Part

 1 2 |   matanti tokių gražybių, kokių niekas žemėje nesąs matęs ir nepamatysiąs,
 2 2 |     tokią puikią muziką, kokios niekas nesąs girdėjęs šioje žemėje.~    -
 3 2 |         Greit šluostau jas, kad niekas nepamatytų. Paskui atsimenu,
 4 3 |         tėvelio nebuvo namie ir niekas nepertraukė, mamatė grojo
 5 3 |         žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso ko
 6 3 |  atstojo ne dėl kokių niekų, ir niekas jos neims. Ką gi veiks pas
 7 3 | pasakoti apie tą sugavimą. Tegu niekas nežino, kodėl toks pakeitimas
 8 3 |     vaikščiojo ir ūmai pražuvo. Niekas nematė, kur dingo. Padavė
 9 5 |        jau jis pražilęs, paskui niekas jo nebenorėsiąs. Perša jam
10 6 |         mažesnis už mane. Manęs niekas negalėtų taip apgauti, kaip
11 7 |          toks buvo galinis, kur niekas neužeidavo - ir ten sau "
12 8 |         stipriausiai sudrožtas, niekas nesijuto užgautas, priešingai,
13 8 |       kad Kazelė jau mirus.~    Niekas negelbėjo: nei vežimas gydytojo,
14 8 | uniformą.~    - Tegu geriausiai niekas nemiršta, - sakau, šluostydamos
15 8 |         tikro - Kazelė mirė, ir niekas jos nebeprikels. Ir tuojau
16 9 |         kaip materijos srityje, niekas nežūva. Pėdsakas paliko
17 10|       viso ko galas - puvėsiai, niekas, nebūvis? Kas iš to rojaus,
18 10|       savo sielos galiomis.~    Niekas manęs taip negraudina, taip
19 10|        padėjau senajam Jakštui. Niekas jo kapu nesirūpina.~   
20 11|        atrodė ji dar nesena, ir niekas nepasakytų, kad amžiumi
21 12|         pažeminimas, prie kurio niekas jo nebūtų privertęs.~   
22 12|        kits kitą ir nutilo. Bet niekas negalėjo pagadinti dėdės
23 13| prižiūrėti pati asmeniškai, nes niekas taip nemoka. Turėsiu gero
24 13|       ciocia Karusia.~    Į tai niekas neatsakė. Pono Jonavičiaus
25 13|        gaila tų vaikelių, kurių niekas nemoko. Mūsų pensijoje buvo
26 13|   sužinojęs, apie ką kalbama. - Niekas geriau neįvertins tamstos
27 13|    mokau po truputį, o lig šiol niekas nesužinojo.~    - Laimingas
28 13|          ką aš žinau.~    Į tai niekas nieko neatsakė. Ponas Tarvydas
29 13|    pavadino ją "matka ludu". Ir niekas negalįs taip atjausti mamatės
30 14|   paukščiai išlekia ten, iš kur niekas nebegrįžta. Į tėvų dausas.