Part

  1 1 |          rožių sidabrinės akys žiūri į mane pro langą...~    Ir
  2 1 |              sodne mažas pussalėlis, į tvenkinį įsikišęs, spirėjų
  3 1 |             gražios mintys teateinie į tavo galvelę.~    Šį pavasarį
  4 1 |              Ir didžiuodamosi žiūriu į savo veikalą - iš tikrųjų
  5 1 |            tik geros mintys teateitų į galvą, ir mąstau, kad juk
  6 1 |          krūmų ir nubėgau.~    Įėjus į taką, einantį nuo alėjos,
  7 1 |         laibą stuomenį, buvo panašus į saulės nušviestą debesėlį.
  8 1 |             rožės!~    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur
  9 1 |              tų tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai šyptelėjo
 10 1 |             ėmė skinti rožes ir dėti į puokštę.~    - Nunešime
 11 1 |      pasistiepusi įsegiau ją mamatei į kasų vainiką ant kaktos
 12 1 |          tariau:~    - Mamate, rožės į tave panėši.~    - Kuo,
 13 1 |         Marinia. Pataikinai kaip tik į teismą. Spūdis su Rimeika
 14 1 |           parejuom numij pijtų, einu į suodną - nebesų kepuris.
 15 1 |          mūsų bičių būta. Dar įkibau į Ignį: "Ak tu, pijmenc šmuote, -
 16 1 |                Susiedeli, - sakau, - į tamstas inkilą muna biteles
 17 1 |          Munuoji saka: "Įkelk inkilą į klevą, gal būs mūsų čiestis.
 18 1 |           Juk yra toks paprotys: jei į kieno inkilą susimes spiečius
 19 1 |           Nebijuok, žinau aš kelį ir į sūdą. Ne aš būsu, jei sūds
 20 1 |                     Kaip tat! Eikite į teismą. Tai bent būsite
 21 1 |              tokiais goduoliais! Eik į sodną, ten pas bityną, ūksmėje,
 22 1 |               kad nuėjus ten įžengiu į pasakų šalį. Gyvena bobutė
 23 1 |        Nenuoru aš lundžiuoti puonams į akis, kad nepamislytų, kad
 24 1 |           paskou eiti. Tat jau, mat, į tievą. Umžiną atilsį, kų
 25 1 |             kad vakare ne tik neisiu į tamsų kambarį, bet ir apšviestame
 26 1 |              žvilgterėti pro atdaras į tamsų kambarį duris, kad
 27 2 |              verkiau. Žaibu šovė man į galvą mintis, kad jei tos
 28 2 |        atsivėrė bedugnė, ir aš turiu į ją įkristi, nes kito kelio
 29 2 |            gera, tai dievas vedąs ją į savo rojaus sodnus, kur
 30 2 |           tas baltas rankeles ir kad į mane žiūrėtų tavo akys ir
 31 2 |              gerai, kad ponas dievas į tuos savo sodnus priimtų.~   
 32 2 |          nusprendžiau.~    Atsigulus į lovelę, mintis apie mirtį
 33 2 |          visur kaip uodegėlė: mamatė į virtuvę - ir aš į virtuvę;
 34 2 |             mamatė į virtuvę - ir aš į virtuvę; mamatė į daržą -
 35 2 |              ir aš į virtuvę; mamatė į daržą - ir aš paskui. Atėjo
 36 2 |             sudailinti, buvo supinti į dvi plonuti kaseli, tikri
 37 2 |          pelių uodegėles, įsispraudė į kambario kerčią ir ėmė verkti.~    -
 38 2 |                 Ir žlembs čia puonia į pat ausis!~    Mergaitė
 39 2 |          kasas", susikišo abi kumšti į akis. Mamatė šypsodama nuėjo
 40 2 |        Mamatė šypsodama nuėjo pas ją į kerčią ir, vėl glostydama
 41 2 |        antros, žvilgterėjo skersomis į mamatę kartą, paskui antrą,
 42 2 |          skausmą. Nuolat tik žiūrėjo į mamatės kasas, tartum tame
 43 2 |               nuplauta ir ištepta, o į Onelės ranką įkišti keli
 44 2 |             kasmet, einame su mamate į mūsų kalnelį. Auga ant jo
 45 2 |             žiūrėti nuo jo toli toli į visas puses. Išmiegojusi
 46 2 |             kurie negavo nueiti rytą į bažnyčią. Moteriškos eina
 47 2 |         mamatės. Viena ranka įsikibę į motinos sijonus, antros
 48 2 |       motinos sijonus, antros pirštą į burnelę įsikišę, vaikai
 49 2 |              įsikišę, vaikai stingas į mus, plėsdami mėlynas akis,
 50 2 |         besikalbant. Sunkiai lipdama į kalną savo ligos supančiotomis
 51 2 |           parėdus, bastos iš kerčios į kerčią, ir kad visus darbus
 52 2 |            ir kitos. Ko belauki?~    Į tokį patarimą Domeikis nė
 53 2 |              taip pat mėgsta žiūrėti į jos gražų veidą, meiliai
 54 2 |              ir vyrų balsai, panašūs į širšinų bambėjimą, ir susipynę
 55 2 |         susipynę plaukia banga žemyn į žalius laukus ir margas
 56 2 |     išmintingomis akimis, panašiomis į Nikos akis, plačiai išskėtęs
 57 2 |             esąs vinis, kurią kalame į šventą viešpaties Jėzaus
 58 2 |                   Ir ūmai ateina man į galvą, kaip, kol dar buvau
 59 2 |              buvau mažesnė, mušdamos į krūtinę poterių pabaigoje,
 60 2 |         sukalbėti penkerius poterius į švenčiausias viešpaties
 61 2 |           visi skirstomės, skubėdami į darbą. Tik Domeikienė niekur
 62 3 |              Skripkos balsas panašus į uodo birbimą. Bet dabar
 63 3 |             tėvelį skubiai pareinant į namus. Nujaučiau, kad ateis
 64 3 |       Tėvelis pažiūrėjo nustebęs man į akis, paglostė čiuprelę
 65 3 |           paglostė čiuprelę ir nuėjo į savo kambarį, o mamatė dar
 66 3 |          pilna klausimų... Klausimų, į kuriuos nėra atsakymo.~    -
 67 3 |            zmiecie, robak się lęgnie i w bujnym kwiecie"?~    Paskutinysis
 68 3 |             stygą, ir panorėjau nors į jį duoti mamatei atsakymą.~    -
 69 3 |          mamate, kad mirtis veda mus į laimės šalį.~    - Ak taip,
 70 3 |         pinigų, aš tave nuvešiu toli į užsienį, ir per jūras važiuosime,
 71 3 |             ir per jūras važiuosime, į Paryžių, į Peterburgą, paklausyti
 72 3 |         jūras važiuosime, į Paryžių, į Peterburgą, paklausyti tų
 73 3 |              būtinai nukeliausime ir į Šveicariją, Nika. Ten balti
 74 3 |         ežerai. Kalnai, kurie saulei į akis žiūri ir taip aukštai
 75 3 |              nuo žemės klonių...~    Į saloną įėjo tėvelis.~    -
 76 3 |           jam galvelę, o atsikreipęs į mamatę, pridūrė: - Gražių
 77 3 |            grįžus tiesiai namo, eina į šalį. Taip man pasirodė,
 78 3 |      pasirodė, kad ji atsipila pieną į indą, paslėptą notrelėse.~    -
 79 3 |             jai taip parankiau nešti į ledinę, būtumei patikėjus.
 80 3 |             ji teeinie prie darbo, o į jos vietą - Marcelė, kuri
 81 3 |           norėjo būti virėja. Eidama į laukus, Uršulė nebeturės
 82 3 |        pakeitimas įvyko.~    - Nedėk į juos jausmų, kurių jie neturi.
 83 3 |            nereikia. Tai dabar ateik į mano kabinetą, tuojau pašauksiu
 84 3 |         saulėtą gegužės dieną einame į daubą.~    Žengiame eže
 85 3 |           galvelių... Paskui įeiname į aukštą pievos skardį. Toli,
 86 3 |         medžiai nėra taip susispietę į būrį, bet stovi toliau nuo
 87 3 |        akmeniuką ir netyčia papuolęs į rutę.~    - Manai, kad geroji
 88 3 |            liepa atsisėdus, dėjo jas į gražius bukietus, traukdama
 89 3 |          dalykams paskyrė. Bežiūrint į ją, ima šypsoti ir žmogaus
 90 3 |                 tariau. - Pažiūrėsiu į gėles ir imsiu juoktis,
 91 3 |          auksinės akys liūdnai veizi į dangų ilgėdamosi.~    Nusileidę
 92 3 |            ilgėdamosi.~    Nusileidę į daubos dugną, ėjome išilgai
 93 3 |          žynės. Žiūrėjome už medžių, į krūmų tankmę. Kelios varlelės
 94 3 |         paukšteliai smalsiai žiūrėjo į akiplėšas, neramiai čirendami,
 95 3 |             mėlynsparnius šilvarnius į nupintą iš konvalijų vežimą,
 96 3 |              išvažiavo kur nors. Gal į Šatrijos kalną - į platųjį
 97 3 |               Gal į Šatrijos kalną - į platųjį pasaulį pasižiūrėti, -
 98 3 |              kurs žiemai dangindavos į jaują. Eidami pro šalį,
 99 3 |                tarė mamatė.~    Įėję į kelią, pamatėme ateinant
100 3 |             kromą, tuojau važiuosiąs į Londoną pas vaikus. Jie
101 3 |         dvaro, užeidamas pakeliui ir į kaimus, žinojo visų dvarų
102 3 |             atsiradęs, ar nevažiavęs į Londoną, jis atsakė:~    -
103 3 |           būti. Kap tik aš atvažiava į tų Londoną, tuojau mun pasirodė,
104 3 |             tuojau mun pasirodė, kad į galvą mun įstatė melnyčią.
105 3 |             savo kromeliu, paveizėsu į dangų - mėlyns, gražus;
106 3 |            mėlyns, gražus; paveizėsu į pijvas - žalias ir margas;
107 3 |            ant kita kitos ir įkištos į paprastą juodą maišą. Prekės
108 3 |          užsimerkęs:~    - Užsigavau į tvorą.~    Tą pačią dieną
109 3 |            dieną aš su mamate einame į arklidę.~    - Vo delto
110 3 |          Garbė dievu, kad nepakliuva į akį, - sako Juozapas, vežėjas.~    -
111 3 |              pri kaktuos, atsiriemįs į tvuorą, ir stuov. Vo Jonelis
112 3 |               Ką žinai? Aš užsigavau į tvorą, - sako Nika užsimerkęs.~   
113 3 |     Žvirbliukas. Juozapas, įvažiavęs į upę, užkliudė už akmens,
114 3 |             pentinais žvangėdamas ir į visus veidrodžius žiūrėdamas,
115 3 |              nėra. Anė nuėjo ieškoti į šeimyninę - nėra, į arklidę -
116 3 |          ieškoti į šeimyninę - nėra, į arklidę - nėra, pas Žvirbliukus, -
117 3 |            kad ponaitis Nikis atėjęs į kleboniją su vienu tuo savo
118 3 |             nuo barsenos, todėl įėjo į kambarį tvainydamasis, kad
119 3 |            pagauta dvasia stebėjomės į jį ir mudu su Joneliu. Ir,
120 3 |             Ir riteriškai tu rengies į kovą. Ant mažo popierio
121 3 |       Amžinasis lakštelis ~    Stoju į gimnaziją ir, nors nežinia
122 4 |           kunigėlį už rankų, nuvedėm į arklidę jo aplankyti.~   
123 4 |            užpuls mus.~    - Ir gaus į kailį, - tarė tėvelis.~    -
124 4 |           netvarka ir įtraukė drauge į pražūtį. Geriausia mums
125 4 |              nes jų ir būdas panašus į lietuvių. O tie koroniažai -
126 4 |                Klebonas gailestingai į jį pažiūrėjo.~    - Co tam
127 4 |          pasiėmęs žiburį, nuėjo pats į arklidę. O klebonas per
128 4 |    vežiminėje ir radęs arklį, įėjusį į peludę. Kaip pirma klebonas
129 4 |              Klebonas liepė jį mesti į kerčią ir nemėgo apie jį
130 4 |            išmokysi. Dėdamas cukraus į arbatą, klebonas pasakė
131 4 |            toli-i-i! ~    Paskutinę "i" ištarė ilgai, plonu, juokingu
132 4 |              nuo tos dienos kortų nė į rankas nebeima.~    - Niekus
133 4 |          kaip mudu kartą, važiuodami į Šiaulius, sustojom pasiganyti
134 4 |            pakelti pilstėmės konjako į arbatą?~    - Buvo, buvo, -
135 4 |               Nuvažiavau vieną kartą į svečius pas ponus Burbus.
136 4 |              visą kambarį, ji įlindo į kitą kampą ir pražuvo, ir
137 4 |          Geriau nelošti.~    Ir eina į savo kambarį.~    Lošimas
138 4 |            valandos ketvirčiui, eina į mamatės kambarį ir netrukus
139 4 |     parsiveda mamatę atgal ir sodina į vietą. Vistas eina toliau.
140 4 |          lytaus mamatė neėmė mūsų nė į bažnyčią. Apie pusvakarius
141 4 |               Apie pusvakarius nuėjo į šeimyninę paskaityti, papasakoti
142 4 |               iš vieno kambario galo į kitą, o praeidami pro kits
143 4 |             kitą, barškiname pagaliu į pagalį ir dainuojame: ~   
144 4 |            greičiau, o mes, susikibę į poras, sukamės dainuodami: ~   
145 4 |           mes su mamate grįžtame jau į savo galą.~    Nors dar
146 4 |             pyška. Brėkis pasitraukė į kambario kertes, rados šilta
147 4 |    nepažįstamas kočas. Netrukus įėjo į saloną ponas Jonavičius
148 4 |            su savo violončele, įdėta į didelę juodą makštį.~    -
149 4 |                     Mamatė pažiūrėjo į poną Jonavičių lyg nustebusi,
150 4 |         padėtos natos, bet jis visai į jas nežiūrėjo. Jo gražios
151 4 |             akys vis buvo nukreiptos į mamatę. Retkarčiais purtino
152 4 |        tuojau atsimerkęs vėl žiūrėjo į mamatę.~    Su ponu Jonavičiumi
153 4 |              iš kažin kokių užsienių į savo dvarą. Visi sako jį
154 4 |          žemės daina svetima. ~    - I zvukov niebies zamienit
155 4 |              kas man visados veržias į lūpas, tamstą pamačius.~    -
156 4 |          ponas Jonavičius parvažiavo į mūsų kraštą, mąsčiau. Mamatė
157 4 |           muša dvylika. Žvilgterėjau į mamatės lovą, ir man rodos,
158 4 |            nutiko mamatę? Gal įkrito į tvenkinį paslydus? Greičiau,
159 4 |           būtybių. Nežvalgaus niekur į šalis, tik žiūriu tiesiai
160 4 |             žiūriu tiesiai priešakin į grindis, ir vis ima mane
161 4 |               Žiūrėk!~    Pažvelgiau į tamsų dangų, žvaigždėmis
162 4 |              mėnesiu žėrintį, paskui į žemę, pasinėrusią sidabrinėje
163 4 |       palikti tuos stebuklus ir eiti į tamsų, troškų kambarį. Skubėkim,
164 5 |              tėvelis pasisakė eisiąs į pievas ir kad mes atneštumėm
165 5 |              Visas trejetas sulipome į didelį raudoną krėslą: aš
166 5 |            didelį raudoną krėslą: aš į vidurį, broliukai iš šonų.
167 5 |            iš šonų. Mamatė pažiūrėjo į mus ir tarė šypsodama:~    -
168 5 |       grėbiamosios, traukė pradalges į ritinius, o paskui ėjo dviejų
169 5 |         stūmėjas, stumdamas ritinius į dideles krūvas, kurias vyrai
170 5 |         kurias vyrai ir moters krovė į kupstus. Tylios pievos buvo
171 5 |               tarė mamatė, žiūrėdama į tuos būrelius, - ir Domeikienė
172 5 |            ir, metus grėblį, pagrobė į glėbį Niką.~    Berniukas
173 5 |            Be to, ilgai taip žiūrėti į dirbančius žmones, pačiai
174 5 |     atvažiuoja! - sušukau, veizėdama į kelią pro sodno tvorą.~    -
175 5 |           visas trejetas rioglinamės į jo vežimėlį, sėsdamies šalia
176 5 |              jį atvežė. Bučiuoja jam į aksomines šnerves, glosto
177 5 |      Sakaleli, ale užtat atvažiavuom į Užgirius, pri sava gerų
178 5 |               ausis pastatęs, tiesia į savo poną galvą ir taip
179 5 |            Man smūtkeliai tinka, bet į šv. Vincentą bijau žiūrėti,
180 5 |            ir žiauriu balsu kreipias į angelą: ~    Strielbos,
181 5 |      klausytojai klausos, įbedę akis į jo lūpas, ir šnibžda kits
182 5 |              ūkį, žaislus, vedame jį į savo namus pas gandro lizdą,
183 6 |    džiaugsmas! Atvažiavome su mamate į Kalnėnus.~    Nėra pasaulyje
184 6 |          favoritą vižlą, vardu Karo, į vidurį kambario, taria,
185 6 |                     Atskrido varnas, į šoną stuk stuk! - barškina
186 6 |                 barškina dėdė šuniui į šoną.~    Atlekia dar varna
187 6 |        kartus per dieną vadžioja mus į vadinamąją "aptečką", į
188 6 |              į vadinamąją "aptečką", į malonų kambarėlį, kurs mums
189 6 |            pana Pranciška vesti mūsų į daržus, kur nuo pavasario
190 6 |         vikri, žema, kresna, panašiu į susiraukusį raudoną obuoliuką
191 6 |             Pranciška veda mus pirma į agurkus. Atsargiai praskleidę
192 6 |        pilvoti arbūzai išriedėjo net į tarpuežį. Negalima pro juos
193 6 |              niekados neįkelia kojos į ežę.~    Antras favoritas,
194 6 |               Vieną kartą atvažiuoja į Kalnėnus ponas Šemeta ir
195 6 |               išdirbo iš tolo panašų į vaiko veidą, paskui suvystė
196 6 |               Ponas Šemeta, sugrįžęs į saloną, pradėjo sakytis
197 6 |         tuojau liepia atnešti kūdikį į saloną. Bematant ateina
198 6 |        tebešaukdamas, nubėgo tekinas į savo kambarį ir užsidarė.
199 6 |          Kiek tik kartų atvažiuojame į Kalnėnus, ji visados kuo
200 6 |              adatoms. Kryželiai eina į visas puses, dygsniai kreivi,
201 6 |          talentu.~    Visai nepanaši į paną Prancišką yra pana
202 6 |              ir, tylitelaičiai įėjus į panos Verusios kambarėlį,
203 6 |        Verusia neapaktų!" Ateina man į atmintį ir žinomi jau man
204 6 |   žilstančiais plaukais, sušukuotais į kuodą, su gilia raukšle
205 6 |       trumpai valandėlei, atsigręžęs į tą pusę, kurioje yra bažnyčia.~   
206 6 |          Tuomet bočelis skubiai eina į savo kambarį rėdytis. Mėgsta
207 6 |        arklius ir turi gražių. Įėjęs į arklidę, eina pas kiekvieną
208 6 |                  Kame Bebecha?~    - Į melnyčią išėjo, poneli.~    -
209 6 |        melnyčią išėjo, poneli.~    - Į melnyčią, į melnyčią...
210 6 |            poneli.~    - Į melnyčią, į melnyčią... Vis į tą melnyčią.
211 6 |          melnyčią, į melnyčią... Vis į tą melnyčią. Nuvarys man
212 6 |           apypiktis eina iš arklidės į sodną, balsu kalbėdamas
213 6 |               Vežimui sustojus, kiša į šieną savo lazdą ir, pasukinėjęs
214 6 |             dūšele. ~    Paskui eina į sodną ir vaikščioja, kol
215 6 |                Po pietų bočelis eina į savo miegamąjį pagulėti
216 6 |             kas jam tą dieną įstrigo į širdį. "ką čia šiandien
217 6 |           Jonelis esąs labai panašus į bočelį. Iš karto rodės,
218 6 |             ir atsidėjęs ėmė žiūrėti į Jonelį per stikliuką.~    -
219 6 |           berniukas, gražus. Panašus į mane, panašus. Bet rubuilis,
220 6 |         vėlybo vakaro sėdi, įsikasęs į knygas. Bet dažnai jį trukdo.
221 6 |              bočelis susiraukęs eina į kredensinį kambarį, per
222 6 |        palikti arklidėje. Sėsdamasis į briką, bočelis pažiūrėjo
223 6 |             briką, bočelis pažiūrėjo į arklius ir tarė:~    - Keistas
224 6 |          reikalo nesijaudintų, liepė į jo vietą arklidėje pastatyti
225 6 |           bočelis kasdien vaikščiojo į arklidę ir nepastebėjo apgaulės.~   
226 6 |         vieno lango pas kitą, paskui į kiemą žiūrėti į dangų. Ir
227 6 |               paskui į kiemą žiūrėti į dangų. Ir nors danguje nematyti
228 6 |           tuos žodžius, bėgte nubėgo į miegamąjį, užsidarė ir,
229 6 |               Paskui nutilo ir išėjo į valgomąjį jau visiškai ramus.~   
230 6 |       neseniai buvau išmokusi įžangą į "Pan Tadeusz", tat pradėjau: "
231 6 |              Pagyręs pasivadino mane į kabinetą ir davė mažą, ketvirtainę,
232 6 |    apvyniojus ją su popieriu, įdėjau į mūsų valizą, mąstydama,
233 6 |        rankas ir smailiai žiūrėdamas į stovinčią ant stalo cukrinę.
234 6 |           užsimerkęs siekia su ranka į cukrinę. Sučiupęs gabalėlį
235 6 |            cukraus, skubinai kiša jį į burną ir atsimerkęs vėl
236 6 |              su Verusia, mamatė eina į saloną, saulėlydžio aukso
237 6 |             ateina bočelis ir smenga į didelį fotelį salono kampe;
238 6 |            salonas vis labiau nerias į tamsą. Portretų vietoje
239 6 |           mamatės, - Mery. Žiūrėdama į ją, dažnai klausiu: kaip
240 6 |            palikus, nukeliavo su juo į tolimą, į nežinomą šalį.
241 6 |           nukeliavo su juo į tolimą, į nežinomą šalį. Gal dėl to
242 6 |         portretą pasiėmė, keliaudama į Žemaičius, ir vaikščioja
243 6 |            besigėrėdama. Paskui eina į priemenę, kur stovi mahoninė
244 6 |            lapeliais ir grįžta atgal į saloną melstis. Rodos man,
245 6 |              randas nejauku, traukia į šviesų, linksmą kambarį.
246 7 |                           Važiuojame į panelės Paulinos vestuves,
247 7 |           panelės Paulinos vestuves, į kleboniją. Mamatė bus svočia,
248 7 |              pakvietė panelė Paulina į brolius, ir būtinai ulonu
249 7 |          gražiausias. Ir, pažiūrėjus į visus, nusprendžiau, kad
250 7 |           baidyklę? - tariau mamatei į ausį, jaunajam atsitolinus.~   
251 7 |             susipažint" ir ėjo atgal į savo kampą.~    Panelės
252 7 |              seserų vedama, nuėjo ji į jos kambarį, o aš nubėgau
253 7 |            kas iš to? Savo dalį kaip į vandenį įmečiau, nusigyvenom,
254 7 |           vilkos užpakalyje. Nuėjome į saloną, ir aš bei antra
255 7 |               O prisegus vis žiurėjo į kokardėlę savo pelėdos akimis,
256 7 |        subrėško, ir laikas buvo eiti į bažnyčią. Sesers ir tetos
257 7 |             ir flioksais, ir įeiname į bažnyčią, kuri degte dega
258 7 |             žmonos, o ji vis traukės į šalį. Pagalios jos akys
259 7 |      Jaunasis akimirksniu pasitraukė į kairę.~    - Daugiau to
260 7 |           šaukia popelis, mušdamasis į krūtinę. - Aš tik išmesiu
261 7 |           eisiu? Namie neleidžia, ar į karčiamą? Luomas neleidžia,
262 7 |             savim atsinešdavo. Nueis į kambariuką - toks buvo galinis,
263 7 |              liokajų - guldom nabagą į lovą. Jau tik ryto metą,
264 8 |        reiktų vienmarškiniam išbėgti į kiemą.~    - Paskui panelę
265 8 |           būta taip pat vikraus, tad į tą pirmąjį valsą buvo tikrai
266 8 |                    Kas tamstai atėjo į galvą vaidinti bajorą?~    -
267 8 |              dažnai renkamas panelių į figūras. Išėjus šokti visoms
268 8 |            lai sėdįs ramiai, įlindęs į kokią kertę.~    Bet jaunojo,
269 8 |     atsistojo kliūtis. Jaunoji, visa į gaisrus pašokusi, pribėgo
270 8 |               Bastės po kambarį, vis į savo Pavlinką žiūrėdamas,
271 8 |               Ar nepriimtumėte manęs į vidurį?~    - Nebėra vietos,-
272 8 |             nusibos rašyti, eini sau į bufetą. Ten dvi įdomios
273 8 |              važiuoji dykai paulioti į Liepoją, nori į Dvinską -
274 8 |             paulioti į Liepoją, nori į Dvinską - tai į Dvinską.
275 8 |        Liepoją, nori į Dvinską - tai į Dvinską. Jeigu dabar vėl
276 8 |             gelžkelininkas, mesdamas į ją be galo jausmingą žvilgsnį.~    -
277 8 |             judėjo: iš valgomojo ėjo į savo miegamąjį, kuriame
278 8 |          sėdėjo dalis svečių, iš ten į saloną. Čia žiūrėjo į šokėjus,
279 8 |            ten į saloną. Čia žiūrėjo į šokėjus, kalbino vieną kitą
280 8 |         bebėgdami, grobstė kits kitą į glėbį, norėdami, sulaikę
281 8 |     pirmiausia reikėjo prašyti pečių į kūmus.~    - Pečiau, pečiau,
282 8 |              Pečiau, pečiau, kviečiu į krūmus!~    - O ką dievas
283 8 |             turėtumei ką padainuoti, į svečius nuvažiavus.~    -
284 8 |              kaip nuvažiavau mokytis į Kolainius, tai jau vien
285 8 |            juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį, - tarė ponas
286 8 |           padėkojus šaltai pažiūrėjo į visus žaislelius, tik kartoninę
287 8 |              bet ir tą tuojau padėjo į šalį.~    - Juk tu šiandien
288 8 |           sakė, kad vaika numirį ein į dungų. Ir aš, kap numirsu,
289 8 |             Ir aš, kap numirsu, eisu į dungų. Vo dungu tap gera,
290 8 |              spintos, pažvelgiau dar į ją paskutinį kartą ir įdaviau
291 8 |             žaisti, tik, įsispraudus į kanapos kertelę, skaičiau
292 8 |            skaičiau savo "Przyjaciel'į". Bet ir į knygas žiūrėjau
293 8 |          savo "Przyjaciel'į". Bet ir į knygas žiūrėjau šiandien
294 8 |       nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią duobę ir užbers žemėmis.
295 8 |              sėdi vaikai, susispietę į krūvą, tylūs ir išsigandę.~   
296 8 |              aš tuo tarpu vis žiūriu į Kazelę. Matau dabar jos
297 8 |            toks siaubas pagrobė mane į savo nagus, kad, visa drebėdama,
298 8 |      apkaišytame. Drebėdama žiūrėjau į baisiąją skrynelę. Kaip
299 8 |         Paskui nunešė Kazelės lėlutę į kapus, įleido į baisiai
300 8 |       Kazelės lėlutę į kapus, įleido į baisiai gilią duobę ir užbėrė
301 8 |            toks graudis, kad išbėgau į vaikų kambarį, kur nebuvo
302 8 |            valandėlę pabuvus, grįžau į saloną klausytis.~    Ponui
303 8 |       anksčiau.~    Mamatė pažiūrėjo į tėvelį didelėmis akimis,
304 8 |            malonu, - atsakė ir nuėjo į savo kambarį.~
305 9 |          prieangio laipsnių, žiūrėti į tvenkinį. Ilgas ilgas aukso
306 9 |             nei širdžių... Eina ten, į grožio tėvynę, kurio didžiausieji
307 9 |            mano siela auksuotu taku, į savo vizijas įsižiūrėjusi, -
308 9 |              spinduliais. Nepanėšėjo į jokį paveikslą, bet aš iš
309 9 |              lyg brangieji akmens. O į jo vietą tuojau tūpės kitas
310 9 |       vaikais, pagautas akis įbedusi į dievo stuomenį. Ir, atsimenu,
311 9 |          štai Kristus atkreipė veidą į mūsų pusę, pažvelgė į mane,
312 9 |          veidą į mūsų pusę, pažvelgė į mane, paskui į mano vaikus -
313 9 |              pažvelgė į mane, paskui į mano vaikus - ir šypterėjo.~    -
314 9 | neišreiškiamai, dieviškai šypsodamas į mus žiūrįs, duok mums visiems -
315 9 |              menkos knygutės? Žiūriu į jas ir mąstau apie visus
316 9 |             įaugus mano esmės šaknis į tą mano prabočių kraujo
317 9 |           žiedą. Vien tik pažiūrėjus į jį, matyti, kad tai individualybė.
318 9 |          tuoki baisi grieka. Atbiega į stainę puoni. Laba gera
319 9 |             ir išieje. Uo aš įlindau į sava kamarą, nusimazguojau
320 9 |             kruviną burną ir įvirtau į luovą. Galva be gala gielė.
321 9 |                puonc ir atidavė muni į akrūtus.~    Kijk tin teka
322 9 |            Penktas metas nuvari muni į Kavkaziją. Kap tik nuvari,
323 9 |        lazareta, palikau nebepanašus į žmuogų. Lioub gulieti par
324 9 |          gals. Vadinas, apent sugrįš į ruojų. Ir toumet ateis viešpats
325 9 |             leistų pagyti ir pareiti į sava kraštų, ta aš jau dabar
326 9 |         būčiau muokytas, būčiau ėjįs į kunigus. Kunigs geriausia
327 9 |              Ir pradiejau vakščiuoti į Prūsus. Tudu amatu tap puikia
328 9 |             rem. Vežu sau šventūsius į atlaidus, ir gana. Paruodau
329 9 |        Prisinešu knygelių, paskleisu į visas pusis - ot tap, ruoduos,
330 9 |         nešvelniai nepalytėtų, lendu į išsisukinėjimų ir melų kaušą.~
331 10|             didžiausia panieka žiūri į "chamus". Dieve, kaip jie
332 10|               turi lyg grūdai kristi į savą žemę. Dėl to stengiuos,
333 10|           praeina, taip, kas nužengs į kapą, nebeišeis nei besugrįš
334 10|               nebeišeis nei besugrįš į savo namus... Štai dabar
335 10|         plakterėjimas - tai žingsnis į tą niekybę ir puvėsius,
336 10|             metus, taip tekina bėgti į niekybę, bet tuojau nutraukčiau
337 10|              tokios laimės neįkvepia į širdį, kaip tie kuklūs parašai
338 10|          nuostabu! O širdis įžvelgia į tą neįžvelgiamąją šalį,
339 10|               tai reikėjo jį įstumti į tolimausią sielos kampelį
340 10|         juokinga iš visų jėgų kibtis į irias formas ir nykstančius
341 10|             juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje mirties
342 10|         atomus kada nors vėl surinks į tą patį pavidalą, amžiną,
343 10|            ir kalbėjo, o aš žiūrėjau į jos rankas - juodas, biaurias,
344 10|    išbarstytus po pasaulį atomus vėl į senąją formą surinkus, kokios
345 11|         gerdami kavą. Vos tik įėjome į kambarį, kažkoks padarėlis,
346 11|           mat, patraukęs mūsų dėmesį į save, atgręžė jį nuo svečių.
347 11|       pastebėjus, laiku įstatė juodu į tinkamas vėžes; kitaip gal
348 11|        viršum mūsų galvų. Ciocia ėmė į mus žiūrėti per ilgakočius
349 11|            ir kad esą panašūs vienas į šį, kitas į tą.~    - O
350 11|           panašūs vienas į šį, kitas į tą.~    - O jūs, vaikeliai,
351 11|            aš?~    Jonelis pažiūrėjo į ciocią, paskui į dėdę, stipriai
352 11|           pažiūrėjo į ciocią, paskui į dėdę, stipriai pražilusį
353 11|           tarė mamatė.~    Žiūrėdama į ciocią, mąsčiau, kad jos
354 11|             tereikėjo pačiam įsidėti į burną ir sukramtyti.~   
355 11|               o ciocia, pašaukus mus į savo kambarius, išdalijo
356 11|               tuojau viską nusinešėm į savo kambarį, ir viena mums
357 11|             turi kokį svarbų reikalą į dievą, tai prie tų poterių
358 11|        rojaus sodnuose.~    Įvairumo į tuos poterius įneša ir ciocia,
359 11|        laidotuvėse ir negali žiūrėti į grabą. Užtat dėdė nepraleidžia
360 11|            šventadienio nenuvažiavęs į bažnyčią, o kartais ir šiokią
361 11|               Vilniuje, dėdei išėjus į miestą, ciocia įpėdin jam
362 11|            jauna mergaitė. Ateina ir į mūsų kambarius, eina kartais
363 11|           kambarius, eina kartais ir į virtuvę, viską pastebėdama,
364 11|            matau, labai šaltai žiūri į savo ūkį, - sako ciocia.~    -
365 11|     nuparfumuota, elegantė - ir eina į sodną pasivaikščioti valandą
366 11|              pietus, eina su tėveliu į laukus ar į mišką, tai ciocią
367 11|          eina su tėveliu į laukus ar į mišką, tai ciocią lydi mamatė
368 11|              mėgsta ir pasivažinėti. Į ketvertu mūsų gražių, juodų
369 11|      tyčiomis kartais galį įvažiuoti į griovį ar paleisti arklius,
370 11|          Kiekvieną kartą, kočui kiek į vieną pusę pakrypus, ciocia
371 11|        papusryčiavę, važiuotų susėdę į paprastus ratus, margais
372 11|     medžiotojų dainų, kad paskui kas į mišką atvežtų pietų, būtinai
373 11|           Liudeczku drogi, - kreipės į tėvelį, - visa mano viltis
374 11|          tavo vyro, nes, taikindamas į zuikį priešais, jis gali
375 11|              jis gali kliūti kartais į medžiotoją užpakalyje.~    -
376 11|      čiupinėjo, o Nikos akys žibėjo, į jį bežiūrint. Patronus dirbti
377 11|      kreiptis su kvailais klausimais į vyresniuosius. Ir apskritai
378 11|       Tėvelis tuojau liepė mums eiti į vaikų kambarį. Mes jautėmės
379 11|              kai užaugsiu, važiuosiu į Afriką medžioti liūtų ir
380 11|      nebesitverdamas paprašė svečius į valgomąjį, o pats nuėjo
381 11|           tai gaila laiko eiti su ja į artimesnę pažintį.~    Tą
382 11|        pusryčiauti, visi išėjo sėsti į ratus. Dėdė Boleś atsargiai
383 11|                  pamaniau, žiūrėdama į dėdę.~    Dėdė Boleś įsisėdo
384 11|                   Dėdė Boleś įsisėdo į gražiausiai pataisytus ratus,
385 11|               puria rankele, panašia į bandutę, maldingai žegnojo
386 12|     medžiotojams vežame visi, susėdę į kočą, nes su kitokia brika
387 12|             ir trys kukčikai važiavę į mišką.~    Pasiėmę pintinėles,
388 12|     išrautume, ir savo ranka deda jį į pintinėlę. Radę vieną baravyką,
389 12|              nė grybauti, ir grįžome į aikštę.~    Dar minutę paskalijo
390 12|         viešpačiai, šaukia kits kitą į puotą, per kurią žaliaplaukės
391 12|           pilstys jiems auksinį midų į sidabro taurages. Pagaliau
392 12|        tikėti, kad tas taiklus šūvis į pat stirnos širdį išėjo
393 12|             kad Boleś kliudė, ir dar į pat širdį.~    - Bet prašau
394 12|         šauti ir pats drožiu tiesiai į širdį. Maniau, kad šausiu
395 12|          medyje, per kelis žingsnius į šalį nuo stirnos.~    -
396 12|              kreipė kiekvieno dėmesį į stirnos nepaprastą gražumą
397 12|               Ciocia Karusia žiūrėjo į trofėjų per binoklius, sakydama,
398 12|         nebūtų įsimaišęs juokaudamas į šneką ir nebūtų jos nukreipęs
399 12|           gražiu gestu ištiesė ranką į tą pusę, kur gulėjo stirna, -
400 12|              Medžiotojai žvilgterėjo į kits kitą ir nutilo. Bet
401 12|         dėdės Bolesio ūpo, iškilusio į tokias aukštybes, kad po
402 12|       medžiotojai tuojau nuėjo atgal į mišką. Ciocia Karusia vėl
403 12|        daugiau ir skanesnių. Įeidama į krautuvę, sutikau pono Kazlauskio
404 12|               Maryniu, kad kišuos ne į savo dalykus, bet kadangi
405 12|            Mamatė nustebus pažiūrėjo į mane ir į ciocią. O aš,
406 12|         nustebus pažiūrėjo į mane ir į ciocią. O aš, nenusimanydama,
407 12|              lūpas.~    - Et, jeżeli i szlachcic, to szaraczkowy.
408 12|            nei mano vaikai nežiūrime į žmogų tuo žvilgsniu. Stengiuos
409 13|           rūbu. Labai mėgstu žiūrėti į gražias, pasipuošusias ponias.
410 13|        sugrįžo pas savo mamą. Žiūriu į ją ir mąstau, koks baisus
411 13|             Ir vaizduojuos jį panašų į Mėlynbarzdį, papieštą mano
412 13|           tarė jai mamatė, pažvelgus į mane. - Matai, kaip įsižiūrėjusi
413 13|             Matai, kaip įsižiūrėjusi į tave, kaip į paveikslą.~   
414 13|            įsižiūrėjusi į tave, kaip į paveikslą.~    Ji pažiūrėjo
415 13|          paveikslą.~    Ji pažiūrėjo į mane ir pašaukė pas save.~    -
416 13|                  Kodėl gi taip žiūri į mane?~    - Nes į tamstą
417 13|              žiūri į mane?~    - Nes į tamstą miela žiūrėti, nes
418 13|           turėsi ką dirbti - žiūrėsi į mane, - juokės ji.~    -
419 13|               o aš laiminga sugrįžau į savo kertelę, vieno dalyko
420 13|             tarė ciocia Karusia.~    Į tai niekas neatsakė. Pono
421 13|           moterystės gyvenimo proza, į kurią klimpsta visos artistiškai
422 13|                Kam tamstos drabstote į mus tokiais šmeižtais? -
423 13|            drąsos žvilgterėti tiesai į akis, - gynės ponas Jonavičius.~   
424 13|              mamatei, atėjusi drauge į valgomąjį.~    - Taip. En
425 13|         mamatę.~    Įtarpiais ateina į saloną dėdė Boleś, pasiliuosavęs
426 13|            kartą ciocia piktai žiūri į tą pusę ir nekantriai kramto
427 13|            ilgai sėdėjome. - Ir eina į tą salono galą, kur sėdi
428 13|          Boleś.~    O sugrįžus atgal į kanapą, sako dėdienei:~    -
429 13|           Tuo tarpu mamatė, parėjusi į saloną, įsimaišė į panelių
430 13|          parėjusi į saloną, įsimaišė į panelių būrelį ir taip prabilo:~    -
431 13|    susirinkimu. Kreipiuos specialiai į paneles. Viena, dėl to,
432 13|          tuos, kuriems visi takeliai į šviesą yra užkirsti. Pirmų
433 13|           gera! Aš tuojau įsirašysiu į tą ratelį. Man taip gaila
434 13|            pervirš. Tai svečiai, tai į svečius, o visam karnavalui
435 13|           visam karnavalui važiuosiu į Varšuvą.~    Mamatė stengės
436 13|                 Ir kame juos mokyti? Į gyvenamąjį kambarį leisti
437 13|           pabandyti įkūnyti tų idėjų į darbą.~    - O, kad čia
438 13|         kraipymas - tikrai, nors bėk į pasaulio galą.~    - Be
439 13|          tarė ponas Tarvydas, atėjęs į saloną ir sužinojęs, apie
440 13|        nežinote to, ką aš žinau.~    Į tai niekas nieko neatsakė.
441 13|        pirmąjį lenkmetį buvo pabėgęs į Paryžių ir ten išėjęs aukštuosius
442 13|       retkarčiais mėtydamas žvilgesį į mamatę, o ji težiūrėjo į
443 13|             į mamatę, o ji težiūrėjo į savo rankas. Paskui tarė,
444 13|               visi lošėjai susirinko į saloną. Dėdė Boleś, visas
445 13|       nepaisydamas, nuvedė savo damą į valgomąjį ir atsisėdo šalia
446 13|            jeibingai. Ji žvilgterėjo į mamatę ir kinktelėjo savo
447 13|            przemawia do was, kochani i szanowni sąsiedzi. Kitąsyk
448 13|        įžangos kalbėtojas atsikreipė į retus ir mylimus Gedimino
449 13|           stalo stovėdamas, kalbėjęs į jaunavedžius. Ir kai jis
450 13|             kai jis dabar kreipiąsis į tą pačią pusę, kaip ir tuomet,
451 13|       dziewiczym rumieńcem na twarzy i z dziewiczym blaskiem w
452 13|        paskui Mickevičius nuvedęs jį į savo butą ir ten jis nakvojęs
453 13|        pavadinęs jas vaidilutėmis, - į ką vienas jaunikaitis sumurmėjo: "
454 13|             jis šį kartą nenuvažiavo į Rymą pas Pijų IX!~    -
455 13|             besijuokiančiomis akimis į mamatę. Ciocia Karusia svaidė
456 13|            Karusia svaidė žvilgsnius į jųdviejų pusę, ir matyti
457 13|    vakarienės, nuvesta dėdės Bolesio į saloną, ponia Bronislava
458 13|         tuojau vėl sugrįžo juokdamos į valgomąjį pas mamatę.~    -
459 14|              ir Karusią. Įvažiuojant į kiemą, iškelti triumfo vartai,
460 14|          pasiėmęs laikraščius, nuėjo į savo miegamąjį.~    Nubėgau
461 14|          savo miegamąjį.~    Nubėgau į saloną ir, pažvelgus pro
462 14|      netrukus pareisiu.~    Ir nuėjo į sodną, o aš grįžau namo.
463 14|         dieną reikėjo man eiti kažko į sodno altaną. Darau duris,
464 14|       pareiga. Jei žmogus taip žiūri į gyvenimą, tai jis nebėga
465 14|            kelis rublius, suvyturtus į raudoną skurliuką. Surinko
466 14|           juo. Ramybė plaukia tuomet į mano sielą, kaip perskaičius
467 14|              Papuneli, kuo tap veizi į muni?' - saka. "Marceleli, -
468 14|            neblika.~    Puo Marcelis į dvejus metus Pronciškus,
469 14|             metus Pronciškus, paskou į metus Kazimiers, pou kits
470 14|            savo prigimčiai, panašiai į prigimtį straigės, kuri,
471 14|               kuo greičiausiai lenda į savo kaušą, ir jei ką daro,
472 14|          širdies. Ilgesys skverbiasi į visus sielos užkampius.
473 14|            ir debesėlių, nuplaukusių į nežinomą tolį, ir išlėkusių
474 14|          nežinomą tolį, ir išlėkusių į dausas paukščių... ~   
475 14|         krint nuo šakų, ~    sunkias į motiną žemę. ~    Ak! čia
476 14|          svajingos ~    lekia strėla į tolybę, ~    veržiasi per
477 14|               Įsivaizduokit, įsivogė į mano kambarį, atidarė mano
478 14|               kad mane kažkas stumia į baisią, juodą duobę. Pagrobiau
479 14|              Nika! mane ciocia vešis į Vilnių... aš pas juos visados
480 14|        akimis, apkabinus mamatę.~    Į kambarį įėjo tėvelis.~    -
481 14|           kartus žiauriai pažiūrėjus į mane, tarė:~    - Pasigailėsi
482 14|               pilkas. Lytus barškina į rutes, vėjas daužo langines
483 14|             Mes čia sėdime, susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip
484 14|            kodėl sakei, kad, sugrįžę į lizdelį, gal nei tavęs,
485 14|            iš kur niekas nebegrįžta. Į tėvų dausas. Taip yra, vaikeliai.
486 14|           kažkas stipriai pabarškino į langą. Mamatė krūptelėjo,
487 14|              Ak įsmigs tie nagai man į širdį - paukštelį bedrebantį; ~   
488 14|           uždarė pianiną, ir nuėjome į valgomąjį, kur viršum stalo
489 14|         Praėjai ir tu, o motin mano, į dausas išlėkusi iš lizdo.
490 14|            auksinis - nulėks pas jus į lizdą. ~    Tikiu: vėl kada