Part

 1 10| prakaituotos nuo darbo kaktos? ~    Karusia rašo, kad, naudodamies tokiu
 2 11|         dvaras labai sujudo: ciocia Karusia parašė atvažiuosianti drauge
 3 11|           viskas būtų gražu, ciocia Karusia juk turinti aristokratišką
 4 11|         išmoktų manierų, nes ciocia Karusia daug iš vaikų reikalaujanti
 5 11|         labai širdingai.~    Ciocia Karusia visa buvo šviesi ir blizgi.
 6 11|          esama jau seno.~    Ciocia Karusia ilgai guli ir mėgsta, kad
 7 11|       kambario lange stovėjo ciocia Karusia, su papiliotų aureole, su
 8 12|            žaibas tamsą.~    Ciocia Karusia krūptelėjo ir pagrobė mamatės
 9 12|             šiandien laimės. Ciocia Karusia guviai priėjo prie jo, tiesdama
10 12|                Visados egzageruoji, Karusia, - tarė dėdė, bučiuodamas
11 12|           gražumą ir didumą. Ciocia Karusia žiūrėjo į trofėjų per binoklius,
12 12|         nuėjo atgal į mišką. Ciocia Karusia vėl graudžiai atsisveikino
13 12|            pirkti saldainių, ciocia Karusia dar nuo savęs pridėjo pinigų,
14 12|          kažkoks herbas.~    Ciocia Karusia niekinamai išpūtė lūpas.~    -
15 12|           tolybėn. Nutilo ir ciocia Karusia ir sėdėjo, keistai sučiaupusi
16 13|             didžiąją kanapą. Ciocia Karusia atrodo dar jaunesnė su savo
17 13|       šeimininke, - stebėjos ciocia Karusia. - Laimingas Aleksandras,
18 13|             Aleksandrienė ir ciocia Karusia labai pasipiktino. Ir ciocia
19 13|        labai pasipiktino. Ir ciocia Karusia tarė:~    - Nuobodu tai,
20 13|           per vėlu, - pasakė ciocia Karusia.~    - Pamatysi tamsta, -
21 13|           šeimininkė, - tarė ciocia Karusia.~    Į tai niekas neatsakė.
22 13|             išdidžiai atsakė ciocia Karusia.~    - Ach, gdybyż to ich
23 13|           Jonavičius, - sakė ciocia Karusia dėdienei, atkariai išpūsdama
24 13|         sušuko pasipiktinusi ciocia Karusia. - Ten priešų kalba, o čia
25 13|            tarė gailestingai ciocia Karusia.~    - Kokį? Kodėl kalbi
26 13|             akimis į mamatę. Ciocia Karusia svaidė žvilgsnius į jųdviejų
27 14|           kaip ten priėmė Bolesį ir Karusią. Įvažiuojant į kiemą, iškelti
28 14|        nastrojony na najwyższy ton, Karusia narstos džiaugsme kaip inkstas
29 14|             savo rendezvous. Vargšė Karusia! Atleidžiu jai visas adatas
30 14|            pataisęs.~    Gerai sako Karusia, aš iš tikro esu nevykusi
31 14|            karieta, o joje - ciocia Karusia, dėdė Boleś, Žužu ir tarnaitė.~    -
32 14|            ciocia.~    - Gerai sako Karusia, - pridūrė dėdė, - pasiilgome.