Part

 1 4|         dmuchać, nie damy, proszę pana", kaip sakydavo tas, žinai,
 2 6|           čia bočelis, dėdė Kazė, pana Zuzana, pana Pranciška,
 3 6|           dėdė Kazė, pana Zuzana, pana Pranciška, pana Verusia -
 4 6|           Zuzana, pana Pranciška, pana Verusia - visi tokie mylimi.
 5 6|        gėrimės kaip koncerte.~    Pana Zuzana lepina mus kaip tikroji
 6 6|        stalčelių ir dėžučių semia pana Zuzana lyg iš gausybės rago
 7 6|          nepasibaigtų.~    Ateina pana Pranciška vesti mūsų į daržus,
 8 6|        čia šeimininkė, kaip dabar pana Zuzana, bet kaip paseno,
 9 6|         geriau tepeikie ją pačią. Pana Pranciška kad ir sena, bet
10 6|         Įdavus mums po pintinėlę, pana Pranciška veda mus pirma
11 6|       žiūrėkit, vaikeliai, - sako pana Pranciška. - Tai gudrūs
12 6|      saulę temoka, - bara arbūzus pana Pranciška.~    Paskui einame
13 6|       savo ponios meilės Kaip tik pana Pranciška pradės glamonėti
14 6|         tuomet juokiasi laiminga. Pana Pranciška visada linksma,
15 6|               Patys bėgiojame pas paną Prancišką po kelis kartus,
16 6|          Palaukit, vaikai, - sako pana Pranciška, - aš jums papasakosiu,
17 6|            bet ir ji juokias.~    Pana Pranciška dar vis kalba,
18 6|            tai ir mūsų nebūtų, ir pana Pranciška neturėtų ko vaišinti
19 6|          duoti nė dovanėlių, - ir pana Pranciška ima iš komodos
20 6|     talentu.~    Visai nepanaši į paną Prancišką yra pana Verusia.
21 6|     nepanaši į paną Prancišką yra pana Verusia. Liesa ir blanki,
22 6|          nors ir daug jaunesnė už paną Prancišką, ji beveik nieko
23 6|    stengias kiek galėdama būti su pana Verusia. Kasdien brėkštant
24 6|        Verusia. Kasdien brėkštant pana Verusia geba kalbėti rožančių.
25 6|         mąstyti, kokia vargšė yra pana Verusia, kaip baisu jai
26 6|           tvinsta siela. Bėgu pas paną Zuzaną, prašau jos paskolinti
27 6|        pridedu: "Dieve, duok, kad pana Verusia neapaktų!" Ateina
28 6|          jums duota", ir tai, kad pana Verusia tokia gera, tai
29 6| tylitelaičiai, it šešėlis, slenka pana Verusia ir sėdas ant kėdelės
30 6|       Vaikučius lest šaukia… ~    Pana Verusia savo kertelėje tyliai
31 7|       besukdami. Dar paskui jokia pana jūsų nenorės, kaip būsite
32 8|        mamatė paskyrė padainuoti. Pana Telesfora, fanto savininkė,
33 8|         kad prašė dar daugiau. Ir pana Telesfora padainavo: ~   
34 8|          Kur nemokėsime, - atsakė pana Telesfora. - Bet kas gali
35 8|          žemaitiškai, - atsiliepė pana Agota. - Turi gubernanką, -