Part

 1 1 |         būta. Dar įkibau į Ignį: "Ak tu, pijmenc šmuote, - sakau, -
 2 1 |       kiek kaštuoja tas spiečius. Ak jūs, kvailiai, kvailiai!
 3 2 |          tirščių. Rytmetį veizu - ak tu dijvuleliau myliausis!
 4 3 |  pagaliukų siūlais stygų vietoje. Ak, tie sukamieji pagaliukai!
 5 3 |          ilgūs Šopeno noktiurnai. Ak, kokie liūdni yra tie noktiurnai!
 6 3 |        liūdni yra tie noktiurnai! Ak, kaip liūdnai kvepia jazminai!
 7 3 |       vainikas ant kažkieno kapo. Ak, kaip baisu, kad visi mirs!~   
 8 3 |          mus į laimės šalį.~    - Ak taip, Irusia, tiesa...~   
 9 3 |      tikroji vaidinas tėvynė.~    Ak, grožio anojo čia atvaizdas
10 3 |  atvaizdas menkas, nublankęs,~    ak, tonų anųjų čia atbalsis
11 3 |          Gerai, Nika, važiuosime. Ak, kaip trokšta kartais siela...~    -
12 3 |       vienu balsu sušukome:~    - Ak, kaip gražu!~    Kitas atskardis,
13 6 |       džiaugsmo, kad tai netiesa. Ak, kaip juokiamės, kad bočelis
14 8 | nebežaisim su ja savo nameliuose. Ak, kodėl dievuliui reikia
15 8 |          duobę ir užbers žemėmis. Ak, kaip baisu!~    Pavakariais
16 8 |          pat aukštynaka gulėti... Ak ne! Juk ji niekados nebeapsivers,
17 9 |           supykįs, ir šauk:~    - Ak tu! - saka, užkeikė biaurias
18 9 |      darbo. Kuo gi daugiau galiu? Ak tiesą sako Levanarda. Kaip
19 10|   negirdžiu, nieko daugiau...~    Ak, jau žinau, kodėl mama buvo
20 10|   greičiau pasiekti paslaptį!~    Ak ne! mirtis nėra baisi. Tai
21 11|  didžiuojuos ir džiaugiuos.~    - Ak, Karusiu, tu esi ideali
22 11|           jais ir neturėti.~    - Ak, koks sentimentalizmas,
23 12|           sveiką, Boleczku drogi! Ak, kaip bijojau! Tas paskutinis
24 13|       ponia Gužauskienė. - Ūkis - ak, c'est un conte pour dormir
25 13|     literatūrą, meilę, politiką - ak, tiek gražių dalykų juk
26 13|        rusų, - tarė mamatė.~    - Ak, Marija, pagalvok ką sakai! -
27 13|          Sėdėjau kaip ant žarijų. Ak, Bronia, kokios nuobodžios
28 14|       Karusios sergėjimas vyro... Ak, koks nemalonus dalykas
29 14|       sunkias į motiną žemę. ~    Ak! čia nerasi smiltelio, ~   
30 14|       aplėkę, ~    nieko neranda, ak nieko,~    kas jas galėtų
31 14|         išlygina visas nelygybes. Ak, kad šiame pasaulyje dažniausiai
32 14|     paaukoti vaiko gerovei.~    - Ak, Liudvikai, kaip gali mane
33 14|           savo sieloj jaučiu…~    Ak, kaip greitai jau!~    Ak,
34 14|         Ak, kaip greitai jau!~    Ak, kaip greitai jau! ~   
35 14|      dausas. Taip yra, vaikeliai. Ak, bet esti ir kitaip...~   
36 14|         dainuoti rečitatyvu: ~    Ak, kaip bijo širdis! Lyg paukštelis
37 14|      žvanga jų piktjuokis... ~    Ak įsmigs tie nagai man į širdį -
38 14|        paukštelį bedrebantį; ~    ak, suspaus mane letenos kietos