Part

 1 1 |        Jei abudu kalbėsite, tai ponia nieko nesupras, - tarė tėvelis. -
 2 3 |     Šmulka taip ilgai nebuva, o ponia neužmirša, ko Šmulkai reik.~   
 3 3 |   atraša grometas. Unt gala, aš ponia tap pasakysiu.~    Šmulka
 4 4 |   vakarienę, vakarienę - ponas, ponia, mokytoja, dvi paneli ir
 5 4 |         Liudvikai, kaip galima! Ponia Marija mums pasišvenčia,
 6 6 |         rėmų. Myliu tą gražiąją ponią šviesiais plaukais ir pailgomis,
 7 7 | susikivirčijame. Žinoma, čia ji ponia. Kartais taip širdį užduoda,
 8 7 |   brolio - ničnieko. Pati viena ponia, - tarė pirmoji sesuo.~    -
 9 7 |        viršininko.~    - Taigi. Ponia būsi, ir tiek. O jei kuomet
10 7 |  negriausiu. Priprasiu. Nes juk ponia būsiu, ir to užteks.~   
11 7 |      aukštu stiliumi.~    - Gal ponia malonėsite sriubos? O ponas
12 8 |         kalbėsis? - pasakė kita ponia. - Tai kam tada ta bajorystė?~    -
13 12| pasakytų mūsų motina - kilminga ponia - pamačius, kad jos sūnaus
14 13|       rankas, meldė guvi, meili ponia Gužauskienė. - Ūkis - ak,
15 13|      Jau man jis lig šiol! - ir ponia Gužauskienė su savo baltu
16 13| pareigas nemąstančius, - juokės ponia Gužauskienė.~    - Tad pirmų
17 13|  pirmiausia proponuoju užmiršti ponią Cvierčakevičienę su visais
18 13|         Pamatysi tamsta, - tarė ponia Bronislava, - kai apsivesi,
19 13|      buvo, kai pradėjo dainuoti ponia Bronislava. Aš pati jau
20 13|      faktais, - nusijuokė viena ponia.~    - Čia pat tuojau padarysime
21 13|  negalima nė skaičiuoti, - tarė ponia Bronislava, - per trumpas
22 13|       iš viso mūsų būrio.~    - Ponia Karolina, vyro kulto skelbėja,
23 13|         vyrus, - tarė juokdamos ponia Tarvydienė. - Per daug muzikuoti -
24 13|        uszczęśliwiało! - sušuko ponia Gužauskienė. - Deja! laimingus
25 13|          Mano nuomone, - pasakė ponia Tarvydienė, - svarbiausia
26 13|    tiesa, - atsiliepė balsai. O ponia Gužauskienė tarė:~    -
27 13|    pasigėrėjimu klausau grojant ponią Mariją.~    - Nes tai ne
28 13|        ne tamstos žmona, - tarė ponia Gužauskienė.~    - Man rodos,
29 13|      nuo tavęs, Marynia, - tarė ponia Bronislava mamatei, atėjusi
30 13|       iš miško.~    - Bet užtai ponia Aleksandrienė, rodos, malonės
31 13|        zenite, - tarė juokdamos ponia Bronislava.~    - Visados
32 13|        tu tokia tuštutė, - tarė ponia Bronislava ir pabučiavo
33 13|        tą salono galą, kur sėdi ponia Bronislava ir dėdė Boleś.~   
34 13|        netinkamų salone, - tarė ponia Konarskienė.~    - Ir kame
35 13|         dėdės Bolesio į saloną, ponia Bronislava tuojau vėl sugrįžo
36 13|  kuriomis dursto tave, - atsakė ponia Bronislava.~    - Kaip gera,