Part

  1 1 |            saldu, linksma mąstant, kaip nudžiugs mamatė, šį mano
  2 1 |            minčių, geresnių už tą, kaip patiekti džiaugsmo savo
  3 1 |          ir didele skrybėle atrodė kaip išlindęs iš krūmų pasakos
  4 1 |     meilios ir taip liūdnai žiūri, kaip ir tu. ~* * * ~    Tėvelis
  5 1 |        atėjai, Marinia. Pataikinai kaip tik į teismą. Spūdis su
  6 1 |          tu pirma papasakok viską, kaip buvo.~    - Pasakysu, puoneli,
  7 1 |    Pasakysu, puoneli, tikrą tijsą, kaip buva. Tasgaties, aš jau
  8 1 |         tur bičių, vo aš ne.~    - Kaip sau norite, - tarė vėl mamatė, -
  9 1 |                Ir abudu ėmė pūstis kaip tie gaidžiai, besirengdami
 10 1 |             pasakė smarkiai:~    - Kaip tat! Eikite į teismą. Tai
 11 1 |        reiktų su judviem pasielgti kaip su vaikais, susipešusiais
 12 1 |            tėvelis, - ir padarysiu kaip tik priešingai. Tegu Rimeika
 13 1 |           aš duosiu kitą. Šiandien kaip tik ir mano vienas avilys
 14 1 |      dviejų.~    Eiti pas bobutę - kaip tai miela! Ne tik dėl to,
 15 1 |             neregėtų ir negirdėtų, kaip pasakoje. Paklausiau sykį
 16 1 |            rodanti sveikus, baltus kaip jaunos mergelės dantis,
 17 1 |     kastinį. Labai mėgstu žiūrėti, kaip ji, pasistačius puodą tarp
 18 1 |            bet munij neteka.~    - Kaip būtų gerai, kad aitvaras
 19 2 |     kurioje vargšė mergelė aprašo, kaip mirė jos motina, skausmas
 20 2 |            bus, jei tu taip mirsi, kaip tos našlaitės mama?~    -
 21 2 |         muzika nebūtų tokia puiki, kaip anoji dievo sodnuose. O
 22 2 |            mamate, bus tokios pat, kaip mes? Ar mes galėsime pažinti
 23 2 |          susivienys su kūnu.~    - Kaip gera, mamate! Sako, kad
 24 2 |       būtumei ten visa, tokia pat, kaip dabar, mamate, kad galėčiau
 25 2 |     skrajojo ten, kame taip gražu, kaip niekur žemėje, gražiau negu
 26 2 |            negu Šveicarijoje, kur, kaip skaičiau, esą mėlynų ežerų
 27 2 |   vaikščiodama paskui mamatę visur kaip uodegėlė: mamatė į virtuvę -
 28 2 |        jokios pretenzijos žiūrėti, kaip mamatė gydo, bet šiandien
 29 2 |          mamatė gydo, bet šiandien kaip galėjau persiskirti su ja,
 30 2 |           kokios plonos, striugos, kaip kokios virvelės. Koks čia
 31 2 |       kokios kasos užaugs. Tokios, kaip mano, veizėk!~    Ir mamatė
 32 2 | tylitelaičiai, ir matyti buvo, kad kaip begalėdama stengėsi suvaldyti
 33 2 |           kryžiaus dienos, ir vėl, kaip kasmet, einame su mamate
 34 2 |         vaikai lygiai tokiais pat, kaip tėvai. Mažos mergelės su
 35 2 |     trokštu turėti tokį ilgą rūbą, kaip mamatės. Viena ranka įsikibę
 36 2 |         kad jam viskas gera. Dirba kaip du vyru, niekados šaunaus
 37 2 |         jai nepasako, tik stengias kaip galėdamas jai įtikti. Jai
 38 2 |          gražioji taip ims dirbti, kaip ir kitos. Ko belauki?~   
 39 2 |            tokia linksma ir meili. Kaip tik pamatau ją atėjus pas
 40 2 |           žodžiai atsimuša nuo jos kaip žirniai nuo sienos. Ji net
 41 2 |           ir linksmai sau juokias, kaip visuomet.~    Nusiėmęs kepurę,
 42 2 |    vaikščioja Jėzus vaikelis toks, kaip paveiksle, kurs kabo pas
 43 2 |           įsidurk pirštelį, ir tai kaip baisiai skauda... Skausmas
 44 2 |           ūmai ateina man į galvą, kaip, kol dar buvau mažesnė,
 45 3 |     kertelėje, klausau, žiūrėdama, kaip mamatės rankelės, brėkio
 46 3 |        sukamieji pagaliukai! Visai kaip tikroje skripkoje. Pasikišęs
 47 3 |     smičius šokinėti šokinėja.~    Kaip puikiai, kaip puikiai groja
 48 3 |        šokinėja.~    Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros
 49 3 |         noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką - ji viską
 50 3 |           visai ramiai ir meiliai, kaip paprastai, užvožus pianiną,
 51 3 |            yra tie noktiurnai! Ak, kaip liūdnai kvepia jazminai!
 52 3 |    vainikas ant kažkieno kapo. Ak, kaip baisu, kad visi mirs!~   
 53 3 |            būti arčiau mamatės. Ji kaip tik, pabaigusi noktiurną,
 54 3 |       Gerai, Nika, važiuosime. Ak, kaip trokšta kartais siela...~    -
 55 3 |        kalbatės? - paklausė.~    - Kaip keliausime po Europą, Nikai
 56 3 |         šiandien apie mūsų virėją, kaip ji... Uršulę. Pasirodo,
 57 3 |          tai esama vagilkos.~    - Kaip? Ar sugavai ją? - paklausė
 58 3 |       pavaryti, ne gailėtis.~    - Kaip gerai sugalvojai, Liudvikai, -
 59 3 |      degdavo pypkes.~    - Mamate, kaip gaila, kad mes negyvenome
 60 3 |          balsu sušukome:~    - Ak, kaip gražu!~    Kitas atskardis,
 61 3 |        paukščių, kurių čia, lygiai kaip ir gėlių, viešpatija. Oras
 62 3 |        auksinių plaukų apsiaustu - kaip pasakų knygoje.~    Tėvelis
 63 3 |           sutiktumėm, Irute?~    - Kaip norėčiau! Bet kad tik pasakose
 64 3 |                 Dėl kokio?~    - O kaip langą iškūliau.~    Su tuo
 65 3 |         siela. O nuo tos šypsenos, kaip ledas nuo saulės, nyksta
 66 3 |    toliausiai nuo žemės. Žiūrėkit, kaip jų auksinės akys liūdnai
 67 3 |       Šmulka su savo kromu.~    Ir kaip čia atspėsi? Juk dar rudenį
 68 3 |            negu čia vienui vienam, kaip tam žvirbliui, vienam pasilikusiam
 69 3 |  džiaugiaus, kad esi su vaikais, o kaip reikia, dabar vėl bastaisi
 70 3 |         Visgi ne su tokiu apetitu, kaip žydeliai juos, - nusijuokė
 71 3 |       pirkčiau Šmulkai tokį kromą, kaip vengrų.~    - O aš arklį,
 72 3 |          pasakė Nika.~    Tėvelis, kaip visados, pripirko eibę įvairių
 73 3 |       juodose akyse žibėjo ašaros, kaip rasos lašeliai ant tamsaus
 74 3 |         riterio sesuo taip nedarė! Kaip galima neleisti didžių darbų
 75 4 |      kunigėlis, ypač nuo to laiko, kaip nupirko mums seniai mūsų
 76 4 |                Sveikas ir linksmas kaip ridikas, - atsako Nika.~    -
 77 4 |            balsu. - Ir nepajusime, kaip kada nors vokiečiai ims
 78 4 |         neturėtumėm tokio kaimyno, kaip vokiečiai, tai galėtumėm
 79 4 |           Europos valstybių tarpe. Kaip gaila, kad mes nesulauksime,
 80 4 |        Pirmas tam pasipriešinčiau, kaip kitąsyk Katkevičius. Gana
 81 4 |        straszne blagiery.~    - Ir kaip keista: taip, rodos, esame
 82 4 |         kad jis tau taip svetimas, kaip koks vokietis ar prancūzas.~    - "
 83 4 |            nie damy, proszę pana", kaip sakydavo tas, žinai, koroniažas,
 84 4 |           liokajai, chudopachołki. Kaip jie mus vaizduoja literatūroje?
 85 4 |    lietuvis tai "poczciwy dureń. O kaip reikia, jų garsiausieji
 86 4 |           galvoj, klebonėli?~    - Kaip kuo greičiausiai pinigus
 87 4 |         gana, nieko nepadarau. Na, kaip pasiklosi, taip išmiegosi.~    -
 88 4 |           visai nesirūpinti.~    - Kaip nesirūpinsi, kad našlaičiai,
 89 4 |        fotelyje, taip pat iš lėto, kaip visados, jis tarė:~    -
 90 4 |            tarė:~    - Pavogė! Tai kaip aš dabar sugrįšiu namo per
 91 4 |            arklį, įėjusį į peludę. Kaip pirma klebonas neparodė
 92 4 |        bent nepasakok garsiai. Na, kaip dabar užvažiuosi pas tamstą,
 93 4 |         Vėl sudarytumėm kompaniją, kaip kitąsyk, atsimeni, klebonai?~   
 94 4 |               Ar atmeni, klebonai, kaip mudu kartą, važiuodami į
 95 4 |         pasiganyti Balnugarėje ir, kaip tyčiomis, dievas atnešė
 96 4 |   atsiminimais.~    - O ar atmeni, kaip energijai pakelti pilstėmės
 97 4 |      žydelkėlę, kuri mums tarnavo, kaip meilinaisi jai?~    Ūmai
 98 4 |             Dar valandėlę tylėjome kaip nebyliai. Paskui kits kitą
 99 4 |           laikraščių neperskaičiau kaip reikiant.~    Bet ir ponas
100 4 |        jesteś! - šaukia tėvelis. - Kaip galima neatutuoti, jei ten
101 4 |          bėgioja po kambarį.~    - Kaip galima, pone Liudvikai,
102 4 |            galima, pone Liudvikai, kaip galima! Ponia Marija mums
103 4 |                   Jau antra diena, kaip nematome saulės nė spindulėlio.
104 4 |            mums čia šilta ir miela kaip kregždelėms lizdelyje, kur
105 4 |            dar nepabaigė pasakoti, kaip ponas Parsifalis atrado
106 4 |          Visi balto marmuro, balti kaip ką tik nukritęs sniegas,
107 4 |         nuleidus akis, tarė:~    - Kaip gaila, kad Liudviko nėra
108 4 |          tuojau užmigti atsigulus. Kaip gera, kad ponas Jonavičius
109 4 |          jos mylimus skruostelius, kaip sekmadienį bažnyčioje per
110 4 |          sidabrinėje prieblandoje. Kaip gražu! Tą stebuklingąją
111 4 |            viešpaties tarnaitėmis. Kaip tylu! Girdžiu, kaip gėlės
112 4 |   tarnaitėmis. Kaip tylu! Girdžiu, kaip gėlės siunčia žvaigždėms
113 4 |           savo kvapius atdūsius ir kaip žvaigždės kažką kugžda gėlėms.
114 4 |       mėnesio ir žvaigždžių.~    - Kaip gražu, mamate!~    - Kaip
115 4 |          Kaip gražu, mamate!~    - Kaip gaila palikti tuos stebuklus
116 4 |            sušalti basa.~    - Bet kaip užaugsiu, tai ir aš neisiu
117 5 |         jam tenai pusvakarius.~    Kaip čia sulaukti tos pusvakarių
118 5 |           šypsodama:~    - Atrodot kaip balti paukšteliai raudoname
119 5 |      akimis. Ir tikrai nepajutome, kaip atėjo pusvakarių laikas.
120 5 |           kažkur mėlynoje erdvėje, kaip dangaus varpeliai skambėjo
121 5 |           ir tiesi noselė, ir akys kaip vosilkos, ilgomis juodomis
122 5 |             ypač su tokia moterim, kaip Domeikienė, kuri visus savo
123 5 |         gali ir pats užmokėti. Bet kaip dažnai reiktų man - ir kaip
124 5 |        kaip dažnai reiktų man - ir kaip skaudu, kad negaliu.~    -
125 5 |                Jei randu šaltinių, kaip sakai, tai tokių, iš kurių
126 5 |         dar neprisižiūrėjai gerai, kaip puikiai eina darbas su grėbiamąja
127 5 |            su mediniais šaukštais, kaip šeimyna, tai buvo mūsų svajonė.
128 5 |     čiupros velnią. Velnias juodas kaip anglis, susirietęs, matyt,
129 5 |    Juozapas vežėjas perkas jį, nes kaip tik neseniai sapne kažkas
130 5 |           baisi pekliška mūka,~    Kaip yra meili dieviška ranka... ~   
131 5 |           gyvenimo ir nurodydamas, kaip kiekvienas turi gyventi.
132 6 |            užkimšus, o mes gėrimės kaip koncerte.~    Pana Zuzana
133 6 |             Pana Zuzana lepina mus kaip tikroji bobutė. Po kelis
134 6 |            buvo ji čia šeimininkė, kaip dabar pana Zuzana, bet kaip
135 6 |        kaip dabar pana Zuzana, bet kaip paseno, pavedė jai prižiūrėti
136 6 |          antram savo ponios meilės Kaip tik pana Pranciška pradės
137 6 |         nebėra jai kitos išeities, kaip abudu favoritu glamonėti
138 6 |            ko buvo, o dabar kažin, kaip čia virs".~    Patys bėgiojame
139 6 |      labiausiai mėgstame klausyti, kaip mamatė buvo maža.~    -
140 6 |           keli kiti ponai. Pamatę, kaip bočelis džiaugias, vaiko
141 6 |          paskui suvystė vystyklais kaip vaiką ir papirko auklę,
142 6 |    džiaugsmo, kad tai netiesa. Ak, kaip juokiamės, kad bočelis neatskyrė
143 6 |           vargšė yra pana Verusia, kaip baisu jai bus visiškai apakus.
144 6 |       dukrelės, taip mylinčios ją, kaip aš savo mamatę, - argi dievas
145 6 |       juokina. Tinka mums žiūrėti, kaip jis, pavalgęs pusryčius,
146 6 |       Jonai?~    - Sveiki, poneli, kaip ridika.~    - Tai gera,
147 6 |          kalbėdamas pats su savim, kaip tas Kazė netaupąs arklių,
148 6 |      niekas negalėtų taip apgauti, kaip jį neseniai apgavo tėvelis.
149 6 |            buvo pasivaidenęs. Arba kaip pernai buvo su Atamanu.
150 6 |     rytojaus dieną vėl tiki.~    O kaip bočelis pyksta, tai reikia
151 6 |         pirmas sutiktas asmuo buvo kaip tik Mykolas. Nė žodžio jam
152 6 |            liepė man padeklamuoti. Kaip tik neseniai buvau išmokusi
153 6 |          trumpą Lietuvos istoriją. Kaip tik tinka tau. Veizėk, gerbk
154 6 |             visados kontroliuosiu, kaip ji atrodo. Mokykis iš jos
155 6 |     atspindžių, atrodo gyvi. Štai, kaip linksmai šypso gražusis
156 6 |    prabočius, kurs man taip tinka! Kaip puikiai raudonuoja jo deimantinėmis
157 6 |        ulonas poste,~    O mergelė kaip uogelė~    Neša krepšį rožių. ~   
158 6 |       liūdnomis, juodomis akimis - kaip mamatės ir Nikos. Jos grakščios
159 6 |     apsivylusi, tartum viskas jai, kaip ir mamatei, nuobodžios žemės
160 6 |            ji tas lūpeles ir tars, kaip mamatė, tik angliškai: "
161 6 |         zmiecie..." Ir vardas jos, kaip mamatės, - Mery. Žiūrėdama
162 6 |    Žiūrėdama į ją, dažnai klausiu: kaip prabobutė Mery galėjo taip
163 7 |             O mudu patys nežinome, kaip bedžiaugtis. Tik Nika gailavo,
164 7 |    nevažiuoja. Sako: arba vestuvės kaip reikiant, arba grynų "kaimiečių"
165 7 |             Vestuvės prasidėjo ne, kaip paprasta mūsų krašte, iš
166 7 |     jungtuvės ketino būti ne rytą, kaip pas mužikus, bet vakare.~   
167 7 |         valdininko uniforma, kurs, kaip paskui pasirodė, buvo pašto
168 7 |          viršininkas ir atvažiavo, kaip piršlys. Man labiausiai
169 7 |            ir su aukso pensne. Bet kaip pasijutau apsivylusi, kai
170 7 |        niekaip negalėjau suprasti, kaip panelė Paulina gali imtis
171 7 |           ūseliais ir apskritomis, kaip pelėdos, gelsvomis akimis.~    -
172 7 |            juokdamasis klebonas. - Kaip tamsta matai, ne apolonas
173 7 |     linksmai juokės.~    - Mamate, kaip aš vesiu tokią baidyklę? -
174 7 |          pakalbėti gražiai nemoka. Kaip sakoma: nei prie pečio,
175 7 |            kokios karvės! Tešmenys kaip viedrai. Staininiai arkliai,
176 7 |       arkliai, kožnas po du šimtu, kaip iš pieno plaukę. O grūdų
177 7 |      mokytas, iš tolo, mat, nebuvo kaip apžiūrėti viso ko gerai,
178 7 |            Ir kas iš to? Savo dalį kaip į vandenį įmečiau, nusigyvenom,
179 7 |        neturėdamas, tavęs klausys. Kaip jam pasakysi, taip darys,
180 7 |       vestuvių apeigų, kad nebūtų "kaip pas prasčiokus". Išimtis
181 7 |            Nieks nevertė, nevertė. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.~   
182 7 |          nustatė visą ceremonialą. Kaip tik neseniai buvo vienos
183 7 |      susirūpinus, kad viskas būtų, kaip liepia ceremonialas, diriguoja
184 7 |         gražiai laikydamas kiverį, kaip tėvelis mokė. Man baisiai
185 7 |           jau neįdomu.~    - O gal kaip tik įdomiausia? - tarė mamatė.~    -
186 7 |           tarė mamatė.~    - O gal kaip tik įdomiausia... Kas įdomiausia,
187 7 |          Įsimaišei ponas tarp mūsų kaip dilgėlė tarp rožių ir piktini -
188 7 |           ir audeklą galima austi, kaip iš linų.~    - Gana, gana! -
189 7 |      griežtai:~    - Prašom sėdėti kaip žmogus, nes atsikelsiu ir
190 7 |           laimingai šypso ir valgo kaip trys vyrai.~    Klebonas
191 7 |         galo pikta, jis bijojo jos kaip ugnies. Pasigėrus jam visur
192 7 |        nabags, bijojo namie gerti. Kaip tik liuob užeis jam noras,
193 7 |         nepadoru klebonijoje gerti kaip karčiamoje."~    "Persižegnoju,
194 7 |           jokia pana jūsų nenorės, kaip būsite tokie dvasnos, nenorės.
195 7 |         labai piktos.~    - Tai aš kaip tik tokią paėmiau, kokią
196 8 |       nereikės jaunajam.~    - Tai kaip tik geras linkėjimas per
197 8 |         panelei Agotai.~    - Vaje kaip blogai išsitariau! Tai tur
198 8 |            Och! Kokia sunki sukti! Kaip girnos.~    Mamatė vos tesitvėrė
199 8 |       šokinėjo jis aukštyn, sunkus kaip neaptašytas rąstas, ir sukos
200 8 |         nesuartas; kitas pasakojo, kaip jis pasėjęs gryniausius
201 8 |             kad dabar jau ne taip, kaip kad būdavo. Kiti atsisėdo
202 8 |     visokios kvietkos ir kanarkos, kaip tik gyvos.~    Kitame salono
203 8 |                   Dukterį.~    - O kaip vardas?~    - Agata.~   
204 8 |          savo įspūdį.~    - Matai, kaip dėlto puikiai ir žemaitiškai
205 8 |            žemaitiškas eiles sako, kaip mužikų vestuvėse.~    - "
206 8 |          mokė lenkiškai. O paskui, kaip nuvažiavau mokytis į Kolainius,
207 8 |      progreso paskutinis žodis yra kaip tik pavergtų ir paniekintų
208 8 |              atsiliepė klebonas. - Kaip čia pakilsi, kad net spauda
209 8 |           tebebuvau, panie dzieju, kaip liuob kalbėjo žemaitiškai,
210 8 |       plaukeliai pasišiaušę atrodė kaip aureolė. Nebuvo labai atsimainiusi,
211 8 |         labai nudžiugs, jas gavus, kaip sveika būdama kad džiaugdavos
212 8 |            Aš išeisu pasitikti. Ir kaip ponitelė ateis, ir Nika,
213 8 |          ir ko nereikia.~    - Bet kaip gali reikti, kad Kazelė
214 8 |       nebeišgirsiu ir nebematysiu. Kaip tai yra? Juk Kazelė dar
215 8 |       gražiausioji jupelė...~    - Kaip tik dėl to, Irusia. Argi
216 8 |       duobę ir užbers žemėmis. Ak, kaip baisu!~    Pavakariais nuėjome
217 8 |            su paveikslėliu baltose kaip popieris rankutėse. Pirmą
218 8 |       Kazelė atrodo man tokia pat, kaip prieš kelias dienas, tik
219 8 |        sena buoba, anų.~    Ašaros kaip pupos rieda per jos raukšlėtus
220 8 |        musė atsitūpė ant jos voko. Kaip baisu, kad vokas nei nekrustelėjo...
221 8 |                Ar atmenat, vaikai, kaip vasarą auginote kirvarpas? -
222 8 |             patylėjus valandėlę. - Kaip iš lėlučių ritos drugiai?
223 8 |         žmonių sielos yra gražios, kaip tas drugys, atmeni, mamate,
224 8 |            toks spalvotas, puikus, kaip vaivorykštė, ir turėjo tokius
225 8 |      žiūrėjau į baisiąją skrynelę. Kaip ten ankšta, kaip trošku
226 8 |         skrynelę. Kaip ten ankšta, kaip trošku ir tamsu! Kazelė
227 9 |           kąsnius kitų.~    Dieve, kaip man visa tai sunku ir koktu! ~   
228 9 |                  Jau keleri metai, kaip esu nutarus šiokiomis dienomis
229 9 |           Be galo mėgstu skaityti. Kaip kūnas oro, taip mano siela
230 9 |        prieinama - literatūra. Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip
231 9 |          su kuo taip nesutardavęs, kaip su manim. Laukiu tų mūsų
232 9 |      Laukiu tų mūsų muzikos vakarų kaip didžiausio gėrio. Juk daugiau
233 9 |            būtų buvę per vėlu.~    Kaip "nesičiupinėsi" su ligonimis,
234 9 |       nesičiupinėsi" su ligonimis, kaip nesirūpinsi, kad visur toks
235 9 |  paprasčiausių dalykų nežinojimas? Kaip aš, mažumą daugiau žinanti,
236 9 |    šaltinius? Iš kur jis žino?~    Kaip nemalonu slėpti ką nors,
237 9 |       užšauks, ir turės būti taip, kaip jis nori.~    "Vienai svajoti..."
238 9 |      Liudvikas buvo Šiauliuose ir, kaip visuomet, privežė aibę visokių
239 9 |       visokių nereikalingų daiktų. Kaip čia sutaikinti? Nuo žmonos
240 9 |          Tokiam išlaidžiam žmogui, kaip jisai, reiktų turėti žmoną
241 9 |           ir darau. ~    Nuostabu, kaip žmogus reikalauja išlieti
242 9 |          rodyti savo kūno žaizdas, kaip kad daro elgetos per atlaidus.~   
243 9 |           Jie yra tiek pat realūs, kaip ir tikrasis gyvenimas, ir
244 9 |         gyvena lygiai intensyviai, kaip ir tikrojo gyvenimo nuotykius.
245 9 |            dvasios srityje, lygiai kaip materijos srityje, niekas
246 9 |                Jau septinti metai, kaip atsisveikinau su mama. Ir
247 9 |    skaudžiai kits kitą žeidžia. Ir kaip dažnai, kaip dažnai iš po
248 9 |           žeidžia. Ir kaip dažnai, kaip dažnai iš po tų gyvenimo
249 9 |           negalima pažinti sielos! Kaip sunku ją atjausti per tą
250 9 |           per tą materijos rūką ir kaip dažnai, norėdami ją suprasti,
251 9 |       dvasios spindulių pervertas, kaip perveriami saulės spindulių
252 9 |           jos stipriau mano širdį? Kaip brangu viskas, kas skriaudžiama,
253 9 |          spaudžiama, persekiojama! Kaip neapsakomai gaila man viso
254 9 |         turėjusios tokių didvyrių, kaip Pilėnų gynėjai, ir tokių
255 9 |          gynėjai, ir tokių moterų, kaip Gražina, ir tokių genialių
256 9 |          tokių genialių viešpačių, kaip Vytautas.~    Rusų spaudžiama,
257 9 |   Slovackis negalėtų man prikišti, kaip Šemetai: ~    Tu negirdi
258 9 |           nes su pinigais apsieina kaip vaikas. Mamunėlė atima iš
259 9 |       atsirastų. Aš rūpinčiaus juo kaip mamunėlė.~    Kana kados
260 9 |       pasireiškusi lietuvių siela, kaip tame melancholingame, susimąsčiusiame
261 9 |            buvo džiaugsmo, matant, kaip jam patiko ta dovana.~   
262 9 |     laimingai nuo jų išsisukinėti, kaip lig šiol.~    Įdaviau jam
263 9 |           Ak tiesą sako Levanarda. Kaip trukdo savas lizdas darbuotis "
264 9 |           kažin ko prikalbės... Ir kaip ta straigė, bijodama, kad
265 10|           žiūri į "chamus". Dieve, kaip jie kalba lenkiškai! Kas
266 10|   tesiklausai jų lenkiškos kalbos. Kaip jie prijuokino mane vakar
267 10|         lietuvių patriotų būrelis. Kaip tat gražu! Atsimenu puikias
268 10|           dvasingų liaudies dainų, kaip mes. Rodos man, kad lenkų
269 10|            taip pagauna sielą. Nes kaip gėlė įtempia visas jėgas,
270 10|             ir tuojau nebus manęs. Kaip debesys nyksta ir praeina,
271 10|            amžinybėn nuo to laiko, kaip tie žodžiai buvo ištarti,
272 10|            pati ryt poryt ištikšiu kaip tas muilo burbulas? Jei
273 10|    burbulas? Jei esu - ir nebūsiu? Kaip gyventi su tokiu tikėjimu?
274 10|         negu padvėsusiu liūtu.~    Kaip man gaila, kaip gaila taip
275 10|         liūtu.~    Kaip man gaila, kaip gaila taip tikinčių žmonių!
276 10|        mirtie, tavo akstinas?"~    Kaip mėgstu tuos senus senus,
277 10|          laimės neįkvepia į širdį, kaip tie kuklūs parašai ant kapų
278 10|             Šit jau kelinti metai, kaip regiu tuos pranašingus sapnus.
279 10|      meilingiau ji mane glamonėja. Kaip nuostabu, kaip nuostabu!
280 10|          glamonėja. Kaip nuostabu, kaip nuostabu! O širdis įžvelgia
281 10|            o širdis žino, kodėl ir kaip. Žino širdis, kad meilės
282 10|            vakar pas mane atėjusi! Kaip liūdna, mamunėle, kaip liūdna! "
283 10|             Kaip liūdna, mamunėle, kaip liūdna! "Ne viskas darytina,
284 10|        ramybė nevaldo mano sielos, kaip čia, toje ašarų vietoje.
285 10|           ir nykstančius šešėlius! Kaip kvaila ir juokinga dėti
286 10|      uždangos, kur sėdi paslaptis. Kaip kartais ima noras greičiau
287 10|         letenomis. Ir mąsčiau dar, kaip mažai tiems žmonėms tetenka
288 10|       biauriosios vargo rankos? Ir kaip atrodys anosios - baltos,
289 11|        priimti nec plus ultra. Ir, kaip visados, įvyko tai, ko norėjo
290 11|      visokiais būdais. Dar atmenu, kaip, esant man pas juos su tėveliais
291 11|        visus prižadintų. Atsimenu, kaip vieną vakarą, dėdei su tėveliu
292 11|        gražių ir gausių lauktuvių, kaip kitąsyk kad atvežė, nes
293 11|            manęs. Jau treti metai, kaip matėmės. Pasenau.~    -
294 11|          nes ji nieko taip nebijo, kaip pasenti, ir visados nori
295 11|      kiekviena vaidinas man tokia, kaip paveiksluose. Čenstakavietės -
296 11|          Poteriaudamas turi elgtis kaip šventas.~    - Dabar ir
297 11|           melstis, negu šventomis. Kaip juokinga, kad ciocia taip
298 11|          taip labai mylėdama dėdę, kaip motina savo vaiką, ciocia
299 11|               Bet tu, Marynieczko, kaip matau, labai šaltai žiūri
300 11|          tekalbėjo. Ciocia dejavo, kaip sunku esą turėti vyrą medžiotoją.
301 11|           su tokia aibe medžiotojų kaip lengvai galinti nutikti
302 11|           už jį, nes jis dar nesąs kaip reikiant apsipažinęs su
303 11|        dėdė taip bijo šautuvo, tai kaip rytoj važiuos medžioti?~   
304 11|              Buvo taip pasipuošęs, kaip neseniai mano matytas madų
305 11|            šautuvą ant pečių.~    "Kaip tik aš, kai besimaudydama
306 12|            skaidrius, kristalinius kaip jis pats dalykus. Paupėlyje,
307 12|         antras perplėšė miško tylą kaip žaibas tamsą.~    Ciocia
308 12|        sveiką, Boleczku drogi! Ak, kaip bijojau! Tas paskutinis
309 12|         satisfakcijos. Ar nematai, kaip džiaugias ir didžiuojas?~    -
310 12|          Bet už tai turi pasakyti, kaip iš tikro buvo.~    - Buvo
311 12|           drebėjęs gyvybe, greitas kaip vėjas, vikrus ir gracingas,
312 12|          tįsojo sunkus ir nejudrus kaip uolos luitas. Suskaudo man
313 12|           širdį, ir pamaniau:~    "Kaip gera, kad nesu berniukas,
314 12|           Kieno pirmas šūvis toks, kaip tas, - čia dėdė Boleś gražiu
315 13|          Kokie jai vešlūs plaukai, kaip linai, akys lyg žibutės,
316 13|         pažvelgus į mane. - Matai, kaip įsižiūrėjusi į tave, kaip
317 13|          kaip įsižiūrėjusi į tave, kaip į paveikslą.~    Ji pažiūrėjo
318 13|          vaikščioti, taip kalbėti, kaip ji.~    Dėdienė Aleksandrienė,
319 13|            jau išbandžiau - žinai, kaip mėgstu kulinarų meną - wszystko
320 13|         perdaug lengvabūdis.~    - Kaip tat! Pabandykim būti valandėlę
321 13|            truputį, vyrui...~    - Kaip visados, taip ir dabar esu
322 13|           atkišdamas apatinę lūpą, kaip grafas Č., kurį jis visu
323 13|          draugija. Pačios nepajus, kaip įsigys įvairių bruožų, netinkamų
324 13|             kilę iš liaudies, tad, kaip du kartu du keturi, pradės
325 13|      blogas knygas - tai vis tiek, kaip tvirtinti, jog nereikia
326 13|            ponas Jonavičius.~    - Kaip keista, - tarė mamatė. -
327 13|           aš tikrai bandyčiau. Bet kaip čia mokysi lenkiškai, kad
328 13|            nieko nesupranta?~    - Kaip tat. Sunkiausias dalykas
329 13|           sunku. Juk tamsta žinai, kaip žiauriai persekioja valdžia
330 13|           pareigų ėjimo?~    - Čia kaip tik ne savas kailis rūpi.
331 13|        kreipiąsis į tą pačią pusę, kaip ir tuomet, tai esąs dar
332 13|        prieš ją už tai nusilenkti, kaip jis. Nes Rusijoje mintį
333 13|             Nesą reikalo priminti, kaip jis darbavęsis komisijoje,
334 13|          tarpu ponas Tarvydas kaži kaip privažiavo Paryžiaus laikus
335 13|      Paryžiaus laikus ir pasakojo, kaip sykį drauge su Mickevičium
336 13|    kunigaikštienę Čartoriskienę ir kaip paskui Mickevičius nuvedęs
337 13|          vienoje lovoje su juo. Ir kaip, jam maža esant vietos,
338 13|       Aleksandras savo kaimynui, - kaip jis šį kartą nenuvažiavo
339 13|       daugiau nematė ir negirdėjo, kaip tik savo damą, o ji nesiliaudama
340 13|            ponia Bronislava.~    - Kaip gera, kad viskas pasaulyje
341 13|      Tarvydo kalba praėjo. Sėdėjau kaip ant žarijų. Ak, Bronia,
342 14|        Tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip ten priėmė Bolesį ir Karusią.
343 14|            iškelti triumfo vartai, kaip kokiam vyskupui, prieangis
344 14|          Karusia narstos džiaugsme kaip inkstas taukuose, Bolesio
345 14|               Su vaikais bus taip, kaip norės dievas. Už tokią kainą
346 14|         doros kodekso peržengimas. Kaip sau nori, tai donkichotiškumas.
347 14|           jėgų pakreipti jas taip, kaip noriu.~    Tai tarus, mamatė
348 14|        mažiau pasitikėdamas savim, kaip visados:~    - Liczę na
349 14|        kalbėti apie tai. Stebiuos, kaip jis neturėjo gėdos priminti
350 14|          ar tai iš tikrųjų?~    Ir kaip juodu susižinojo, kame susitiko?
351 14|          ant pirštų tą palytėjimą. Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti
352 14|        savo silpnybes ir apie tai, kaip jos būtų pasireiškusios,
353 14|          ir jei nepasireiškia, tai kaip maža čia mūsų pačių nuopelno. ~   
354 14|        šviesia valandėle džiaugias kaip kokia dovana virš programos. ~   
355 14|       plaukia tuomet į mano sielą, kaip perskaičius išmintingą knygą.~   
356 14|            Bet ar "ponai" - ne? Ir kaip dar, tik didesne skale.
357 14|          Kodėl ne viskas yra taip, kaip noriu?" O mano senelis Lukošius -
358 14|          gyvena sau senelis vienas kaip pirštas; visa jo draugija -
359 14|        raukšlėtą veidą pasakojant, kaip mirė jo mylimoji duktė Marcelė.~    "
360 14|            nebūtų čia verkęs, ~    kaip mano štai Ilgesys. ~   
361 14|          teneesie tokie pasileidę, kaip tas jų vyresnysis sūnus.
362 14|       taigojimu nėra tokia švelni, kaip Liudvikienė. Dėl to ir sugrįžau
363 14|          metus, laikas jai mokytis kaip reikiant. Dėl to mudu su
364 14|            šiaipjau elgsimės su ja kaip su tikrąja dukterimi. O
365 14|             Žinau, kad pas jus bus kaip namie. Irusia, padėkok dėdei
366 14|          Bet juk visados yra taip, kaip nori tėvelis. Aš nenoriu,
367 14|          mirsiu be jūsų! Ir žinai, kaip ciocia nuolat bara, ir dėdė
368 14|          kitaip negaliu pavadinti, kaip vaikišku. Juk tokio išlavinimo
369 14|      gerovei.~    - Ak, Liudvikai, kaip gali mane įtarti esant čia
370 14| brangiausia. Juk visados yra taip, kaip tu nori, Liudvikai, bet
371 14|       paraudęs.~    - Egzageruoji, kaip visados, ir dėl to esi nesukalbama.
372 14|            norėjo mamatė. Nežinau, kaip ji įtikino tėvelį, ką kalbėjo
373 14|          Mamatei ciocia buvo šalta kaip ledas. O dėdė Boleś buvo
374 14|            O dėdė Boleś buvo toks, kaip visados, ir negalima buvo
375 14|      kiekvieno judėjimo, ne tokio, kaip reikia, pamokslo nuo ciocios
376 14|        savo sieloj jaučiu…~    Ak, kaip greitai jau!~    Ak, kaip
377 14|          kaip greitai jau!~    Ak, kaip greitai jau! ~    Mirė paskutinis
378 14|     susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip tik paukšteliai lizdelyje.~    -
379 14|                  Ir taip pat trys, kaip tame lizdelyje vašoklėse.~    -
380 14|      brangiausieji paukšteliai, ir kaip mums gera drauge! Tai mūsų
381 14|            jau nebegyvensime taip, kaip dabar. Tuščias ir liūdnas
382 14|          Gal tai barškino likimas, kaip Bethoveno Likimo simfonijoje?~   
383 14|      dainuoti rečitatyvu: ~    Ak, kaip bijo širdis! Lyg paukštelis
384 14|    rankelės tavo švelnios, kvapios kaip tos rožės, ~    ir tavo
385 14|     pripuolus ilgioms lūpoms, ~    kaip Tomas viešpaties žaizdas