Part

 1 3|     gyvatės išlendant iš sienos, o klebonas matė, - karštai kalbėjo
 2 3|         Oto zei!" Ir pagalios pats klebonas liepęs jam vaikščioti po
 3 4|          su savo žagrele.~    - O, klebonas! - sako tėvelis. - Ateina,
 4 4|      dykaduonį, dykaduonį, - taria klebonas. - Kad augintumėt avį, tai
 5 4|           coś knuje, knuje, - sakė klebonas palengva savo monotoniu,
 6 4|         mus bematant suvokietintų. Klebonas manė priešingai, nes vokiečiai
 7 4| Nesulauksim, nesulauksim, - atsakė klebonas.~    - Bet jau tiktai jokios
 8 4|           galo nemėgo koroniažų. O klebonas, išėmęs tabokinę, pauostė
 9 4|    paklausė priėjęs kunigėlis.~    Klebonas gailestingai į jį pažiūrėjo.~    -
10 4|      būsiąs pavogęs. Dabar tai jau klebonas tikrai susijaudins, manėme.
11 4|            nuėjo pats į arklidę. O klebonas per visą tą laiką, kuo ramiausiai
12 4|        įėjusį į peludę. Kaip pirma klebonas neparodė nuliūdimo, taip
13 4|            dar vis virto ant šono. Klebonas liepė jį mesti į kerčią
14 4|         nepamatysi, - atsakė dabar klebonas.~    - Dėl ko? Ar gražu
15 4|          Dėdamas cukraus į arbatą, klebonas pasakė jau kažin kelintą
16 4|            ir be cukraus, - atsakė klebonas ir, išėmęs iš burnos kažkokį
17 4|           Cha, cha, cha! - juokias klebonas, pamatęs mūsų smalsumą. -
18 4|       Nepabaigė, nepabaigė, - tarė klebonas. - Nėra ko nė klausti.~    -
19 4|                 O dėl to, - atsakė klebonas ir, pridėjęs prie lūpų sulenktą
20 4|                 Ponas Narmantas ir klebonas visados erzina kits kitą.
21 4|  prieteliai, nuo pat to laiko, kai klebonas čia atvažiavo, jau apie
22 4|          kortomis. Bet vieną kartą klebonas pralaimėjęs dvidešimt penkis
23 4|            atsimeni, klebonai?~    Klebonas tylėjo, bet ponas Narmantas,
24 4|                 Buvo, buvo, - tarė klebonas atkarai, mostelėjęs ranka,
25 4|           mostelėjęs ranka, atsakė klebonas.~    - O ar atmeni tą gražiąją
26 4|           meilinaisi jai?~    Ūmai klebonas smarkiai sujudo kėdėje ir,
27 4|         tuojau pertraukė tylą pats klebonas, jau visiškai nurimęs:~    -
28 4|        žinojau, kokie tai dalykai. Klebonas buvo juos pasakojęs jau
29 4|         tikro, be galo nepaprasti. Klebonas visados taip daro: kai tik
30 4|          esu matęs, esu matęs.~    Klebonas yra matęs ne tik tą vieną
31 4|          visi kelias nuo stalo, ir klebonas tuojau eina namo.~    -
32 7|          pasijutau apsivylusi, kai klebonas, pasodinęs mamatę kanapoje,
33 7|        jaunąjį, - sakė juokdamasis klebonas. - Kaip tamsta matai, ne
34 7|           tėvų jaunoji nebeturėjo. Klebonas kratės, sakės nemėgstąs
35 7|         valgo kaip trys vyrai.~    Klebonas nesisėda už stalo; vaikščioja
36 7|        išmeskim po taurelę.~    Ir klebonas juokias, šluostydamasis
37 7|             ta viena yda, - atsakė klebonas ir, eidamas toliau, ragino
38 7|  nerauplėta, nerauplėta.~    - Tai klebonas nedaug tereikalauji, - juokės
39 7|           tik tokią paėmiau, kokią klebonas patari! - ūmai atsiliepė
40 8|         negu leidžia pažintis.~    Klebonas be paliovos judėjo: iš valgomojo
41 8|       suėjo seniai klausytis, įėjo klebonas. Meilus vaistininko balsas
42 8|        kita, kas kita, - atsiliepė klebonas. - Kaip čia pakilsi, kad
43 8|          mužikų, iš mužikų, - tarė klebonas.~    Pasikalbėjimą pertraukė