Part

 1 1 |    piršteliais ir pasilenkus traukė jų nuostabų kvapą.~    - Žinai,
 2 1 |         išėjo. Ir tuojau priėjo mus jų žodžiai:~    - Na, Rimeika, -
 3 1 |            uždengta; kad kiekvienas jų gyvena savotišku gyvenimu,
 4 1 |         motina, aplinkui mažesni, o jų tarpe du visai mažyčiu,
 5 1 |             par daug viskuo turu iš jų maluonis, visa kuo esu partekus.~    -
 6 2 | įvairiausiais instrumentais, ir tai jų muzika nebūtų tokia puiki,
 7 2 |                   Geriau ten laukti jų, nekaip čia be jų pasilikti", -
 8 2 |            laukti jų, nekaip čia be jų pasilikti", - nusprendžiau.~   
 9 2 |             ir paraudonavę, o iš po jų vos težiūrėjo akys, raudonos
10 2 |      nukirpti plaukus. Juk vis tiek jų nebeiššukuosi, o nukirpus
11 2 |         pramintais Žvirbliukais dėl jų Žvirblinskių pavardės. Pagaliau
12 3 |           jausmų, kurių jie neturi. Jų gėda labai giliai pasislėpusi,
13 3 |    neiškenti nepriglaudus lūpų prie jų aksominių galvelių... Paskui
14 3 |         gražius bukietus, traukdama jų nuostabų kvapą, glausdama
15 3 |          kvapą, glausdama prie lūpų jų snieginius varpelius ir
16 3 |   snieginius varpelius ir gėrėdamos jų pasakišku grožiu.~    -
17 3 |                Rodos, skamba man iš jų kažkokia tyli, be galo subtili
18 3 |           nuo žemės. Žiūrėkit, kaip jų auksinės akys liūdnai veizi
19 3 |           palikti vaikus? Ar neilgu jų dabar? Juk čia neturi nė
20 4 |        jungtis su baltarusiais, nes jų ir būdas panašus į lietuvių.
21 4 |            nesimpatingi žmonės! Tas jų putlumas, tas jų noras visur
22 4 |        žmonės! Tas jų putlumas, tas jų noras visur pirmininkauti
23 4 |            turi būti ponai, o mes - jų liokajai, chudopachołki.
24 4 |      poczciwy dureń. O kaip reikia, jų garsiausieji vyrai - toks
25 4 |             baltarusiai. O visi tie jų branginamieji Jagėlionai
26 4 |            ką tik nukritęs sniegas, jų penkių bokštų galvos auksinės.
27 4 |           dangaus garsai, ir negali jų užvaduoti nuobodžios žemės
28 5 |         abipusiai keliuko, o viršum jų linksmai zirzėjo bičių spiečiai.
29 5 |     Levanarda valgo vynuoges, gėris jų skanumu, tartum pats būtų
30 5 |           ir kitą mergelę, girdamas jų grožį ir gerumą. Levanarda
31 6 |           pro juos praeiti, meiliai jų nepaglosčius.~    - A, tinginiai!
32 6 |        Bočelis iš pradžios nenorėjo jų nė prisileisti, vis šaukė
33 6 |             Bočelis kantriai klauso jų ilgų kalbų, duoda įsakymą
34 6 |            gilūs sonatos akordai, o jų aidai dar tebeverkia dideliame
35 7 |            labiausiai rūpėjo, kuris jų jaunasis. Žinoma, gražiausias.
36 8 |          Kiti atsisėdo lošti kikso. Jų pačios, tarp kurių sėdėjo
37 8 |           gieda kelios moters, tarp jų bobutė; ant lovos verkšlena
38 9 |          žmonės.~    Bet aš nesu iš jų tarpo... Aš nesu gera šeimininkė...
39 9 |          nėra kas padedąs. Taip man jų visados buvo gaila. Ir kas
40 9 |              Kartais ilgą laiką esu jų įspūdyje. Jie yra tiek pat
41 9 |           ir mąstau apie visus prie jų pasidarbavusius - pradedant
42 9 |        kraujo prisigėrusią žemę, ir jų kalba kalbina ji mane. Slovackis
43 9 |        lemta jam taip laimingai nuo jų išsisukinėti, kaip lig šiol.~   
44 10|             stilių, tas tesiklausai jų lenkiškos kalbos. Kaip jie
45 10|        juokai per ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų
46 10|           nebuvo ir nebus. O viršum jų žydi ir kvepia gėlės, paukšteliai
47 10|        sergėdamos tuos, kurie miega jų ūksmėje, ošia jiems lopšio
48 10|    nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, kad ir jos praeis? Ir ar
49 11|            noriu žinoti, ką man tie jų zuikiai iliustruos, - tarė,
50 12|     žemaitiškus žodžius, kartais ir jų manieros nėra tinkamos Daugirdams,
51 12|       dainavę lenkų daineles - tiek jų yra gražių, juk atsiunčiau
52 12|           pažiūras, Maryniu, kad aš jų net nesuprantu. Ką reiškia "
53 13|        galima išmokyti švarumo, kad jų tarpe esą ir labai gabių,
54 13|       sušuko viena panelė. - Bet ta jų kalba tokia mužikiška ir
55 13|         nulis. Taisyklingai kalbėti jų neišmokysi, o tas baisus
56 14|          pažinus žmones, neniekinti jų! Reikia nuolat mąstyti apie
57 14|            žmonės yra atradę tiesą. Jų santykis su dievu - tai
58 14|             jis tai daro mylėdamas, jų naudai, ir nusižeminę bučiuoja
59 14|           visą laiką negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško žodžio,
60 14|           tokie pasileidę, kaip tas jų vyresnysis sūnus. Tiesiog
61 14|              jau skamba, jau žvanga jų piktjuokis... ~    Ak įsmigs
62 14|            sekundė arčiau mane neša jų baisiojo glėbio. ~    Šaltas