Part

 1 1 |         pijmenc šmuote, - sakau, - kam bitis išlakina!" - "Je, -
 2 1 |            ne tava - tijk tuo. Tai kam tus inkilus žmonis statytų,
 3 1 |            taip ir judu.~    - Ne, kam aš dabar, tasgaties, dousu
 4 1 |        ištara.~    - Puoniteli, vo kam aš turu išsižadieti pusis
 5 1 |         padarįs, tas šiap padarįs. Kam mun tuo reik? Kam aš puoną
 6 1 |         padarįs. Kam mun tuo reik? Kam aš puoną dijvą pykinsiu
 7 1 |           Bet mun tap ruoduos, kad kam pondzijvs nedaug tedoud,
 8 2 |          dievo meilės, - sušuko, - kam klausai visokių bobų! Juk
 9 3 |     išdūlėjusiame gluosnyje.~    - Kam ieškoti velnio dauboje,
10 3 |    gyventojus, kas kokio būdo, kas kam giminė, nešiojo pasveikinimus,
11 3 |      pirksiąs pusę kromelio.~    - Kam versti? Aš žina, kad ponc
12 3 |           Juozapas, vežėjas.~    - Kam? - nusistebėjom abi su mamate.~    -
13 4 |           na, dar dievas žino, kas kam duos. Rusija - tai milžinas
14 4 |          būsią, karui ištikus, kas kam padėsiąs.~    - Žinoma,
15 4 |               atsiliepė tėvelis. - Kam gi kraus, neturėdamas nei
16 5 |            malonu, kad bobos gavo, kam tyčiojas iš Domeikienės.
17 5 |         kita, tu prižiūri darbą. O kam aš?~    - O tau maloniau
18 5 |          jis nedaug tevalgo.~    - Kam mun rek daug valgyti, kad
19 6 |         mielų svetelių. Neturėčiau kam duoti nė dovanėlių, - ir
20 8 |           paklausė mamatė.~    - O kam ji turi dirbti tokį mužikišką
21 8 |           pasakė kita ponia. - Tai kam tada ta bajorystė?~    -
22 9 |           po vieną. Davinėsiu jas, kam tik galėsiu. Be to, dar
23 9 |    žuodžias, negal nie pasakyti. - Kam tu primušia muna arklį?~   
24 11|          visiškai jo neturėjus. Ir kam gi visa tai auginama, šeriama,
25 11| apsipažinęs su ta naująja sistema. Kam be reikalo statytis pavojun?
26 12|        greit po viens antro.~    - Kam aš šausiu du kartu? Kieno
27 13|            ir viešpačiuose'.~    - Kam tamstos drabstote į mus
28 13|        lūpas.~    - Atsargiai! Kai kam gal būtų nemalonu išgirsti
29 13|      paslaptingai šypsodama.~    - Kam? Kam? - smalsiai paklausė
30 13| paslaptingai šypsodama.~    - Kam? Kam? - smalsiai paklausė ciocia.~    -
31 13|            pasiaukoti, jei ne, tai kam gi?~    Nuomonės buvo įvairios.
32 13|      valdžia privatų mokymą.~    - Kam valdžia turi žinoti? - pasakė
33 13|        nusipelnytų malonių nebebus kam duoti? - tarė ponas Jonavičius.~    -
34 13|              Taip nemalonu gildyti kam nors širdį, net ir juokais.~    -
35 14|    Aleksandrienės talentas įtikti, kam nori. Tu galutinai nustelbta.
36 14|         Argi galėjo manyti, kad aš kam nors pasakosiu?!~    Paskui
37 14|           turi gerą ir pats duoda, kam reikia ir kam nereikia,
38 14|          pats duoda, kam reikia ir kam nereikia, tai kodėl? Mano
39 14|            pertraukė ciocią.~    - Kam perdedi, Karusiu? Apie vaikus