Part

 1 2 |           anoji dievo sodnuose. O sielos vaikščioja, tų stebuklingų
 2 2 |    pasiliko žemėje.~    - Ar mūsų sielos, mamate, bus tokios pat,
 3 2 | mylinčioji siela nepažins mylimos sielos? Pagalios, juk siela ne
 4 2 |           kas geidžia.~    - O ar sielos visados bus drauge dievo
 5 2 |          vėl išsinėrė iš kažkokių sielos gelmių, Stebėtina man pasirodė,
 6 2 |           nykštukų žmonės. Tačiau sielos gilumoje mažumą pavydžiu
 7 2 |          skausmo paimta, iš visos sielos prisižadu visados visados
 8 3 |       mamate?~    - Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl
 9 3 |          klausimas užgavo ir mano sielos stygą, ir panorėjau nors
10 8 |       drugiai. Taip pat ir žmonių sielos. Vienos gražios, spindžios,
11 8 |          tarė Nika, - gerų žmonių sielos yra gražios, kaip tas drugys,
12 8 |         lyg nešvarus. Tai negeros sielos tokios, - tariau.~    -
13 8 |               Mamate, tai Irusios sielos sparnuose šiandien užaugo
14 8 |          plunksnelių užaugtų mano sielos sparnuose.~    Ryto metą
15 9 |    Niekados niekam neišlieju savo sielos. Drovu man rodyti savo skausmus,
16 9 |       brangu, sudėta pačiame mano sielos dugne. Taip drovu būtų rodyti
17 9 |         asmens. Giliai glūdi mūsų sielos, uždarytos materijos bryzuose,
18 9 |    nesusipratimų negalima pažinti sielos! Kaip sunku ją atjausti
19 10|          galvelės, visos tos mano sielos sielelės. ~    Lietuvninkai
20 10|           tai jaučiu visomis savo sielos galiomis.~    Niekas manęs
21 10|          kai materija apmiršta, o sielos galios nesąmoningai veikia
22 10|           jį įstumti į tolimausią sielos kampelį ir devyniais raktais
23 10|          gili ramybė nevaldo mano sielos, kaip čia, toje ašarų vietoje.
24 10|       gyvenimo nemalonumus. Kieno sielos ta mintis yra leitmotyvas,
25 13|      aukotis - gražiausius moters sielos žiedus, tačiau vyro protas
26 13|        toje pirmojoje pusėje savo sielos papildinį ir vainiką.~    -
27 14|        Ilgesys skverbiasi į visus sielos užkampius. Ilgu viso ko: