Part

 1 1 |           gražu, taip puikiai žydi tos rožės!~    Mamatė jau ne
 2 2 |        mane, kad, tiesa, gaila esą tos našlaitės, bet taip verkti
 3 2 |      nereikią.~    Bet aš jau nebe tos našlaitės verkiau. Žaibu
 4 2 |            į galvą mintis, kad jei tos našlaitės motina mirė tokia
 5 2 |            jei tu taip mirsi, kaip tos našlaitės mama?~    - Iš
 6 3 |        atėjo pas pianiną. Iš visos tos elegijos jis, matyti, tiek
 7 3 |        patikėjus. Gaila, kad visos tos tavo ypatybės yra labai
 8 3 |            ir žmogaus siela. O nuo tos šypsenos, kaip ledas nuo
 9 3 |    spėliojome, kur čia gali tupėti tos tamsiosios daubos juodasis
10 4 |   dvidešimt penkis rublius, ir nuo tos dienos kortų nė į rankas
11 5 | pusvakarius.~    Kaip čia sulaukti tos pusvakarių valandos? Kas
12 5 |      anglis, susirietęs, matyt, iš tos baimės ir skausmo, baltas
13 6 |          viskas tame salone klauso tos įstabios muzikos: ir seni,
14 7 |            kavalieriai.~    - Mat, tos smailianosės yra labai piktos,
15 8 |         daugiausia per žingsnį nuo tos vietos, kurioje pradėjo.
16 8 |         buvo Kazelės, bet gaila ir tos jupelės.~    - Mamate, juk
17 9 |          Tokia kibirkštėlė gal yra tos menkos knygutės? Žiūriu
18 9 |           tų tamsių miškų rimties. Tos šalies išliūliuota, tūkstančiais
19 9 |            auklėja" ir įkvepia man tos meilės, kurios taip maža
20 10|       sodne, sveikindama poną. Bet tos bėdinos vargo dainelės tesukėlė
21 10|          Lietuvos atgimimo - visos tos mano brangiausios galvelės,
22 10|       brangiausios galvelės, visos tos mano sielos sielelės. ~   
23 10|           Kazelė... Taip gaila man tos savo krikšto dukrelės! Svajojau
24 10|         formą surinkus, kokios bus tos biauriosios vargo rankos?
25 11|        Žinoma, kad ciocia.~    Nuo tos valandos Jonelis tapo ciocios
26 11|        lempelė. Kad ne ta lempelė, tos ilgos maldos būtų nuobodžios.
27 11|       ciociai čia nebėra laiko dėl tos baimės "pasilieti" ir dėl
28 12|          patys tampa juokingi, jei tos ironijos priežastis visiems
29 13|         mums to poniško dosnumo ir tos nonšalancijos. Jei norime
30 13|         visados, taip ir dabar esu tos nuomonės, kad žmona turi
31 13|       nekantriai ponas Tarvydas. - Tos malonės, anot tamstos, jau
32 13|        savo drebantį balsą.~    Po tos įžangos kalbėtojas atsikreipė
33 13|            esąs dar tikresnis, kad tos saujos metų visai nesą buvę.
34 14|        prašyčiau niekados neliesti tos temos.~    Po pietų ciocia
35 14|       reikia pripažinti, ypatingas tos Aleksandrienės talentas
36 14|          kentėsiu durstoma. Kad ne tos Karusios adatos ir kad ne
37 14|            aukšto išsilavinimo nei tos aprūpintos ateities, bet
38 14|         kurias dabar bučiuoju, bus tos pačios, bet nebe taip žiūrės,
39 14|        tavo švelnios, kvapios kaip tos rožės, ~    ir tavo liūdnos