Part

 1 1 |            išėjo. Ir tuojau priėjo mus jų žodžiai:~    - Na, Rimeika, -
 2 1 |   palangėje, tarp rūtų eželių. Pas mus teateina vieną kartą per
 3 1 |         pati niekados neateini pas mus, bobute?~    - Eik, eik,
 4 2 |          įsikišę, vaikai stingas į mus, plėsdami mėlynas akis,
 5 2 |          litaniją.~    "Melskis už mus!" - atsakinėja cypūs moteriški
 6 2 |            Rodos, čia geriau girdi mus dievas. Rodos, gėlėtomis
 7 3 |            mamate, kad mirtis veda mus į laimės šalį.~    - Ak
 8 4 |            ir kleboną, nes juokina mus jo lėtumas ir originalus
 9 4 |            vokiečiai ims ir užpuls mus.~    - Ir gaus į kailį, -
10 4 |          būtų dar blogiau, nes jie mus bematant suvokietintų. Klebonas
11 4 |      kitąsyk Katkevičius. Gana jie mus užkrėtė savo netvarka ir
12 4 |            chudopachołki. Kaip jie mus vaizduoja literatūroje?
13 4 |           vakarą atvažiavo jis pas mus savo gražiausiu arkliu -
14 4 |        storų debesų skaros atskyrė mus nuo jos. Pasiilgusi žemė
15 4 |           įkvėpė tamstai aplankyti mus šiandieną?~    - Ilgėjimos
16 4 |         jis kartais atvažiuoja pas mus su violončele.~    Jis ne
17 5 |           šonų. Mamatė pažiūrėjo į mus ir tarė šypsodama:~    -
18 5 |          visai ne.~    Ir, palikus mus su Ane, mamatė nuėjo. ~* * * ~    -
19 5 |          kas jam būtų pasakęs, kuo mus labiausiai pradžiugins -
20 6 |            niekados neatvyksta pas mus, neatvežęs saldainių. Mūsų
21 6 |          visokiais būdais stengias mus linksminti. Alpte alpstame
22 6 |                 Pana Zuzana lepina mus kaip tikroji bobutė. Po
23 6 |          kartus per dieną vadžioja mus į vadinamąją "aptečką",
24 6 |      įvairiausių skanumynų ir taip mus vaišina, kad kartais mamatė
25 6 |       kartais mamatė atėjusi gauna mus varyti iš užburtosios trobelės,
26 6 |     pintinėlę, pana Pranciška veda mus pirma į agurkus. Atsargiai
27 6 |           dar linksmesnė, nes myli mus ne mažiau už Pilkšį ir Ešerį.
28 6 |      Kalnėnus, ji visados kuo nors mus apdovanoja.~    Bet šį kartą
29 6 |      verkia iš džiaugsmo, kad mato mus dar kartą; atsisveikindama -
30 6 |           Pilkšiu ir Ešeriu labiau mus traukia. Užtat mamatė stengias
31 6 |             labiausiai už tai, kad mus juokina. Tinka mums žiūrėti,
32 6 |     tėvelis. Atvažiavo bočelis pas mus su trejetu arklių. Išvažiuojant
33 6 |         kartais, beviešint jam pas mus, tėvelis nori jį ilgiau
34 6 |             bet kai, esant jam pas mus, mamatė padeda jo kambaryje
35 7 |        tylą.~    Prieangyje sutiko mus orkestras - trys žydeliai
36 7 |         vieta buvo beveik priešais mus su mamate, tai puikiai galėjome
37 8 |          kalbėjos žemaitiškai. Tik mus, vaikus, liuob, vienu kitu
38 8 |           tik išblyškusi. Pamačius mus, šyptelėjo, bet kažkaip
39 8 |         gers.~    - Ar nesigailėsi mus palikti, Kazele? - paklausė
40 8 |                Ne visados išklauso mus dievas, Irusia. Jis pats
41 9 |           ir ta aplinkybė, kad pas mus nėra Šaričių ordino, - būčiau
42 9 |             dieviškai šypsodamas į mus žiūrįs, duok mums visiems -
43 9 |        vergų Amerikuo, nebiera pas mus baudžiavuos, girdieti, kad
44 9 |       mamunėlės, norėčiau, kad pas mus apsigyventų. Vietos atsirastų.
45 10|        rudeniu, juodu rengiąsi pas mus kelioms savaitėms.~    Boleś
46 11|       tuojau pasakysianti, kad pas mus esą "po parafijańsku". Ir
47 11|        padarėlis, išbėgęs priešais mus, ėmė smarkiai loti plonučiu
48 11|            ciocios, kuri išbučiavo mus labai širdingai.~    Ciocia
49 11|           mūsų galvų. Ciocia ėmė į mus žiūrėti per ilgakočius binoklius,
50 11| pasivaikščioti, o ciocia, pašaukus mus į savo kambarius, išdalijo
51 11|       svajones. Apdovanojus ciocia mus įspėjo, kad tomis dovanomis
52 11|     pertraukdama:~    - Melskis už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų
53 12|         binoklius baravyką, šaukia mus, kad jį išrautume, ir savo
54 12|       kartais ateidavo su tėvu pas mus pažaisti, tai nuoširdžiai
55 13|            Kam tamstos drabstote į mus tokiais šmeižtais? - tarė
56 14|       svečiai neilgai beviešės pas mus.~    Rodos man, kad palytėjau
57 14|         kad tai mokytojai būtų pas mus gražu ir gera, labai jos