Part

 1 2 |           paveikslėlių?~    - Viso ko yra, ko kas geidžia.~    -
 2 2 |   paveikslėlių?~    - Viso ko yra, ko kas geidžia.~    - O ar
 3 2 |                Klausyk, Onele, na, ko gi čia gailies tokių kasų?
 4 2 |         ims dirbti, kaip ir kitos. Ko belauki?~    Į tokį patarimą
 5 3 |        niekas nesigėri? Kodėl viso ko galas yra mirtis?~    Kodėl "
 6 3 |            ilgis ir trokšta kažko, ko čia neturi. Ir, nutilus
 7 3 |       šeimininkės, kurių ūkis viso ko pilnas. Aukščiau geltonieji,
 8 3 |         nebuva, o ponia neužmirša, ko Šmulkai reik.~    Klausiamas,
 9 4 |          džiaugtis. Bet dabar nėra ko, nes patektumėm "z deszczu
10 4 |          dabar klebonas.~    - Dėl ko? Ar gražu slėpti taip pavydžiai
11 4 |              tarė klebonas. - Nėra ko nė klausti.~    - Iš kur
12 5 |      bekeliaudamas, tačiau yra dar ko žiūrėti. Yra šv. Vincentas
13 6 |          visados taip buvo ir viso ko buvo, o dabar kažin, kaip
14 6 |        tarp mudviejų kalbant, daug ko būtų pasakyti apie mūsų
15 6 |            pana Pranciška neturėtų ko vaišinti ir laukti - aha! -
16 7 |         nebuvo kaip apžiūrėti viso ko gerai, patiko man, na, ir
17 7 |           apskalbtas, ir pavalgęs. Ko jam betruks? Trumpai laikysiu,
18 7 |           jungtuvės, tai turėjo iš ko imtis pavyzdį. Išeidami
19 8 |            žvaliąją kaimynę:~    - Ko panelė Agota linki tiems
20 8 |          mužikišką darbą, jeigu ir ko kito yra išmokusi. Be galo
21 8 |       paklausė Kazimierienė.~    - Ko čia gailietijs? Juk ateisėt
22 8 |          Jis pats geriausiai žino, ko mums reikia ir ko nereikia.~    -
23 8 |            žino, ko mums reikia ir ko nereikia.~    - Bet kaip
24 8 |        ašarų akimis ir tarė:~    - Ko taip verki, Irusia? Juk
25 8 |        turtus nepasilikčiau viena, ko už jokius turtus nepalytėčiau.
26 9 |       muzikos, turiu literatūros - ko gi daugiau begaliu trokšti? ~   
27 9 |            kad jie dar negali viso ko suprasti. Bet vaikai - tai
28 9 |         neapsakomai gaila man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis
29 9 |    mamunėlė", jis vargiai beturėtų ko valgyti, nes su pinigais
30 9 |            Liudvikas supyks, kažin ko prikalbės... Ir kaip ta
31 10|           grožio, tiesos, jei viso ko galas - puvėsiai, niekas,
32 11|           kaip visados, įvyko tai, ko norėjo tėvelis. Tėvelis
33 11|         patys matėme, kad nėra čia ko bijoti. Buvo tai gražus,
34 11|       visados skaniausia tai, prie ko aš pridedu savo ranką. Ir
35 11|           O ji labai nemėgsta viso ko, kas primena mirtį, nori
36 11| ilganosiais kalakutais, sakos viso ko labai pasiilgusi, mieste
37 12|       bučiuodamas ciociai ranką. - Ko čia bijoti? Tiesa, kad šūvis
38 13|         leisti pavojinga, nes gali ko nors negeistino palikti.~    -
39 13|          kita? Ar manot, kad nebus ko? Gal dar nežinot, bet aš
40 14|      irituojasi pamatęs, kad duodu ko nors pavargėliams. Širdį
41 14|        sielos užkampius. Ilgu viso ko: saulėtų vasaros dienų,
42 14|           pasakius, nepaisant viso ko, pas jus geriausia.~   
43 14|          ar tai įvyko, nes iš viso ko matyti, kad tai motinos
44 14|       gyvumo - kartais pasako tai, ko sakyti nepritiktų. Žinoma,
45 14|          pirma prie ciocios.~    - Ko verki, Irusia? - paklausė
46 14|         Tačiau šį kartą įvyko tai, ko norėjo mamatė. Nežinau,
47 14|            sako:~    - O aš žinau, ko jūs dar labai trokštumėt,
48 14|        pridūrė Jonelis.~    - Viso ko gaila, vaikeliai, viso ko, -
49 14|          ko gaila, vaikeliai, viso ko, - tarė mamatė.~    - Žinai,