Part

 1 3 |           nors sykį suprasti, kad jie tavo švelnumo neatjaučia
 2 3 |         Bet aš juk ne dėl to, kad jie mane brangintų... Aš kitaip
 3 3 |        Nedėk į juos jausmų, kurių jie neturi. Jų gėda labai giliai
 4 3 |           sienų. Jaunučiai, stovi jie kuklūs, tiesūs, rimti, lyg
 5 3 |         keistos gėlės tie irisai! Jie, rodos, veržte veržias aukštyn,
 6 3 |  važiuosiąs į Londoną pas vaikus. Jie seniai jį kviečią, ten geriau
 7 4 |  laikraščius. Vienam tik Joneliui jie dar nerūpi, ir jis, apžiūrėjęs "
 8 4 |  vokiečiais būtų dar blogiau, nes jie mus bematant suvokietintų.
 9 4 |         kitąsyk Katkevičius. Gana jie mus užkrėtė savo netvarka
10 4 |        įgaliotinis.~    - Kaipgi! Jie visur turi būti ponai, o
11 4 |     liokajai, chudopachołki. Kaip jie mus vaizduoja literatūroje?
12 6 |            vaiko sulaukęs, sumanė jie pajuokauti. Bobutė, amžiną
13 6 |        vaiko vietoj tą sėtinį. Ką jie čia pramanė, mąstau sau,
14 6 |         keletą kokių nors žodžių. Jie visados reiškia tai, kas
15 8 |    pusbrolis. - Muzika griežia, o jie nešoka. Kada šoksit, jei
16 9 |        juos likimas pristato, tas jie kuo geriausiai atlieka.
17 9 |        dirbanti, ką turi padirbti jie. Tai tiesa. Žinau gerai,
18 9 |        savo norų vien tuomet, jei jie liečia mane. Kartais esu
19 9 |         vaikams? Negaliu. Brangūs jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama
20 9 |         paskui tesusizgrimbu, kad jie dar negali viso ko suprasti.
21 9 |       ilgą laiką esu jų įspūdyje. Jie yra tiek pat realūs, kaip
22 9 |            Ir nesiliaudami leidos jie po vieną ant jo ištiesto
23 10|           širdies kultūra nestovi jie nė kiek aukščiau už valstiečius,
24 10|           į "chamus". Dieve, kaip jie kalba lenkiškai! Kas nori
25 10|         jų lenkiškos kalbos. Kaip jie prijuokino mane vakar per
26 10|        kalba lenkiškai. Tepametie jie tą lenkų kalbos karikatūrą,
27 10|         to savo komiškumo. Bet ką jie kalti, kad seka ponus? Juk
28 10|           Azija!Barbarai!" - sakė jie vienas kitam.~    Kad gyvenčiau
29 10|         atmainų įvyko gyvenime, o jie ir šiandien dar tebėra gyvas,
30 11|      baisiai bijo vagių. Vilniuje jie saugojas visokiais būdais.
31 11|          negalima esą pasitikėti, jie tyčiomis kartais galį įvažiuoti
32 12|      taurages. Pagaliau nutilo ir jie. Neilgai trukus išgirdome
33 12|         tiesiog horrible. Kartais jie vartoja net ištisus žemaitiškus
34 12|        taip užauklėti vaikus, kad jie taptų vertais savo giminės
35 13|      šįmet tokia begalė, ir tokie jie pigūs, kad tiesiog širdį
36 13|        užkirsti. Pirmų pirmiausia jie užkirsti mūsų darbininkų
37 13|     nuomonių.~    - Ar manai, kad jie bus už tai dėkingi? - paklausė
38 13|     Pamatę, kad ponai jiems geri, jie dar labiau ims snausti prie
39 13|         čia mokysi lenkiškai, kad jie nieko nesupranta?~    -
40 13|                Brolių kalbos gali jie išmokti paskui, bet pirma
41 14| skundžiantis mūsų žmonėmis: kokie jie esą klastingi, nedėkingi,
42 14|            jei tėvas ir spaudžia, jie žino, kad jis tai daro mylėdamas,
43 14|         vaikus geriau tylėk. Tegu jie sau nors ištisą dieną kalbas
44 14| reikalautų Irusios laimė. Bet juk jie iškreips mūsų vaiko sielą!