Part

 1 1 |  sąmojinga ištara. Tik vis dėlto gaila, kad nepavyko priversti
 2 2 |         ramino mane, kad, tiesa, gaila esą tos našlaitės, bet taip
 3 3 |       ledinę, būtumei patikėjus. Gaila, kad visos tos tavo ypatybės
 4 3 |       pypkes.~    - Mamate, kaip gaila, kad mes negyvenome seniau,
 5 3 |       mamatę, - pasakė Nika.~    Gaila buvo palikti tą gražiąją
 6 3 |         atkelia vartus. ~    Tik gaila, sako Nika, kad jis neturįs
 7 4 |    Europos valstybių tarpe. Kaip gaila, kad mes nesulauksime, ką,
 8 4 |  nuleidus akis, tarė:~    - Kaip gaila, kad Liudviko nėra namie.
 9 4 |        gražu, mamate!~    - Kaip gaila palikti tuos stebuklus ir
10 6 |           visi tokie mylimi. Tik gaila, kad bobutės jau seniai
11 8 |         viena panelė.~    - Ach, gaila, kad aš jau susižiedavęs. -
12 8 |          iš viso mano garderobo. Gaila buvo Kazelės, bet gaila
13 8 |          Gaila buvo Kazelės, bet gaila ir tos jupelės.~    - Mamate,
14 8 |   išnešti. Dijva valia. Ale laba gaila, kad, mata, toki gera vaks
15 9 |         Taip man jų visados buvo gaila. Ir kas iš to, kad pasilikau?
16 9 |   persekiojama! Kaip neapsakomai gaila man viso ko, kas nyksta!
17 9 |      širdies, vis mun lioub būti gaila visų engiamųjų. Ir dar mun
18 10|       tai yra juokai per ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų
19 10|         per ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų žmonių.
20 10|              Mirė Kazelė... Taip gaila man tos savo krikšto dukrelės!
21 10|   padvėsusiu liūtu.~    Kaip man gaila, kaip gaila taip tikinčių
22 10|             Kaip man gaila, kaip gaila taip tikinčių žmonių! Nėra
23 11|         kad tamstai patinka. Tik gaila, kad tą medalį nusipelniau
24 11|          tebėra vystykluose, tai gaila laiko eiti su ja į artimesnę
25 12|          gale kraujo, rados taip gaila, kad akyse pajutau ašaras.~    -
26 13| įsirašysiu į tą ratelį. Man taip gaila tų vaikelių, kurių niekas
27 14|          Tu galutinai nustelbta. Gaila, labai gaila, kad neapmąstei,
28 14|          nustelbta. Gaila, labai gaila, kad neapmąstei, jog taip
29 14|        mumis važiuoti?~    - Man gaila mamatės... ir visų... ~   
30 14|  dejavimas.~    - Man labiausiai gaila, że już nas ostatnie ptaszki
31 14|   pridūrė Jonelis.~    - Viso ko gaila, vaikeliai, viso ko, - tarė