Part

  1 1 |            štai, pasislėpus fotelyje, kad mamatė nepamatytų, siuvu
  2 1 |         paskui atsimenu mamatės norą, kad, man čia sėdint, tik geros
  3 1 |          teateitų į galvą, ir mąstau, kad juk negali būti minčių,
  4 1 |               paraudusiais. Ir rodės, kad po tuo raudonumu slepiasi
  5 1 |           širdys.~    O aš pamąsčiau, kad vis dėlto žmonės daug laimės
  6 1 |               ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė
  7 1 |           žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp mamatės ir baltų rožių
  8 1 |            tarė mamatei:~    - Gerai, kad atėjai, Marinia. Pataikinai
  9 1 |           buvimo kur nebus. Tik bėda, kad tu nuori, kad ta teisybi
 10 1 |               Tik bėda, kad tu nuori, kad ta teisybi vis tava būtų, -
 11 1 |             ir bitis. Vo iš kur žina, kad tava? Juk nesigynia." - "
 12 1 |              tava? Juk nesigynia." - "Kad ir nesigyniau, - sakau, -
 13 1 |              pats sava akimis matiau, kad čia nulieki." "Vo galų gale, -
 14 1 |              Pats sava akimis matiau, kad muna bitis...~    - Gerai, -
 15 1 |             jau žinuoms daikts.~    - Kad nežinuotume, kijnuo įsimete,
 16 1 |               inkilus žmonis statytų, kad reiktų atidouti bitis? Mat,
 17 1 |          dabar saka: atidouk, muna! A kad tu nesulauktumia! Neturu
 18 1 |                kap aš galiu atidouti, kad mun pats puondzijvs davi?~   
 19 1 |               dousu anam pusį medaus, kad tat muna bitis! - tarė Spūdis,
 20 1 |             išsižadieti pusis medaus, kad mun švents Untuonc atspijsdina
 21 1 |              žaislelio: atimti visai, kad nebūtų nei vienam, nei kitam.~    -
 22 1 |             lai nebūn nie vijnam, kap kad unc neteisinga muna bitis
 23 1 |           spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man daugiau nebesibartumėt.
 24 1 |          barnių, kuo dabar besibarsi, kad abudu gavuom po spijtlių.~   
 25 1 |                puoneli. Vis tijk, kap kad sava biteles būčiau atsiiemįs.
 26 1 |             tai viel eisma pri puona, kad viel mudu nusūdytų, - atsakė
 27 1 |          ištara. Tik vis dėlto gaila, kad nepavyko priversti jųdviejų
 28 1 |             tai miela! Ne tik dėl to, kad ji moka gražių pasakų, bet
 29 1 |         gražių pasakų, bet ir dėl to, kad ten viskas taip keista,
 30 1 |               aplink mane. Rodos man, kad nuėjus ten įžengiu į pasakų
 31 1 |          apipūtus, rodos man visados, kad jau pasakos neklausau, bet
 32 1 |           pati "pasaką darau". Rodos, kad visi daiktai bobutės kambarėlyje
 33 1 |           žino, kas kitiems uždengta; kad kiekvienas jų gyvena savotišku
 34 1 |            baldas. Rodės man visados, kad toje skrynioje turi būti
 35 1 |            šypsodama atvožia skrynią, kad pamatyčiau jos visus turtus.
 36 1 |         bobutės suktą, tai rodos man, kad tai nėra paprastas valgis,
 37 1 |           paveizieti, nie pakalbieti. Kad biednas pri turtinga eit,
 38 1 |            lundžiuoti puonams į akis, kad nepamislytų, kad nuoru kuo
 39 1 |              į akis, kad nepamislytų, kad nuoru kuo nuors gauti. Sauguok
 40 1 |           apie ką kita.~    - Bepigu, kad mokiečiau. Dabar tamsta,
 41 1 |               vijns būti. Mata dabar, kad ir aš: turiejau tievelius,
 42 1 |         bluoga nepadara. Gal ir gera, kad tap vijna reik amžių bengti:
 43 1 |        darbininki buvau visami dvari. Kad lioubam išeiti vedu su vyra
 44 1 |                Kap dabar muna Kaziuks kad piaun, kad dvi rišieji tur
 45 1 |               muna Kaziuks kad piaun, kad dvi rišieji tur paskou eiti.
 46 1 |              puona, kap dabar Kaziuks kad mūsų puonalia mylims.~   
 47 1 |              Vuo ar numij nepasizges, kad užtruksitau?~    - Ne, ne!
 48 1 |             ilgą.~    - Bobutėle, tik kad joje būtų baisių baisių
 49 1 |              man per nugarą. Žinojau, kad vakare ne tik neisiu į tamsų
 50 1 |        atdaras į tamsų kambarį duris, kad neišsinertų kartais iš tamsybių
 51 1 |          godžiai klausiau. Rodės man, kad bobutė pati yra geroji laumė,
 52 1 |                      Kaip būtų gerai, kad aitvaras tau pinigų prineštų.~    -
 53 1 |         dūšeles. Bet mun tap ruoduos, kad kam pondzijvs nedaug tedoud,
 54 2 |                   Mamatė ramino mane, kad, tiesa, gaila esą tos našlaitės,
 55 2 |              šovė man į galvą mintis, kad jei tos našlaitės motina
 56 2 |            mintys, Irusia? Juk matai, kad esu visai sveika.~    -
 57 2 |     nepadarysi.~    - Bet aš nenoriu, kad mirtumei, mamate, - tariau
 58 2 |               Aš prašysiu pono dievo, kad mirčiau pirmiau už tave,
 59 2 |           kelių ir ėmė raminti. Sakė, kad aš juk jau mokinusis katekizmo
 60 2 |         temiršta, o siela yra nemiri; kad, apleidus tą savo sumenkusį,
 61 2 |          nesąs matęs ir nepamatysiąs, kad ir visą pasaulį iškeliautų,
 62 2 |         verkusi.~    - Žinoma, Irute. Kad ir geriausi viso pasaulio
 63 2 |            bus atsiskyrus, juk žinai, kad paskui ji vėl susivienys
 64 2 |              Kaip gera, mamate! Sako, kad sielų negalima esą nė palytėti,
 65 2 |             negalima esą nė palytėti, kad jos lyg dujos blaškančiosi
 66 2 |              nykstančios. O aš noriu, kad būtumei ten visa, tokia
 67 2 |              pat, kaip dabar, mamate, kad galėčiau prisiglausti ir
 68 2 |       bučiuoti tas baltas rankeles ir kad į mane žiūrėtų tavo akys
 69 2 |                     Aš manau, mamate, kad ten turi būti ir knygų,
 70 2 |               Niekuomet. Taigi matai, kad nereikia taip verkti ir
 71 2 |           skaudžioji valanda, žinosi, kad persiskirsime tik trumpai
 72 2 |                Tik reikia būti gerai, kad ponas dievas į tuos savo
 73 2 |          pridėjau: "Pone dieve, duok, kad aš mirčiau pirmiau už mamatę,
 74 2 |               Stebėtina man pasirodė, kad taip nebranginau mamatės,
 75 2 |              būti kartu. Ir nutariau, kad, kiek galėdama, nuo jos
 76 2 |            galėjau persiskirti su ja, kad ir valandai? Ir išprašiau,
 77 2 |               valandai? Ir išprašiau, kad leistų man pabūti ten pat.~   
 78 2 |              Vijną kartą nupluoviau - kad ims gelti, muna mergiki
 79 2 |             tu dijvuleliau myliausis! Kad užputuses akys, kad paraudonavuses,
 80 2 |        myliausis! Kad užputuses akys, kad paraudonavuses, šit, kap
 81 2 |            misliju sau, kur bebiegsu, kad ne pri ponitelis. Gal dousi
 82 2 |                    Jasaitieni ruokou, kad negal plauti su vundeniu.
 83 2 |         dukrelę pas gydytoją. Veizėk, kad ryto nuvežtumei. Aš siųsiu
 84 2 |        tylitelaičiai, ir matyti buvo, kad kaip begalėdama stengėsi
 85 2 |                graužk, namo grįždama, kad ne taip būtų liūdna, nelaimingąsias
 86 2 |      blizgančia saga užsegtas. Rodos, kad tai ne vaikai, bet suaugę
 87 2 |         apylinkės gražuolė. Tik bėda, kad ir pirmoji tinginė. Visi
 88 2 |           pirmoji tinginė. Visi žino, kad ji pusę dienos guli lovoje,
 89 2 |               iš kerčios į kerčią, ir kad visus darbus dirba vyras
 90 2 |           myli savo gražiąją žmonelę, kad jam viskas gera. Dirba kaip
 91 2 |             bėga pas mamatę vaistų. O kad mamatė juokias tą ligą esant,
 92 2 |              bučiuodamas, sako:~    - Kad, poniteli, ana toki delikatni! ~   
 93 2 |           gražumo, bet dar ir dėl to, kad tokia linksma ir meili.
 94 2 |           ašaros. Greit šluostau jas, kad niekas nepamatytų. Paskui
 95 2 |             atsimenu, ką sakė mamatė, kad kiekvienas negeras darbas
 96 2 |             dabar jau gerai žinodama, kad nors ir tikrai būčiau mandagių
 97 3 |            nepasakėte man, vaikeliai, kad taip vėlu? - prikaišiojo
 98 3 |           patys gulti?~    - Norėjom, kad ilgiau skambintumei, taip
 99 3 |         pareinant į namus. Nujaučiau, kad ateis pas mamatę ir pertrauks
100 3 |                  Berods, sako mamatė, kad ne visados galima esą daryti,
101 3 |              malonu. Bet aš norėčiau, kad mamatei būtų visados malonu
102 3 |            man, jei taip nėra. Žinau, kad skaudu ir jai. Matau, kad
103 3 |             kad skaudu ir jai. Matau, kad tuomet jos veide pirmą valandėlę
104 3 |        kažkieno kapo. Ak, kaip baisu, kad visi mirs!~    Pabučiavau
105 3 |               Juk sakei pati, mamate, kad mirtis veda mus į laimės
106 3 |               matyti, tiek tesuprato, kad mamatė ilgis ir trokšta
107 3 |               ji... Uršulę. Pasirodo, kad tai esama vagilkos.~    -
108 3 |               kąsneliai. Aišku, sako, kad nupiaustinėta nuo porcijų.
109 3 |             ir neprašė.~    - Žinoma, kad meluoja. Matyt, mėsą vagia
110 3 |              šalį. Taip man pasirodė, kad ji atsipila pieną į indą,
111 3 |               notrelėse.~    - Aišku, kad taip buvo. Ir ką? Galėjai
112 3 |                juk aš taip ir maniau, kad nesugavai. Tačiau tas tavo
113 3 |           tikrai, Marinia, man rodos, kad ir būtumei ją už rankos
114 3 |             pasakius dėl to atpylusi, kad jai taip parankiau nešti
115 3 |             būtumei patikėjus. Gaila, kad visos tos tavo ypatybės
116 3 |             šeimininkei.~    - Žinau, kad esu bloga šeimininkė, -
117 3 |               tau nors sykį suprasti, kad jie tavo švelnumo neatjaučia
118 3 |           būti. Bet aš juk ne dėl to, kad jie mane brangintų... Aš
119 3 |         svajonės. Žinoma, pripažįstu, kad atsitinka tokių subtilių
120 3 |         pedagogijos priemones - imkim kad ir mūsų vaikus. Bet prastas
121 3 |               kai jis bijo, kai žino, kad už prasikaltimą jį nubausiu,
122 3 |            išvaryti. Koktu atsiminus, kad tokia kručis sėdi namuose.
123 3 |        darbymetis, kiekvienas supras, kad atstojo ne dėl kokių niekų,
124 3 |           myli saulę ir šilumą. Sako, kad mūsų krašte esą tiek rūko
125 3 |              esą tiek rūko ir šalčio, kad reikią džiaugtis kiekvienu
126 3 |              veidą. Bet taip meiliai, kad, švelniai paėmus juos su
127 3 |                   Mamate, kaip gaila, kad mes negyvenome seniau, kol
128 3 |              įkvapintas gėlių. Rodos, kad čia kažkokia užburta, laiminga
129 3 |            knygoje.~    Tėvelis sako, kad man esanti gėda pasakomis
130 3 |               Žinai, Nika, man rodos, kad šitoje dauboje turi gyventi
131 3 |          giliai paslėptąją viltį. - O kad mes ją šiandien čia sutiktumėm,
132 3 |                    Kaip norėčiau! Bet kad tik pasakose ją temato,
133 3 |          liūdnai.~    - Iš kur žinai, kad nėra? Juk mes nepažįstame
134 3 |             sako užsimerkęs (tur būt, kad "neišskaitytumėme" jo meluojant;
135 3 |           neseniai buvau jam sakiusi, kad tuojau galima esą suprasti
136 3 |         papuolęs į rutę.~    - Manai, kad geroji žynė pyktų ant tavęs
137 3 |               Ne, ne už sukūlimą, bet kad pamelavau, - liūdnai atsakė
138 3 |              grožiu.~    - Rodos man, kad ir mano ausys gėris konvalijomis, -
139 3 |           žemės šypsena iš džiaugsmo, kad ją dievas sutvėrė ir didiems
140 3 |               mums pasirodyti dėl to, kad mes ne vargšai našlaičiai,
141 3 |          tokiomis stačiomis sienomis, kad beveik niekados ten neįspįsdavo
142 3 |         pajuodavusį vidų. Nenuostabu, kad ten buvo vasarnamis velnio,
143 3 |              nors pikto darome... Bet kad nematome jo tada.~    -
144 3 |     atsisveikino su mumis, sakydamas, kad, kai tik pabaigsiąs pardavinėti
145 3 |         Londoną, tuojau mun pasirodė, kad į galvą mun įstatė melnyčią.
146 3 |          sukas ir sukas, aš mislijau, kad muni visą sumals. Aš negalėjau
147 3 |           niekur vijtas, aš mislijau, kad muni pasmaugs. Aš kentėjau
148 3 |              aš jau paprata: aš žina, kad vakams ten yra gera, aš
149 3 |           chalatą. - Taip džiaugiaus, kad esi su vaikais, o kaip reikia,
150 3 |          kromu toks vienas.~    - Ui, kad poniteli tars žodį, tai
151 3 |                Tėvelis erzino Šmulką, kad, būdamas toks žemaičių patriotas,
152 3 |             Nu, aš lauku. Aš mislija, kad mesija jau būtų atėjęs,
153 3 |                  Kam versti? Aš žina, kad ponc ir tap pirks nuo Šmulkos.
154 3 |             suspaudė man širdį.~    - Kad turėčiau daug pinigų, -
155 3 |             vengrų.~    - O aš arklį, kad nereikėtų jam nešioti, -
156 3 |              man jį, sakydamas:~    - Kad mane atmintumei, kai žūsiu
157 3 |            peiliuko.~    - Juk žinai, kad visi riteriai žūva. Taip
158 3 |              Tai gražu.~    Aš žinau, kad Nika bus riteris, bet nenoriu,
159 3 |             bus riteris, bet nenoriu, kad žūtų. Taip liūdna, kai jis,
160 3 |                 Tik gaila, sako Nika, kad jis neturįs trijų seserų.
161 3 |         ponatis Jonelis. Garbė dievu, kad nepakliuva į akį, - sako
162 3 |               tuojau, pametįs pagalį, kad puls pri anuo, kad ims bučiuoti.
163 3 |            pagalį, kad puls pri anuo, kad ims bučiuoti. Ir būk tu
164 3 |            Žvirbliukus, - ten pasakė, kad buvęs, bet tuojau išėjęs.
165 3 |          klebono liokajus, sakydamas, kad ponaitis Nikis atėjęs į
166 3 |           savo generolišku munduru ir kad kunigėlis atsiuntęs paprašyti
167 3 |              į kambarį tvainydamasis, kad nė pentinų nebuvo girdėti.
168 3 |          rytdieną sėdėti kambariuose, kad tik dievas, esą, stipriau
169 3 |               liepė jam gerti vaistų, kad nesusirgtų, ir liūdnai paklausė,
170 3 |         nerimo, riteris taip sugrudo, kad sakėsi nesąs vertas būti
171 3 |              patiekto nerimo, mintis, kad jis, nebijodamas nei šalčio,
172 3 |            dieną tvinsta tokia laime, kad jis, nemėgstąs rašyti, ima
173 4 |        dykaduonį, - taria klebonas. - Kad augintumėt avį, tai vilnų
174 4 |        milžinas pavirs, pavirs.~    - Kad neturėtumėm tokio kaimyno,
175 4 |               tėvelis ėmė išrodinėti, kad po vokiečiais būtų dar blogiau,
176 4 |          valstybių tarpe. Kaip gaila, kad mes nesulauksime, ką, klebonai?~    -
177 4 |          koroniažu - ir tuojau jauti, kad jis tau taip svetimas, kaip
178 4 |             džiaugdamasis pasakodavo, kad nupirkęs ją už 20 kapeikų
179 4 |            išmiegosi.~    - Ir gerai, kad nėra prisirišęs prie menkos
180 4 |                     Kaip nesirūpinsi, kad našlaičiai, bėdini, kur
181 4 |             labai nusiminęs, ir sako, kad nesą nei arklio, nei brikelio,
182 4 |          juodukas!~    Ir papasakojo, kad, neradęs išvažiuotų vėžių,
183 4 |             patiko, ir jis nusprendė, kad ir jam toks vežimas praverstų.
184 4 |   Neklausydamas tėvelio, kurs įspėjo, kad nieko iš to nebūsią, tuojau
185 4 |            pridirbti ketvirtą tekinį, kad nevirstų, pakinkyti arklį,
186 4 |          dabar užvažiuosi pas tamstą, kad tapai toks šykštus? Aš nemėgstu
187 4 |               apie 30 metų. Pasakoja, kad, jauni tebebūdami, juodu
188 4 |              kalbi, o net to nežinai, kad dabar nėra medžiojamasis
189 4 |              to, man rodos, nekenktų, kad ir pats su manim patrimituotumei.
190 4 |             dalykų, nuostabių dalykų. Kad nebūčiau pats matęs, netikėčiau,
191 4 |               tai baisiai tinka, ypač kad tie dalykai, iš tikro, be
192 4 |          pasitraukėme kiek nuo stalo, kad gyvatė mums už nosių neužkliūtų,
193 4 |             mums už nosių neužkliūtų, kad neužkliūtų. Pralėkusi per
194 4 |       įsivaizdavai pats matęs. Žinau, kad nieko nepramanai, bet čia
195 4 |               aš mažas vaikas! Sakau, kad pats esu matęs, esu matęs.~   
196 4 |          sėdas už staliuko. Aš žinau, kad tai pasišventimas, ir net
197 4 |           mamatė džiaugias, sakydama, kad lytaus labai reikėję ir
198 4 |               lytaus labai reikėję ir kad po jo viskas imsią vešliau
199 4 |           kuria ugnį židinyje. Matau, kad ji linksma.~    - Mamatė
200 4 |                 O kodėl?~    - Todėl, kad mano mokiniai noromis mokos,
201 4 |               mokiniai noromis mokos, kad šeimyna dabar linksmai šoka,
202 4 |          šeimyna dabar linksmai šoka, kad lytus lyja ir kad skaičiau
203 4 |               šoka, kad lytus lyja ir kad skaičiau gražią gražią knygą.
204 4 |         surasti šventąjį Gralį.~    - Kad aš pati noriu rasti, mamate, -
205 4 |               tarė:~    - Kaip gaila, kad Liudviko nėra namie. Ir
206 4 |         užmigti atsigulus. Kaip gera, kad ponas Jonavičius parvažiavo
207 4 |       Jonavičių, nes visados trokštu, kad mamatei būtų maloniausia,
208 4 |           mamatės lovą, ir man rodos, kad mamatės joje nėra. Žiūriu
209 4 |           žegnojuos, o paskui mąstau, kad jau po vidunakčio ir gaidys
210 4 |          prityrimo, - tuojau rodysis, kad kažkas mane veja ir jau
211 4 |               keistą pavidalą. Rodos, kad tamsesni kampai pilni kažkokių
212 4 |            ilgu buvo tavęs... maniau, kad kokia nelaimė... Nepyk,
213 4 |             bėgioti.~    - Aš maniau, kad esi labai nuliūdus, mamate.~    -
214 5 |           pasisakė eisiąs į pievas ir kad mes atneštumėm jam tenai
215 5 |             ir pagalios taip įkyrime, kad ji liepia mums paskaityti,
216 5 |        Apysakėlė buvo tokia juokinga, kad vos tepaskaičiau, nuolat
217 5 |             kvapas buvo toks stiprus, kad net svaigino.~    Iš tolo
218 5 |              šutiniu, taip nusiteikė, kad perdėm buvo girdėti jo garsus
219 5 |           sakė viena moteriškė.~    - Kad ir sausa, by tik sava, -
220 5 |           Domeikienė šypsodama.~    - Kad ir sausą duonelę valga,
221 5 |           pasakė bernas. - Ar nemata, kad pavydelninkės? Pačios norėtų
222 5 |              dijnas, tai ir lo.~    - Kad norėtumėm, tai ir drybsotumėm,
223 5 |                 Na tik, pamėginkitau! Kad vyrs paglaudys, nosaras
224 5 |           darbo.~    Man buvo malonu, kad bobos gavo, kam tyčiojas
225 5 |               Aš jau nebe toks mažas, kad mane ant rankų nešiotų!
226 5 |          juoktis, o jis pasakė:~    - Kad ir boba, bet dėlto labai
227 5 |               tai, pabarė mane. Sakė, kad tai labai nepadoru esą bėgioti
228 5 |      tinginyste piktinanti.~    - Bet kad ji tokia graži... - atsiliepiau
229 5 |             Tai ne jos nuopelnas - ir kad man daugiau to nebebūtų.
230 5 |        sergančią Banienę ir įkalbėti, kad rytoj važiuotų gydytojo.
231 5 |                Noriu nueiti greičiau, kad Banys nesakytų esant per
232 5 |          reiktų man - ir kaip skaudu, kad negaliu.~    - Na, kartais
233 5 |             šaltinių... Stebiuos tik, kad taip mažai terūpi tau vaikai.~   
234 5 |             teisės reikalauti: primo, kad pasitartumei su juo, sekundo,
235 5 |         pasitartumei su juo, sekundo, kad pabūtumei drauge valandėlę,
236 5 |          Labai puikiai. Pabūčiau dar, kad ne Banienė. Be to, ilgai
237 5 |        pasakojame įvairias naujienas: kad gavome mažą šunelį Murzą,
238 5 |             gavome mažą šunelį Murzą, kad Sierotka atvedusi gražų
239 5 |             atvedusi gražų kumeliuką, kad Jonelis turįs jau ilgus
240 5 |            ilgus batus su zuikeliais, kad Juozapas vežėjas sugavęs
241 5 |                paskui dėkoja arkliui, kad jį atvežė. Bučiuoja jam
242 5 |               Vincentą bijau žiūrėti, kad sutemus nepamatyčiau to
243 5 |           noras nusipirkti kantičkas, kad galėčiau, atsiskleidus jas,
244 5 |             Kam mun rek daug valgyti, kad aš sunki darba nedirbu, -
245 5 |               aš dabar valgysu putrą, kad jau esu prisigierįs arbatelis.
246 5 |           arbatelis. Juk pati numana, kad negal unt puona mužika svadinti.~   
247 5 |           klausia, kodėl jis nevedąs, kad jau seniai esąs laikas,
248 5 |         Levanarda juokias, sakydamas, kad visos mergelės esančios
249 5 |              tik atsiras pati, vaika, kad tik būs didelis prisirišims,
250 5 |             arčiau gyvuolelių. Vo aš, kad ir menks žmuogelis būdams,
251 5 |               sveikinamės, prašydami, kad vėl kuo greičiausiai atvažiuotų.~
252 6 |              tokie mylimi. Tik gaila, kad bobutės jau seniai nebėra.
253 6 |      tobulybės idealas. Rūpindamasis, kad mums būtų gera Kalnėnuose,
254 6 |        skanumynų ir taip mus vaišina, kad kartais mamatė atėjusi gauna
255 6 |       užburtosios trobelės, bijodama, kad tas dažnas jos lankymas
256 6 |         pavedė jai prižiūrėti daržus, kad turėtų kokio nors darbo.
257 6 |              ją pačią. Pana Pranciška kad ir sena, bet dar tvirta
258 6 |        padarai. Taip moka pasislėpti, kad nepamatysi.~    Šalia agurkų
259 6 |                taip gerai užauklėtas, kad niekados neįkelia kojos
260 6 |               vaiką ir papirko auklę, kad, liepus ponui atnešti mažąją
261 6 |              apstoję sveikina bočelį, kad turįs tokią gražią dukrelę,
262 6 |             sėtinį ant žemės. Bočelis kad šoks, kad sušuks nesavu
263 6 |              žemės. Bočelis kad šoks, kad sušuks nesavu balsu: "Jezus
264 6 |            turėjo darbo, kol įtikino, kad tai būta juokų. Bočelis
265 6 |                tesusiprato. Ar manot, kad supyko už tokius skaudžius
266 6 |              svečius iš to džiaugsmo, kad tai netiesa. Ak, kaip juokiamės,
267 6 |          netiesa. Ak, kaip juokiamės, kad bočelis neatskyrė sėtinio
268 6 |                  atsako mamatė.~    - Kad mamatė nebūtų ištekėjus,
269 6 |           tačiau visoms trims atrodo, kad tokių gražių darbelių nėra
270 6 |              pačios ir reikalaudamos, kad kiti grožėtųs ir stebėtųs
271 6 |               ji verkia iš džiaugsmo, kad mato mus dar kartą; atsisveikindama -
272 6 | atsisveikindama - iš širdies skausmo, kad gal daugiau nebepamatys.
273 6 |         senelė, ir aš gerai suprantu, kad ji šią valandą mąsto apie
274 6 |             jas Kristui. Bet netikiu, kad gerojo dievulio valia būtų
275 6 |        gilumos pridedu: "Dieve, duok, kad pana Verusia neapaktų!"
276 6 |              bus jums duota", ir tai, kad pana Verusia tokia gera,
277 6 |           dievas jos neturi už ką, ir kad ji neturi nei mylimosios
278 6 |            bočelį, labiausiai už tai, kad mus juokina. Tinka mums
279 6 |         pravarinę, - bet ne per arti, kad arklys neįspirtų, - žiūri
280 6 |             dūšele, šerk, nesigailėk, kad nesulystų.~    Bet jei kokia
281 6 |            pietus dėdė Kazė pasakojo, kad vienas mūsų tolimesnis dėdė,
282 6 |             pusryčius dėdė pastebėjo, kad Jonelis esąs labai panašus
283 6 |               bočelį. Iš karto rodės, kad bočeliui tai visai neįdomu,
284 6 |            per visą kelią murmėdamas, kad jam neduodą ramybės, niekados
285 6 |            atmena. Ir dar juokingiau, kad jis yra kartu lyg mažas
286 6 |           Keistas dalykas! Rodės man, kad atvažiavau su trejetu.~   
287 6 |           nuvažiavo namo, įsitikinęs, kad trečiasis arklys jam buvo
288 6 |              veterinorių Telšiuose, o kad bočelis be reikalo nesijaudintų,
289 6 |       Bočeliui viską galima įkalbėti. Kad kartais, beviešint jam pas
290 6 |       paeiliui. Ir juokingiausia tai, kad, audrai neatėjus, bočelis
291 6 |          vežėjo. Tėvelis aiškina jam, kad audra praėjusi pro šalį,
292 6 |               mūsų valizą, mąstydama, kad, sugrįžus namo, tuojau imsiu
293 6 |          mėgstamąją pjesę. Rodos man, kad ne tik mes, bet viskas tame
294 6 |               paliko jau toks žydras, kad atsiminimas nebedrasko žaizdos,
295 6 |       Senoviška kalba Turtinga kalba. Kad būčiau jaunesnis, imčiau
296 6 |               keturkampiai, ir rodos, kad visi tie prabočiai nuėjo
297 6 |            saloną melstis. Rodos man, kad kada nors pranyks ta knyga
298 7 |           Mamatė ir tėvelis nenorėjo, kad mudu važiuotume, nes vaikams
299 7 |        bedžiaugtis. Tik Nika gailavo, kad bažnyčioje nemovima kepurėmis
300 7 |              kuodu. Bet tėvelis sako, kad kiverį galima esą labai
301 7 |     pažiūrėjus į visus, nusprendžiau, kad tai ne kas kitas, tik tas
302 7 |             jai tuos ponus! Pasirodė, kad jaunasis visų bjauriausias,
303 7 |           bjauriausias, toks bjaurus, kad niekaip negalėjau suprasti,
304 7 |         mamatė.~    - Gana jau, gana! Kad jis nė pakalbėti gražiai
305 7 |         karaliauk. O ar tamsta manai, kad čia pyragai? Su teta kartais
306 7 |           Kartais taip širdį užduoda, kad dieve sergėk. Man jau įgriso.~    -
307 7 |        bjaurus… Kai pagalvoji žmogus, kad eini už tokio baidyklės,
308 7 |            gana.~    - Ir dar geriau, kad durnius - savo proto neturėdamas,
309 7 |               taip darys, nes matyti, kad be galo įsimylėjęs.~    -
310 7 |    nusišluostyti. Plikiui tai bėda, o kad turi kišenėj, visi vargai
311 7 |            išmetė iš vestuvių apeigų, kad nebūtų "kaip pas prasčiokus".
312 7 |          tetos užsipuolė ant klebono, kad palaimintų jaunuosius, nes
313 7 |            pirštinių.~    Rūpindamos, kad jos vestuvės būtų poniškos,
314 7 |             jaunajai. Ji susirūpinus, kad viskas būtų, kaip liepia
315 7 |               baisiai nemalonu, gėda, kad vedu tokį negražų jaunąjį,
316 7 |               negražų jaunąjį, noriu, kad kuo greičiau pasibaigtų
317 7 |         Žmonės taip grūdas ant krotų, kad jos, rodos, tuojau luš.
318 7 |             mamatė tarė:~    - Gerai, kad tamsta nors kartą atvažiavai.
319 7 |         kvietė mane taip nuoširdžiai, kad, visai neatvažiavęs, būčiau
320 7 |            bajoriškai erzino paneles, kad jos atrodė be galo patenkintos
321 7 |           vaistams tinka, ir vištoms, kad būtų dėslios, ir audeklą
322 7 |              alų bei vyną, tai rodės, kad po kambarį sukinėjas kažkoks
323 7 |             nusiraminti ir atsiminti, kad ne chamų vestuvėse sėdi!~   
324 7 |            sėdi!~    Bet įstabiausia, kad jaunasis, nepaisydamas visų
325 7 |               reikia rinktis. Primo - kad nebūtų smailia nosimi, sekundo -
326 8 |         vaikščios paskui mane. O tam: kad niekada nereiktų verkti.
327 8 |           nereiktų verkti. O trečiam: kad reiktų vienmarškiniam išbėgti
328 8 |             juokais.~    - Nežinojau, kad tamstos turima dar vieno
329 8 |            juokinai per visus pietus, kad net tas sunkus jausmas,
330 8 |               porų. Ponas Jonavičius, kad ir nenorėdamas, turėjo šokti,
331 8 |            Pawlinka" griežtai užsakė, kad nedrįstų jos vesti, nes
332 8 |        juokinga ir lig šiol neregėta, kad mudu su Nika, sėdėdami kampelyje,
333 8 |               Juokingiausia buvo tai, kad jis, matyti, tvirtai tikėjos
334 8 |            vaistininkų, reikalaudama, kad tuojau sustabdytų savo brolį.
335 8 |             nešokti, bet ką padarysi, kad neklauso.~    - Prašau dabar
336 8 |             brolį, nežinoma, gana to, kad sėkmingai. Jis jau nebešoko.
337 8 |           kokia mano žmona graži? Tik kad truputį pikčiurnėlė.~   
338 8 |          linksmiau bus.~    Bijodama, kad jis neimtų vykdyti tų savo
339 8 |         kalbėjos apie ūkio rūpesčius. Kad šiemet pašaro maža, nebus
340 8 |         gyvulių šerti; kitas skundės, kad pūdymas dar nesuartas; kitas
341 8 |             ir taip dažnai atsitinką, kad rugiai virstą dirsėmis.
342 8 |                Kitas skundės šeimyna, kad nieko nenorinti dirbti,
343 8 |         dirbti, o daug reikalaujanti, kad dabar jau ne taip, kaip
344 8 |               dabar jau ne taip, kaip kad būdavo. Kiti atsisėdo lošti
345 8 |             padirba. Be darbo nesėdi. Kad išpuošė seklyčią, miela
346 8 |             panelė.~    - Ach, gaila, kad aš jau susižiedavęs. - pasakė
347 8 |        klausimą. Aš čia baru paneles, kad jos nemandagiai elgiasi
348 8 |           pribėgti tuščiąją kėdę. Bet kad ir stipriausiai sudrožtas,
349 8 |            pasididžiavo, ėmė prašyti, kad kas nors jai pritartų, nes "
350 8 |         Visiems taip patiko ta daina, kad prašė dar daugiau. Ir pana
351 8 |           mokykis lenkiškai dainuoti, kad turėtumei ką padainuoti,
352 8 |            Teisingai sako. Atmenu aš, kad dar mano tėveliai tarp savęs
353 8 |         Jonavičius pridūrė:~    - Bet kad to progreso paskutinis žodis
354 8 |         klebonas. - Kaip čia pakilsi, kad net spauda užginta, užginta.~    -
355 8 |        pertraukė jaunoji, primindama, kad reikią žaisti, nes svečiams
356 8 |            Vieną dieną mamatė pasakė, kad eisime aplankyti sergančios
357 8 |        žaidimo draugės.~    Nudžiugę, kad ją pamatysime, išrinkome
358 8 |               savo dovanėles, manėme, kad ji labai nudžiugs, jas gavus,
359 8 |             gavus, kaip sveika būdama kad džiaugdavos kiekvienu mažmožiu,
360 8 |                 Nebepagysu. Aš žinau, kad mirsu.~    - Kodėl taip
361 8 |               mirti. Mun bobuti sakė, kad vaika numirį ein į dungų.
362 8 |         didelio įspūdžio; rodės mums, kad ji taip sau tiktai kalba,
363 8 |                 Bet kaip gali reikti, kad Kazelė mirtų, mamate? -
364 8 |             karštai karštai meldžiau, kad ji pagytų.~    Bet už kelių
365 8 |            atėjo Kazimieras pasakyti, kad Kazelė jau mirus.~    Niekas
366 8 |       gydytojo, nei mamatės rūpestis, kad jo įsakymai būtų pildomi,
367 8 |          mamatės? Ir man taip liūdna, kad jos nebebus su mumis.~    -
368 8 |              gerąjį dijvulį".~    Bet kad taip sunku buvo persiskirti
369 8 |           ilgam paliks tau atminimas, kad savo draugei nepasigailėjai
370 8 |      paskutinį kartą ir įdaviau Anei, kad nuneštų Kazelei.~    - O
371 8 |               klausia liūdnai Nika. - Kad būtų miręs berniukas, atiduočiau
372 8 |           širdimi, karčiai mąstydama, kad tiktai jose tesidaro visokių
373 8 |          Dijva valia. Ale laba gaila, kad, mata, toki gera vaks buva.
374 8 |              gera vaks buva. Ruoduos, kad būtų užaugus, būtų įtikus
375 8 |             ant jos voko. Kaip baisu, kad vokas nei nekrustelėjo...
376 8 |               nekrustelėjo... Jaučiu, kad tai nebe Kazelė, nebe ta,
377 8 |            pagrobė mane į savo nagus, kad, visa drebėdama, su pilnomis
378 8 |          visus kitus savo daiktelius, kad tik kuo daugiausia tų auksinių
379 8 |          bažnyčioje, nes mamatė sakė, kad reikią patarnauti Kazelei
380 8 |         saujelę, ir mums liepė.~    - Kad Kazelė ramiai ilsėtųs, kol
381 8 |               jau nebebaisu man buvo, kad ją taip prislėgė. Liūdna
382 8 |              paėmė mane toks graudis, kad išbėgau į vaikų kambarį,
383 8 |              Gal kuomet nors suprasi, kad ne viskas darytina, kas
384 9 |              šeimininkė... žinau.~    Kad būtumėm turtingi, mano šeimininkavimo
385 9 |            užtektų. Bet turime skolų. Kad galėtumėm jas išmokėti,
386 9 |               reiktų budriai žiūrėti, kad nė vienas trupinėlis neitų
387 9 |       skaičiuoti.~    Liudvikas sako, kad aš nemokanti valdyti tarnų,
388 9 |              nemokanti valdyti tarnų, kad pati dirbanti, ką turi padirbti
389 9 |               Tai tiesa. Žinau gerai, kad tai tiesa. Šimtą kartų beveliju
390 9 |              priežasties? Pastebėjau, kad Liudvikas, radęs mane skaitančią,
391 9 |         mačiau.~    Anaiptol nemanau, kad mano tas skaitymas kenkė
392 9 |           svajojimą taip mane užgavo, kad tuojau atsitolinau. O kad,
393 9 |             kad tuojau atsitolinau. O kad, pati neužgauta, nebūčiau
394 9 |          ligonimis, kaip nesirūpinsi, kad visur toks tamsumas, toks
395 9 |          Brangūs jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama taip egoistiškai,
396 9 |        kitiems atnešti.~    Aš žinau, kad iš tikrųjų Liudvikas nemano,
397 9 |             tikrųjų Liudvikas nemano, kad "vis tiek, ar vienu chamu
398 9 |             Gal tiesą sako Liudvikas, kad geriausia man būtų buvus
399 9 |       netekėjus...~    Rodos man vis, kad tikras mano pašaukimas buvo
400 9 |             mane dar ir ta aplinkybė, kad pas mus nėra Šaričių ordino, -
401 9 |             buvo gaila. Ir kas iš to, kad pasilikau? Mano darbas pusiautinas,
402 9 |               Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!~   
403 9 |             su galva pasinerti ūkyje, kad tas ūkis duotų keliasdešimt
404 9 |               žmoną. Bet ką padarysi, kad manyje visai visai nėra
405 9 |               savo kūno žaizdas, kaip kad daro elgetos per atlaidus.~   
406 9 |              ir paskui tesusizgrimbu, kad jie dar negali viso ko suprasti.
407 9 |            tėra sugavę.~    Aš žinau, kad visa tai yra, ir žinau,
408 9 |               visa tai yra, ir žinau, kad kuomet nors tai paregėsiu,
409 9 |              tai paregėsiu, ir žinau, kad kuomet nors tai išgirsiu.
410 9 |             stipriai su juo susipynę, kad kartais aš pati negaliu
411 9 |             toks stebuklingai gražus, kad žmonių kalba neturi žodžių
412 9 |                Ir, atsimenu, mąsčiau, kad lig šiol nebuvau žinojus,
413 9 |              visais vaikais. Pajutau, kad mirštu iš laimės... ir pabudau.~   
414 9 |       nuotykius. Kana kados sapnavau, kad mano mama mirė. Ilgai užsiliko
415 9 |        baisiajai valandai, rodės man, kad gyvenu ją jau antrą kartą.
416 9 |          antrą kartą. Ar tas skirtas, kad sapnas greit praeina, o
417 9 |              tas jau tampa sapnu.~    Kad kartais atsimenu savo kūdikystę
418 9 |              visuomet turiu įspūdžio, kad tai tebūta vien sapno. Praėjo,
419 9 |       išsiblaškė be pėdsako. O žinau, kad ir dvasios srityje, lygiai
420 9 |      apvalkalais apsigobę. Rodos man, kad šiame gyvenime mes visi
421 9 |              Anglys aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose,
422 9 |              pažiūrėjus į jį, matyti, kad tai individualybė. Augalotas,
423 9 |             akimis, atrodytų žiaurus, kad ant jo griežtų lūpų nežydėtų
424 9 |       bemislijant, iemė mun aiškieti, kad ta baudžiava niera puona
425 9 |               nuors priskundė puonou, kad aš anų primušis. Bet tat
426 9 |         poulįs munis mušti, aš jutau, kad nebūč nusileidįs. Gal unc
427 9 |           pasipryšinti ir paruodžiau, kad nie puonou nevalnu eiti
428 9 |           eiti pryš dijva įsakymą. Vo kad pats iejau, aplink tų nie
429 9 |            muni tikta pri kita darba, kad puona nesutikčiau. Vo už
430 9 |          krašta, mamunelis, tap ilgu, kad niekur vijtuos nebrundu,
431 9 |              apent sveiks. Bet paskou kad suėmė muni, jau nebišeinu
432 9 |         ničnieka. Nenumaniau toukart, kad tat tuoki dijva kelia, kurias
433 9 |           išvari vargti ir nusprendi, kad žmuonys patys sava pruotu
434 9 |       įsakymus, kap gera susitvarkys, kad nie vienam nereks per daug
435 9 |               pruotu iemiau galvuoti, kad tap ir daruos pasaulė. Senuovė
436 9 |              vo juk tata dar ne gals. Kad jau tas žmuogaus pruotelis
437 9 |              takių mašinų prasimanys, kad žmuonims nebreks bedirbti
438 9 |           Tuokias reperacijas padara, kad baugu klausytis. Senuovė
439 9 |       žmuonims nebebūs varga del tuo, kad vis labiau anij ims pildyti
440 9 |            mus baudžiavuos, girdieti, kad jau ir vaiske tap nebmuš -
441 9 |            ims gyventi, kap puondzivs kad prisaki, kad vilks atsiguls
442 9 |            kap puondzivs kad prisaki, kad vilks atsiguls šalip avineli,
443 9 |              apdūmuojįs, aš supratau, kad kuožna vijna žmuogaus prydermi
444 9 |             kitus muokyti ir raginti, kad kuo greičiausia žmuonys
445 9 |              Kų aš če dabar bedarysu, kad išpildyčiau kiek begaliedams
446 9 |             ir vežiuoti puo atlaidus. Kad būčiau muokytas, būčiau
447 9 |        kningas, aš tučtoujau pajutau, kad če munij darbs. Ir pradiejau
448 9 |               kits tavuors tap gilia, kad unc nė uostyti neužoud.~   
449 9 |               permąsto ir pergalvoja. Kad jis būtų mokytas, tikriausiai
450 9 |                Tikras "dievo žmogus". Kad ne "mamunėlė", jis vargiai
451 9 |           neteks mamunėlės, norėčiau, kad pas mus apsigyventų. Vietos
452 9 |                Kana kados prašiau jį, kad man išskaptuotų smūtkelį.
453 9 |               tikro artizmo. Žinojau, kad jis neims pinigų už tą savo
454 9 |               kiekvieną kartą mąstau, kad sveikintis gal jau mudviem
455 9 |          žodžiai apie šaltinius rodo, kad jis spėja, kas atsitiko
456 9 |              jos nesimaunu. Atsakiau, kad sulūžusi. Kodėl kodėl pamelavau!
457 9 |               teises, ir gana. Bijau, kad Liudvikas supyks, kažin
458 9 |            kaip ta straigė, bijodama, kad manęs nešvelniai nepalytėtų,
459 10|          juokingi? Daugiausia dėl to, kad taip kalba lenkiškai. Tepametie
460 10|          komiškumo. Bet ką jie kalti, kad seka ponus? Juk kiekvienas
461 10|            kalbėjau su juo. Pasakojo, kad Maskvoje esąs susidaręs
462 10|      pasibaigti tas anormalus stovis, kad bajorija išsižadėjo savo
463 10|           dainų, kaip mes. Rodos man, kad lenkų kalba - tai tik įmotė.
464 10|       rišančių vaiko širdį su motina, kad ir užmirštąja, kad ir paniekintąja.~   
465 10|            motina, kad ir užmirštąja, kad ir paniekintąja.~    Kiek
466 10|            sakė jie vienas kitam.~    Kad gyvenčiau Maskvoje, prisidėčiau
467 10|              darysi? Tik eik, žiūrėk, kad kiaulės būtų gerai pašertos,
468 10|          kiaulės būtų gerai pašertos, kad mergos pieno nevogtų - štai
469 10|              ir viskas!~    Norėčiau, kad bent mano vaikai prisidėtų
470 10|               Tvirtai esu įsitikinus, kad žmogus tuomet tegali būti
471 10|               žemę. Dėl to stengiuos, kad mano vaikai kuo daugiausia
472 10|             čia kana kados parašiusi, kad prisidėčiau prie lietuvių
473 10|              Tuo aš visai netvirtinu, kad nesutiktų - labai gali būti,
474 10|          nesutiktų - labai gali būti, kad sutiktų - tik noriu pasakyti,
475 10|         sutiktų - tik noriu pasakyti, kad savo valios pravesti aš
476 10|         nekenčiu despotizmo ir bijau, kad instinktyviai jaučiuos neturinti
477 10|             pasipriešinimo jėgos.~    Kad kas paklaustų mane, kuris
478 10|               mokyti ją, o nežinojau, kad mirties jau stovėta šalia
479 10|                mirtis. Dažnai mąstau: kad žmonija, žengdama pirmyn,
480 10|          sąlygas ir žmonių santykius, kad žemėje rastųs rojus - kas
481 10|               toks gyvenimas! Žinoti, kad kiekvienas tavo širdies
482 10|              galo koktūs man žodžiai, kad geriau būti gyvu šunimi,
483 10|        prislėgtų žmogų, jei jis tiki, kad visos jos atsvers kažin
484 10|        kažkokią svarstyklių lėkštę ir kad tas jo žemės gyvenimas tėra
485 10|             nelaimingas. Viena žinau: kad aš netikėčiau, jog tai tiktai
486 10|                  Bet aš žinau, žinau, kad "ką tu sėji, neatgis, jei
487 10|           kodėl ir kaip. Žino širdis, kad meilės ryšiai netrūksta
488 10|               ryšiai netrūksta mirus, kad siela, iš erdvės ir laiko
489 10|          balsą. Ir prieš įsitikinimą, kad pasimatysime nebe sapne,
490 10|         daiktų, tas amžinasis faktas, kad viskas tik irios formos
491 10|            kaktos? ~    Karusia rašo, kad, naudodamies tokiu gražiu
492 10|      raudojimai, gailėjimos Liudviko, kad turi tokią nevykusią žmoną.
493 10|            laimės valandų. Kas iš jų, kad ir jos praeis? Ir ar galima
494 11|            Mamatė nenorėjo, sakydama, kad ir mūsų virėja gerai mokanti
495 11|              kulinarinio meno žinovą, kad jokia virėja jam neįtiksianti.
496 11|           neįtiksianti. Be to, norįs, kad svečiai būtų priimti nec
497 11|               ant pat viršaus lėkštę, kad, vagiui įsilaužus, kėdės
498 11|               nuolat primena mamatei, kad viskas būtų gražu, ciocia
499 11|               ir tuojau pasakysianti, kad pas mus esą "po parafijańsku".
500 11|     nustelbtas džiaugsmingos vilties, kad ciocia atveš mums gražių