Part

 1 2 |         rytą į bažnyčią. Moteriškos eina nešinos ir vedinos tyčia
 2 2 |        nesako, tik kuo greičiausiai eina namo.~    Bet man labai
 3 2 |        Domeikienė niekur neskuba ir eina pamažu, plepėdama su mamate,
 4 2 |            kalno. Visą kelią mamatė eina su bobute, o mes su Žvirbliukais
 5 3 |      paprastai, užvožus pianiną, ji eina, kur jos reikalaujama.~   
 6 3 |          užuot grįžus tiesiai namo, eina į šalį. Taip man pasirodė,
 7 4 |           stalo, ir klebonas tuojau eina namo.~    - Jūs dabar imsite
 8 4 |              Geriau nelošti.~    Ir eina į savo kambarį.~    Lošimas
 9 4 |         kokiam valandos ketvirčiui, eina į mamatės kambarį ir netrukus
10 4 |           ir sodina į vietą. Vistas eina toliau. Kunigėlis vėl juokias
11 4 |         stygas su smičiais. Šokėjai eina prūsą, ir mudu su Nika,
12 4 |         belakiodama. Paskui šokėjai eina dar kitokius šokius, bet
13 5 | neprisižiūrėjai gerai, kaip puikiai eina darbas su grėbiamąja ir
14 6 |             Įpėdin panai Pranciškai eina palšas, gauruotas bandšunis
15 6 |        pagalvėlį adatoms. Kryželiai eina į visas puses, dygsniai
16 6 |      dėžutes. Jos sena komodėlė vis eina tuštyn. Bet nepriimti niekaip
17 6 |              Tuomet bočelis skubiai eina į savo kambarį rėdytis.
18 6 |      didinamuoju stikleliu antroje, eina apžiūrėti ūkio. To žiūrėjimo
19 6 |            gražių. Įėjęs į arklidę, eina pas kiekvieną pravarinę, -
20 6 |              už daržinės, apypiktis eina iš arklidės į sodną, balsu
21 6 |         Vežkit, dūšele. ~    Paskui eina į sodną ir vaikščioja, kol
22 6 |         stalo.~    Po pietų bočelis eina į savo miegamąjį pagulėti
23 6 |           Tuomet bočelis susiraukęs eina į kredensinį kambarį, per
24 6 |          klausia bočelis ir neramus eina nuo vieno lango pas kitą,
25 6 |         rožančių su Verusia, mamatė eina į saloną, saulėlydžio aukso
26 6 |        garsais besigėrėdama. Paskui eina į priemenę, kur stovi mahoninė
27 6 |            kažką groja. Salonas vis eina tamsyn. Man randas nejauku,
28 7 |        sulig tuo ceremonialu: pirma eina jaunoji su svočia, paskui
29 9 |        tiesias tolybėn, begalėn. Ir eina tuo keliu mano siela. Meta
30 9 |       nykstančių šešėlių pasaulį ir eina, amžinybės ištroškusi, ten,
31 9 |     netrupina medžių nei širdžių... Eina ten, į grožio tėvynę, kurio
32 9 |           kuomet nors tai išgirsiu. Eina mano siela auksuotu taku,
33 11|         saldainių.~    Dabar dienos eina visai kitaip. Kiekvieną
34 11|            pats vienas. Tad visados eina drauge mamatė, džiaugdamos
35 11|         Ateina ir į mūsų kambarius, eina kartais ir į virtuvę, viską
36 11|            sunkiai dūsauja. Kartais eina su mamate apveizėti mamatės
37 11|         nuparfumuota, elegantė - ir eina į sodną pasivaikščioti valandą
38 11|              taip pat prieš pietus, eina su tėveliu į laukus ar į
39 11|     kaukiančių iš to džiaugsmo, kad eina medžioti. Visi buvo pasirengę
40 12|           žingsnius nuo jo. Žiūriu, eina ožys. Duodu Bolesiui ženklą
41 13|            per ilgai sėdėjome. - Ir eina į tą salono galą, kur sėdi
42 14|          tokių daug aplinkui - štai eina jau devintą dešimtį, turėjo
43 14|            per nuliūdusį mišką ~    eina lėtai Ilgesys. ~    Medžiai
44 14|           tyliais, sopulingais ~    eina lėtai Ilgesys. ~    Bet