti į bažnyčią.
 843 7 |                eiti į bažnyčią. Sesers ir tetos užsipuolė ant klebono,
 844 7 |                sutiko. Patiesė kilimą, ir jaunieji atsiklaupė prieš
 845 7 |            baimės, lyg skausmo žaibas, ir kelios ašaros nuriedėjo
 846 7 |             paskui jaunasis su piršliu ir kiti - vis poromis. Einame
 847 7 |             kiemą, kvepiantį rezetomis ir flioksais, ir įeiname į
 848 7 |                rezetomis ir flioksais, ir įeiname į bažnyčią, kuri
 849 7 |              stiebai, apvynioti žalumu ir apkabinėti lempelėmis. Žiūrėtojų
 850 7 |                ceremonialas, diriguoja ir tvarko. Pati ima po viena
 851 7 |             vaistininką, po antra Niką ir žengia pas altorių. Įpėdin
 852 7 |                 skambindamas pentinais ir gražiai laikydamas kiverį,
 853 7 |                stojamės prieš altorių, ir kunigėlis gieda "Veni, creator".
 854 7 |            vargoninkas sugriežė maršą, ir einame namo, vėl kitaip
 855 7 |              neišsigąsti - šausiu.~    Ir tuojau pat keliolika šūvių
 856 7 |          žydeliai su skripka, klarnetu ir kontrabasu, o priemenėje
 857 7 |            laukė jaunųjų teta su duona ir druska.~    Beketinant eiti
 858 7 |          tamstos laukė.~    - O laime! Ir jaunasis nesirengia su manim
 859 7 |                    Turėjau darbo namie ir niekaip negalėjau anksčiau
 860 7 |             išrašytomis, toliau ponios ir panelės. Kita stalo pusė
 861 7 |          protestavo prieš tokią tvarką ir pasirinko vietą tarp panelių.
 862 7 |         nesiskirti nuo visos draugijos ir taip bajoriškai erzino paneles,
 863 7 |                kaip dilgėlė tarp rožių ir piktini - sakė viena.~    -
 864 7 |             atsakė ponas Jonavičius. - Ir vaistams tinka, ir vištoms,
 865 7 |       Jonavičius. - Ir vaistams tinka, ir vištoms, kad būtų dėslios,
 866 7 |             vištoms, kad būtų dėslios, ir audeklą galima austi, kaip
 867 7 |               Ponas esi išdaigininkas, ir daugiau nieko.~    Prie
 868 7 |           veidu, su juodais drabužiais ir baltomis nertinėmis pirštinėmis,
 869 7 |                 čiūžaudamas su batais, ir, paduodamas valgius, prieš
 870 7 |               jis kartojo tuos žodžius ir mainydamas lėkštes, ir pilstydamas
 871 7 |         žodžius ir mainydamas lėkštes, ir pilstydamas alų bei vyną,
 872 7 |             jos akys žybtelėjo pykčiu, ir ji tarė, nors ir tyliai,
 873 7 |               pykčiu, ir ji tarė, nors ir tyliai, bet griežtai:~    -
 874 7 |            kaip žmogus, nes atsikelsiu ir nueisiu.~    Jaunasis akimirksniu
 875 7 |         padavus jaunajai kažkokį valgį ir jai atsisakius paimti, jaunasis,
 876 7 |                     Prašom nusiraminti ir atsiminti, kad ne chamų
 877 7 |               taip pat laimingai šypso ir valgo kaip trys vyrai.~   
 878 7 |       vaikščioja aplinkui, vaišindamas ir kalbindamas svečius.~    -
 879 7 |               išmeskim po taurelę.~    Ir klebonas juokias, šluostydamasis
 880 7 |               Paežeryje, o ten pat yra ir cerkvė. Ir buvo tuomet popas,
 881 7 |               o ten pat yra ir cerkvė. Ir buvo tuomet popas, otiec
 882 7 |          Pasigėrus jam visur kliūdavo, ir net barzdą gerokai jam apipešdavo,
 883 7 |                matuška supykus atbėgs, ir man dar klius."~    "Neišdrįs, -
 884 7 |                kur niekas neužeidavo - ir ten sau "išmes, išmes".
 885 7 |       išsitiesęs ar lovoje, ar kartais ir ant grindų. Tuomet vedu
 886 7 |                       Da, visaip esti. Ir ne tik batiuškoms, - tarė
 887 7 |               labai geri žmonės.~    - Ir tėvas Akindinas buvo geras
 888 7 |           viena yda, - atsakė klebonas ir, eidamas toliau, ragino
 889 7 |          tartum išradęs kažką netikėtą ir svarbų.~
 890 8 |      sugniaužęs tris duonos gumulėlius ir padėjęs ant stalo, paklausė
 891 8 |                 nusilenkė prieš mamatę ir pradėjo valsą. Mamatė šoko
 892 8 |              turima dar vieno talento, ir ne bet kokio. Taip tamsta
 893 8 |            porų. Ponas Jonavičius, kad ir nenorėdamas, turėjo šokti,
 894 8 |             grindys ėmė vaitoti. Liesi ir blankūs vaistininkai prakaitą
 895 8 |               nenorinti apsijuokdinti; ir jis pats geriau lai nesikeliąs
 896 8 |               lai nesikeliąs ant juokų ir lai nedarąs jai gėdos, o
 897 8 |                jaunojo, matyti, turėta ir savų įsitikinimų, nes, gavęs
 898 8 |            patartį, jis nepaklausė jos ir, nė kiek nenusiminęs, išvedė
 899 8 |                 Tai buvo taip juokinga ir lig šiol neregėta, kad mudu
 900 8 |               kaip neaptašytas rąstas, ir sukos tiktai apie savo ašį,
 901 8 |                blogiau už kitus, o gal ir geriau. Nelaimingoji šokėja
 902 8 |            pati nežinojo, ką bedaryti, ir visa paraudo iš gėdos. O
 903 8 |                mūsų akis savo gracija: ir panos nebeėjo, ir iš kitos
 904 8 |             gracija: ir panos nebeėjo, ir iš kitos pusės atsistojo
 905 8 |                vėl vaikščiojo aplinkui ir, priėjęs prie vieno kito,
 906 8 |           kanapėlėje sėdėjo dvi paneli ir aš. Ateina jaunasis ir sako:~    -
 907 8 |          paneli ir aš. Ateina jaunasis ir sako:~    - Ar nepriimtumėte
 908 8 |            panelė.~    - Susispausime, ir užteks. Dar linksmiau bus.~   
 909 8 |           rugius, o užaugusios dirsės, ir taip dažnai atsitinką, kad
 910 8 |            tokį mužikišką darbą, jeigu ir ko kito yra išmokusi. Be
 911 8 |             vlučkų - visokios kvietkos ir kanarkos, kaip tik gyvos.~   
 912 8 |       telegrafistai, mašinistai - visų ir nesuskaitysi - draugijos
 913 8 |                tik rinkis. Žinoma, yra ir darbo, bet tai švarus darbas.
 914 8 |        kaprizai. Prašom gerai pabarti, ir baigtas reikalas.~    -
 915 8 |               nusitvėręs! ~- padainavo ir, pagrobęs vieną panelę už
 916 8 |            šokėjus, kalbino vieną kitą ir vėl ėjo kitur, mojuodamas
 917 8 |             kitur, mojuodamas su ranka ir murmėdamas:~    - Ačiū dievui,
 918 8 |               kuriuose dalyvavo mamatė ir mudu. Puodelį, per kurį
 919 8 |                kurį panos kavalieriams ir kavalieriai panoms stipriai
 920 8 |        pribėgti tuščiąją kėdę. Bet kad ir stipriausiai sudrožtas,
 921 8 |            Agata.~    Ėjo panelė Agota ir vėl kartojo tuos pačius
 922 8 |                 koks čia dainavimas" - ir, vienai panelei apsiėmus
 923 8 |        apsiėmus padėti, užtraukė grynu ir nebiauriu balseliu, tik
 924 8 |                 kad prašė dar daugiau. Ir pana Telesfora padainavo: ~   
 925 8 |              gubernanką, - sako, - tai ir mokykis lenkiškai dainuoti,
 926 8 |             tarpu fantus teisė toliau, ir viena panelė nutarė:~    -
 927 8 |                Atsistojęs prie pečiaus ir galvos kilstelėjimu atmetęs
 928 8 |           garbę gavome užgimę,~    Jai ir neturim leist pražūt. ~   
 929 8 |                balsas skambėjo aiškiai ir jausmingai, ir eilės atrodė
 930 8 |        skambėjo aiškiai ir jausmingai, ir eilės atrodė melodingos
 931 8 |                eilės atrodė melodingos ir gražios... ~    Lietuvninkai
 932 8 |              Matai, kaip dėlto puikiai ir žemaitiškai gal sudėti!~    -
 933 8 |             lenkišku žodžiu prašnekins ir poterių mokė lenkiškai.
 934 8 |             Tuojau "mužikas! mužikas!" Ir namo sugrįžęs, nenorėjau
 935 8 |                 nenorėjau būti chlopu, ir su tėvais vien lenkiškai
 936 8 |            eiti aukštyn, ne žemyn. Tam ir progresas. Apie gyvulius
 937 8 |          remias savos kalbos niekinimu ir atmetimu, - tarė mamatė.
 938 8 |            žodis yra kaip tik pavergtų ir paniekintų tautų atgimimas.
 939 8 |           slavų tautos, kyla flamandai ir kiti.~    - Tai kas kita,
 940 8 |      persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis
 941 8 |            ilgaplaukis vaistininkas, - ir kalbėjo vokiškai. Bet susipratę
 942 8 |               nuo savęs vokiečių kailį ir atgimė. Duos dievas, ir
 943 8 |                ir atgimė. Duos dievas, ir mes to sulauksime.~    -
 944 8 |              sulauksime.~    - Nejaugi ir ponai, ir bajorai žemaitiškai
 945 8 |                      Nejaugi ir ponai, ir bajorai žemaitiškai tarpusavyje
 946 8 |             liuob kalbėjo žemaitiškai, ir net ant savo Baublio parašė: "
 947 8 |              būsią nuobodu. Tik mamatė ir ponas Jonavičius kalbėjo
 948 8 |             sirgo jau kelias savaites, ir mes labai gailėjomės savo
 949 8 |              savo žaislų jai lauktuvių ir nuėjome.~    Kazelė gulėjo,
 950 8 |            liūdnai.~    - O, ponitelė, ir Irutė, ir Nika, ir Jonelis... -
 951 8 |                 O, ponitelė, ir Irutė, ir Nika, ir Jonelis... - pratarė
 952 8 |           ponitelė, ir Irutė, ir Nika, ir Jonelis... - pratarė tyliu
 953 8 |        džiaugdavos kiekvienu mažmožiu, ir jau iš anksto gėrėjomės
 954 8 |           sulysusiais piršteliais, bet ir tą tuojau padėjo į šalį.~    -
 955 8 |                Matai. Gal jau netrukus ir visai pagysi.~    - Nebepagysu.
 956 8 |              vaika numirį ein į dungų. Ir aš, kap numirsu, eisu į
 957 8 |            munis. Aš išeisu pasitikti. Ir kaip ponitelė ateis, ir
 958 8 |                Ir kaip ponitelė ateis, ir Nika, aš pasitiksu. Aš nebijau
 959 8 |              mirs? Bet mamatė sugrudo, ir jos akyse žibėjo ašaros.
 960 8 |        geriausiai žino, ko mums reikia ir ko nereikia.~    - Bet kaip
 961 8 |              niekados jau nebeišgirsiu ir nebematysiu. Kaip tai yra?
 962 8 |            reikia to, kas taip skaudu! Ir vis gausiau tekėjo ašaros
 963 8 |               su pilnomis ašarų akimis ir tarė:~    - Ko taip verki,
 964 8 |              neliūdna be savo mamatės? Ir man taip liūdna, kad jos
 965 8 |              žirniais, buvo gražiausia ir labiausiai mano mėgstama
 966 8 |                buvo Kazelės, bet gaila ir tos jupelės.~    - Mamate,
 967 8 |            apsivilksi ja kelis kartus, ir reiks ją mesti prie skurlių.
 968 8 |                 kuriose jis linksminos ir puošės, bet tas, kuriose
 969 8 |               dar į ją paskutinį kartą ir įdaviau Anei, kad nuneštų
 970 8 |               savo "Przyjaciel'į". Bet ir į knygas žiūrėjau šiandien
 971 8 |                iš tikro - Kazelė mirė, ir niekas jos nebeprikels.
 972 8 |                niekas jos nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią
 973 8 |          tuojau įdės ją į tamsią duobę ir užbers žemėmis. Ak, kaip
 974 8 |              susispietę į krūvą, tylūs ir išsigandę.~    Mamatė, priėjus
 975 8 |              meiliai glosto jai galvą, ir sugraudinta Kazimierienė
 976 8 |                reikieje muni numarinti ir apgijduoti, ne munij, sena
 977 8 |              būtų užaugus, būtų įtikus ir dijvuliui, ir žmuonims.
 978 8 |              būtų įtikus ir dijvuliui, ir žmuonims. Lioub atiejus
 979 8 |                 gavus dvari cukerkelį, ir munij lioub atnešti.~    -
 980 8 |             munij lioub atnešti.~    - Ir puonou dijvou reik gerų
 981 8 |              viena bobelė.~    - Užtat ir mirims anuos buva dyvinas,
 982 8 |               senia saki vis mirsianti ir mirsianti. Vo šįryt siedu
 983 8 |            siedu pati vijna pri anuos, ir saka: "Buobuteli, tik kap
 984 8 |            nubučiava kojeles, rankeles ir padieje šalia. Pagulieje
 985 8 |           akeles vėl pradieje judieti. Ir viel bučiouja mūkelį. Tik
 986 8 |                Tik akeles viel stakt - ir neblika Kazelės. Anij ai
 987 8 |              Gesti užgesa kap žvakeli, ir gana.~    O aš tuo tarpu
 988 8 |                pamėlynavusius nagelius ir melsvas lūpeles. Ir tas
 989 8 |           nagelius ir melsvas lūpeles. Ir tas keistas mėlynumas, ir
 990 8 |              Ir tas keistas mėlynumas, ir tas nežmoniškas blankumas,
 991 8 |             tas nežmoniškas blankumas, ir nejudrumas pradeda man rodytis
 992 8 |           mylėjau, su kuria juokdavaus ir žaisdavau, kurios galvelę
 993 8 |         galvelę tiek kartų glostydavau ir bučiavau. Tai kažkas visai
 994 8 |               Tai kažkas visai svetima ir baisu, su kuo už jokius
 995 8 |            jokius turtus nepalytėčiau. Ir galų gale toks siaubas pagrobė
 996 8 |             Nika rimtai pridūrė:~    - Ir aš bijojau Kazelės, bet
 997 8 |         Kazelės, bet ilgai nežiūrėjau. Ir tau reikėjo taip padaryti.~   
 998 8 |               Baisus, Irusia. Tas pats ir nebe tas. Tie patys brangiausieji
 999 8 |             nebe tie... Bryzas, šaltas ir bejausmis. "Ach, na tym
1000 8 |              likos tuščios, nebegyvos, ir metėt jas laukan, o gražūs