Part

 1 1 |            ant spintelės... Ir čia vėl turės mane atsiminti.~   
 2 1 |            Kaip sau norite, - tarė vėl mamatė, - aš negaliu kitaip
 3 2 |           juk žinai, kad paskui ji vėl susivienys su kūnu.~    -
 4 2 |          lovelę, mintis apie mirtį vėl išsinėrė iš kažkokių sielos
 5 2 |          nuėjo pas ją į kerčią ir, vėl glostydama jai veidelį,
 6 2 |           kasos nukrito ant žemės. Vėl apsiašarojo Onelės mėlynos
 7 2 |          Atėjo kryžiaus dienos, ir vėl, kaip kasmet, einame su
 8 3 |       tiesa...~    Mamatės pirštai vėl palytėjo klavišus ir ėmė
 9 3 |         sučiurliuos kokį trilių ir vėl tuojau nutils. Viršum gėlių,
10 3 |       leiskit muni atgal numij, aš vėl su kromeliu vaikščiosiu." "
11 3 |       Šmulka ir sugrįža, ir Šmulka vėl vaikščio su kromeliu.~    -
12 3 |         sugrįža, - pasakojo Šmulka vėl paprastu balsu, - aš tuojau
13 3 |      vaikais, o kaip reikia, dabar vėl bastaisi su tuo savo kromu
14 4 |      amžino. Ir mums gal dar lemta vėl vaidinti rolę Europos valstybių
15 4 |        mažai judi, o tai nesveika. Vėl sudarytumėm kompaniją, kaip
16 4 |        arbatą?~    - Buvo, buvo, - vėl mostelėjęs ranka, atsakė
17 4 |      Vistas eina toliau. Kunigėlis vėl juokias linksmas, o tėvelis
18 4 |   žiūrėjimo. Bet tuojau atsimerkęs vėl žiūrėjo į mamatę.~    Su
19 5 | Darbininkams pavalgius ir pradėjus vėl grėbti, nubėgau pažiūrėti
20 5 |        sveikinamės, prašydami, kad vėl kuo greičiausiai atvažiuotų.~
21 6 |     atsimerkia nedrąsiai ir tuojau vėl užsimerkia.~    - Atskrido
22 6 |         tenkinas ir rytojaus dieną vėl tiki.~    O kaip bočelis
23 6 |           jį į burną ir atsimerkęs vėl vaikščioja, lig sučiulpia.
24 6 |  vaikščioja, lig sučiulpia. Paskui vėl kartoja tą pačią sceną,
25 6 |           savo plonais balseliais, vėl bočelio pritariami.~   
26 7 |          jau visiškai nusigyvenęs, vėl nenoriu; imk vėl tokį, kur
27 7 |      nusigyvenęs, vėl nenoriu; imk vėl tokį, kur netur žemės -
28 7 |    sugriežė maršą, ir einame namo, vėl kitaip susigretinę. Šventoriuje
29 8 |          kambario gale. Tuomet jis vėl vaikščiojo aplinkui ir,
30 8 |         tai į Dvinską. Jeigu dabar vėl reikėtų gyventi kaime, tai
31 8 |     šokėjus, kalbino vieną kitą ir vėl ėjo kitur, mojuodamas su
32 8 |                Ėjo panelė Agota ir vėl kartojo tuos pačius žodžius.~   
33 8 |     Uždegiau žvakį. Bet ne, akeles vėl pradieje judieti. Ir viel
34 10|          tu, Kazele, gyva esi!~    Vėl sapnavau mamą. Kas mane
35 10|           pasaulį atomus kada nors vėl surinks į tą patį pavidalą,
36 10|      išbarstytus po pasaulį atomus vėl į senąją formą surinkus,
37 12|            į mišką. Ciocia Karusia vėl graudžiai atsisveikino su
38 12|         dėde ir, jam besitolinant, vėl su balta, puria rankele
39 13|             Karusieczko, - kalbėjo vėl dėdienė Aleksandrienė, -
40 13|            ponia Bronislava tuojau vėl sugrįžo juokdamos į valgomąjį
41 13|          pasaulyje praeina, - tarė vėl mamatė, - kad ir pono Tarvydo
42 14|    žaizdelės kiek užgis, ir paskui vėl kantriai kentėsiu durstoma.
43 14|              Stovėjau išsigandusi, vėl nusiminusi, glausdamos prie
44 14|       išleisti iš narvelio: galime vėl bėgioti tutinėdami po visus
45 14|            kitiems.~    - O mes ir vėl parlėksime, mamate.~    -
46 14|        Likimo simfonijoje?~    Ir, vėl atsisėdus už pianino, mamatė
47 14|                     Dabar visi jūs vėl drauge - lizdelį ~    susukę
48 14|           jus į lizdą. ~    Tikiu: vėl kada nors paglostys mano