Part

 1 1 |     didžiulės akys iš po antakių lyg kregždės sparnai. Mažas
 2 1 |          dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas
 3 1 |  švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais, pačiame
 4 1 |        Išgirdus mano žodžius, ji lyg prisiversdama atitraukė
 5 1 |       ant juodų plaukų ji atrodė lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai
 6 1 |    didžiausias žąsies kiaušinis, lyg viso to būrelio motina,
 7 1 |      klasiškais brėžiais, atrodo lyg kokia rimta ir žiauri Romos
 8 2 |         esą nė palytėti, kad jos lyg dujos blaškančiosi ir nykstančios.
 9 2 |          akys. Vokai buvo sutinę lyg rutuliai ir paraudonavę,
10 2 |         težiūrėjo akys, raudonos lyg kraujas.~    - Kas jai pasidarė? -
11 3 |         liūdnai kvepia jazminai! Lyg vainikas ant kažkieno kapo.
12 3 |       jie kuklūs, tiesūs, rimti, lyg tų dievo bernaičių pulkai,
13 3 |         skardį. Toli, horizonte, lyg milžiniškas kupstas riogso
14 3 |         stuobriai spindi saulėje lyg marmuro kolonos kažkokios
15 3 |        baltuojančiais kur-ne-kur lyg snaigulės žiedelių varpeliais,
16 3 |     tuojau nutils. Viršum gėlių, lyg gyvosios gėlės, skrajoja
17 3 |         kresnos, žemos, riebios, lyg geros, patenkintos savim
18 3 |          veidrodžius žiūrėdamas, lyg koks nykštukų šalies karvedys.
19 4 |           Vienas storas, plikas, lyg didelis, platus trikampis,
20 4 |         trikampis, antras laibas lyg juoda lazda.~    - Lėkim
21 4 |      Iškėlę aukštyn ilgas skalas lyg kalavijus, vaikščiojame,
22 4 |         čia kyla, čia leidžias - lyg kregždė belakiodama. Paskui
23 4 |       pažiūrėjo į poną Jonavičių lyg nustebusi, bet tuojau pat,
24 5 |      permatomi, keisti debesiai, lyg kažkokio neregėto milžino
25 5 | krykšdamos, šmaikščiojo kregždės lyg juodos strėlos. Dar aukščiau,
26 5 |        gyveno. Plačiose pievose, lyg milžiniškas dryžas kilimas
27 5 |        Grėbliai spindėjo saulėje lyg auksiniai, baltavo marškiniai,
28 5 |          blakstienomis, ir ploni lyg dvi juodi aksomini virveli
29 5 |         iškišęs liežuvį, raudoną lyg kraujas. Yra šv. Jurgis,
30 5 |      galėčiau, atsiskleidus jas, lyg suaugusi mergaitė giedoti
31 5 |         kiekvienas turi gyventi. Lyg vanduo teka jo iškalba,
32 6 |       prie ausies, Karo vis guli lyg padvėsęs.~    - Atlėkė vilkas! -
33 6 |        dėžučių semia pana Zuzana lyg iš gausybės rago įvairiausių
34 6 |    juokingiau, kad jis yra kartu lyg mažas vaikas, dar mažesnis
35 6 |       padeda jo kambaryje dėžutę lyg iš netyčių, per vieną dieną
36 7 |     blogai sukirpta uodega, kuri lyg šluostukas juokingai vilkos
37 7 |          klebono rankos, pralėkė lyg baimės, lyg skausmo žaibas,
38 7 |      rankos, pralėkė lyg baimės, lyg skausmo žaibas, ir kelios
39 8 |       man Kazelės skardus juokas lyg sidabrinis varpelis, žibtelėjo
40 8 |         vienas buvo toks pilkas, lyg nešvarus. Tai negeros sielos
41 9 |      nežemiško audeklo: buvo jis lyg tie perliniai debesėliai,
42 9 |     karto jį pažinau. Visas buvo lyg vidaus saulės nušviestas
43 9 |         prieš saulę ir žėrėdamas lyg brangieji akmens. O į jo
44 9 |        tai, ką dabar jutau, buvo lyg pieštas paukštis prieš tuos
45 9 |         Nebėra mamos, pranyko ji lyg sapno svajonė.~    Viskas
46 9 |    asmens labai neaiškūs, matomi lyg per rūką, lyg kokiais apvalkalais
47 9 |   neaiškūs, matomi lyg per rūką, lyg kokiais apvalkalais apsigobę.
48 10|        renkami jo iš visur, turi lyg grūdai kristi į savą žemę.
49 10|      vaiku, jis visuomet jau bus lyg svetimtautis. ~    Perskaičiau,
50 10|         ir siaučia, senos pušys, lyg rūpestingos auklės, sergėdamos
51 10|    slaptinga šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas lūpų ir,
52 11|        todėl mes turį būti tylūs lyg pelės ir nesipainioti jam
53 11|         loti plonučiu ir smailiu lyg adata balseliu. Bent kiek
54 11|         ir mažas, baltas, purias lyg bandutės rankeles, taip
55 11|         jos raudona taurė spindi lyg kažkokia dangaus gėlė, iš
56 11|          mėgsti juokauti, - tarė lyg pasipiktinusi ciocia.~   
57 11|        ant pečių ir spindinčiais lyg auksiniai trimitėliais,
58 11|       rytmetiniu rūbu, atrodanti lyg sibilė - ir su savo balta,
59 13|        plaukai, kaip linai, akys lyg žibutės, koks baltas ir
60 13|        koks baltas ir permatomas lyg porcelianas veidelis, kokios
61 13|    panelės užpuolė jį visu urmu, lyg vapsvos, durstydamos savo
62 13|          taip. Mudvi su ja esame lyg dvi svarstyklių lėkšteli:
63 14|   raudonuoja purpuriniai taškai, lyg kraujo lašai, išvarvėję
64 14|      linksma šiandien. Jaučiamės lyg paukščiai, išleisti iš narvelio:
65 14|          paskutinis žemas tonas, lyg sužeistos širdies mirštamas
66 14|            Ak, kaip bijo širdis! Lyg paukštelis ji dreba, o viešpatie, ~