Part

  1 1 |             apsirasojo žiedas...~    O pro langą sidabrinės akys
  2 1 |               ilgias, amžinas godas. O tuodu klauso - tylūs ir
  3 1 |            bus tavo fotelis, Irusia, o kai čia sėdėsi, atmink mamatę,
  4 1 |               apie mane mąstydama... O rytą pirmutinis daiktas,
  5 1 |              mano akyse labai gražų. O paskui atsimenu mamatės
  6 1 |          galvos storų kasų vainikas, o iš blankaus veido liūdnai
  7 1 |           liemenį jai apkabinus.~    O ji, su rankele mano veidą
  8 1 |            fotelyje sėdėjai, Irusia? O ką ten dirbai?~    Per jos
  9 1 |            pralėkė lengvutė šypsena, o man dingtelėjo, ar tik ji
 10 1 |        patyrusios žmonių širdys.~    O aš pamąsčiau, kad vis dėlto
 11 1 |                  Mamate, - tariau, - o mano širdis yra labai laiminga.
 12 1 |           Tėvelis sėdėjo prieangyje, o prieš jį stovėjo du mūsų
 13 1 |           tarė nedrąsiai mamatė.~    O tėvelis, jau suerzintas,
 14 1 |             juk neturėjo nė vieno, - o tau, Spūdi, aš duosiu kitą.
 15 1 |              gavuom po spijtlių.~    O Spūdis atsiliepė:~    -
 16 1 |           štai ties langu staliukas, o viršum jo būrys paukštelių,
 17 1 |            motina, aplinkui mažesni, o jų tarpe du visai mažyčiu,
 18 1 |       turėjusi, atidavusi dukterims, o dabar jau beveik visai nieko
 19 1 |         didelis žalių koklių pečius, o prie pečiaus visados sėdi
 20 1 |         skaita, šmuotą gali žinuoti. O mas, prastas buobas, bačkuo
 21 1 |             suolelio, šalia ratelio, o bobutė, vis verpdama, ėmė
 22 2 |        kreida žvaigždes ir ratelius, o paskui siuvo rūpestingai,
 23 2 |         skausmas suspaudė man širdį, o akys pasruvo ašaromis. Metus
 24 2 |             ir mano tėvelių nebebus, o aš pasiliksiu. Baisa ir
 25 2 |              žmogaus kūnas temiršta, o siela yra nemiri; kad, apleidus
 26 2 |           kaip anoji dievo sodnuose. O sielos vaikščioja, tų stebuklingų
 27 2 |         blaškančiosi ir nykstančios. O aš noriu, kad būtumei ten
 28 2 |           yra, ko kas geidžia.~    - O ar sielos visados bus drauge
 29 2 |          kasdien praleisdama be jos. O kas gal žinoti, ar ilgai
 30 2 |             rutuliai ir paraudonavę, o iš po jų vos težiūrėjo akys,
 31 2 |           vis tiek jų nebeiššukuosi, o nukirpus greičiau pagysi...~   
 32 2 |         virvelės. Koks čia gražumas! O kai aš tau nukirpsiu ir
 33 2 |       nukirpta, nuplauta ir ištepta, o į Onelės ranką įkišti keli
 34 2 |          vyru. Vyras neša mažesnįjį, o ji veda didesnįjį - pasipuošusi,
 35 2 |             pusę dienos guli lovoje, o antrą pusę taisos parėdus,
 36 2 |          nudriskę, troboje netvarka, o ūkis tuščias. Bet Domeikis
 37 2 |              bėga pas mamatę vaistų. O kad mamatė juokias tą ligą
 38 2 |              jos smarkiai neišbaręs. O mamatė taip pat mėgsta žiūrėti
 39 2 |    Kazimieras klaupias prieš kryžių, o paskui jį visi. Ir Kazimieras
 40 2 |    gelbėtojas", paskui suplikacijas, o pagalios Kazimieras liepia
 41 2 |             atsiliepia kitas choras, o kažkur atkalnyje ima iš
 42 2 |         kelią mamatė eina su bobute, o mes su Žvirbliukais siaučiame,
 43 3 |             ir retai traukia smičių, o kai iš po mamatės rankų
 44 3 |           piršteliai skubiai laksto, o smičius šokinėti šokinėja.~   
 45 3 |      nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį taip skauda. Pagros
 46 3 |          natų, kol žvakės pasibaigė, o pro langus ėmė žiūrėti aušra.
 47 3 |             tai atsiminus. Ji grojo, o aš pro langą pamačiau tėvelį
 48 3 |             ir nuėjo į savo kambarį, o mamatė dar valandą skambino,
 49 3 |             glostydamas jam galvelę, o atsikreipęs į mamatę, pridūrė: -
 50 3 |         Puodelis buvęs pilnas pieno, o ryšelyje smulkūs mėsos kąsneliai.
 51 3 |              dieną neturėjusi laiko, o pieną ir mėsą gavusi nuo
 52 3 |              mėsą vagia nuo porcijų, o pieno atsipila iš to, ką
 53 3 |            gauna sriubai užbaltinti. O gal vagia ir milždama.~    -
 54 3 |          gerai eiti savo priedermes, o jei privalo, tai ir gali.~    -
 55 3 |        būtumei ją už rankos sugavus, o ji tau būtų pasakius dėl
 56 3 |       neįveiksi. Čia yra pedagogija. O pedagogija negali apsieiti
 57 3 |            prasikaltimą jį nubausiu, o jei prireiks, tai ir išdablysiu
 58 3 |               ji teeinie prie darbo, o į jos vietą - Marcelė, kuri
 59 3 |              ja rūpintis ir valdyti. O antra - pati matei jos įtariamą
 60 3 |   nebeatsakius, nuėjo paskui tėvelį, o po valandėlės išėjo iš kabineto
 61 3 |            kas klojas jiems po kojų. O jiems po kojų patiestas
 62 3 |           giliai paslėptąją viltį. - O kad mes ją šiandien čia
 63 3 |              tik pasakose ją temato, o gyvų žmonių nė vienas nėra
 64 3 |         gyvatės išlendant iš sienos, o klebonas matė, - karštai
 65 3 |                     Dėl kokio?~    - O kaip langą iškūliau.~   
 66 3 |            parašyta jo akyse):~    - O ar aš? O ar aš?~    - Kas
 67 3 |            jo akyse):~    - O ar aš? O ar aš?~    - Kas ar tu? -
 68 3 |             nieko nežinodamas.~    - O ar aš tą langą iškūliau! -
 69 3 |             Nika.~    Ėmėme juoktis, o Nika su ašaromis akyse prisipažino
 70 3 |                paklausė Jonelis.~    O Nika, pasilenkęs prie mamatės
 71 3 |            šypsoti ir žmogaus siela. O nuo tos šypsenos, kaip ledas
 72 3 |            Tikriausiai, Irute.~    - O ką daryti žiemą, kai nėra
 73 3 |    pasižiūrėti, - tarė mamatė.~    - O gal yra, tik nenori mums
 74 3 |               nešiojo pasveikinimus, o kartais ir laiškus. Atėjęs
 75 3 |            Šmulka taip ilgai nebuva, o ponia neužmirša, ko Šmulkai
 76 3 |           visą žijmą išbuva Londone, o pavasarį aš atgal sugrįža.~    -
 77 3 |              Aš kentėjau visą žijmą, o pavasarį aš saka vakams: "
 78 3 |      džiaugiaus, kad esi su vaikais, o kaip reikia, dabar vėl bastaisi
 79 3 |            kromą, kaip vengrų.~    - O aš arklį, kad nereikėtų
 80 3 |          atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose akyse
 81 3 |              rusvą balnelį deda,~    O ta jauniausia atkelia vartus. ~   
 82 3 |        Juozapas, arklius aušindamas, o brikoje sėdi Nika ir Juozukas
 83 3 |    išsikapanojęs, atsistojo stačias, o mažesnis Juozukas pradėjo
 84 3 |         kailinėliai kabo priemenėje. O lauke speigas.~    Ėmėm
 85 3 |         įspūdžio padaręs miestelyje. O įspūdžio būta begalinio:
 86 3 |             visi rodę jį kits kitam, o žydžiukai bėgę paskui, šaukdami: "
 87 3 |    stengsiuosi būti visiems paguoda, o ypač tėveliui ir mamatei. ~    ~   
 88 3 |       jausmus. ~    Parvažiuos Nika, o Janekas džiaugiasi ir laukia.
 89 3 |             rašė šiuos žodžius… ~    O brangiosios, nuo senatvės
 90 4 |       smilčių su savo žagrele.~    - O, klebonas! - sako tėvelis. -
 91 4 |            avį, tai vilnų turėtumėt, o dabar ką?~    - Bet jis
 92 4 |                atsiliepiau aš.~    - O nereikia mylėti dykaduonių,
 93 4 |            būdas panašus į lietuvių. O tie koroniažai - kas tai
 94 4 | pirmininkauti tiesiog nepakenčiamas. O bliaga?~    - Tiesa, tiesa.
 95 4 |              rodos, esame sulenkėję, o koks pobūdžio skirtumas
 96 4 |           Jie visur turi būti ponai, o mes - jų liokajai, chudopachołki.
 97 4 |        lietuvis tai "poczciwy dureń. O kaip reikia, jų garsiausieji
 98 4 |            lietuviai ir baltarusiai. O visi tie jų branginamieji
 99 4 |            be galo nemėgo koroniažų. O klebonas, išėmęs tabokinę,
100 4 |        kapeikų ir dėvįs jau 10 metų, o kadangi padėvėsiąs dar kokius
101 4 |       neturiu nei žmonos, nei vaikų, o veizėk, kiek išlaidų: vieną
102 4 |        žiburį, nuėjo pats į arklidę. O klebonas per visą tą laiką,
103 4 |              namie geriu be cukraus, o svečiuose su cukrum, su
104 4 |             liepos dantį ir įstatau. O valgydamas išimu, nes bijau
105 4 |            negalėjau pabaigti?~    - O dėl to, - atsakė klebonas
106 4 |         nebeima.~    - Niekus kalbi, o net to nežinai, kad dabar
107 4 |     patrimituotumei. Per mažai judi, o tai nesveika. Vėl sudarytumėm
108 4 |       kvailystės atsiminimais.~    - O ar atmeni, kaip energijai
109 4 |               atsakė klebonas.~    - O ar atmeni tą gražiąją žydelkėlę,
110 4 |                Ar matei? - Mačiau. - O tamsta ar matei? - Mačiau."
111 4 |           žaliajame lauke, - sako. - O aš dar laikraščių neperskaičiau
112 4 |         tėvelis noromis lošia vistą, o "z dziadkiem" lošti nemėgsta,
113 4 |             Marija mums pasišvenčia, o tamsta ją taip kankini.
114 4 |      Kunigėlis vėl juokias linksmas, o tėvelis tą vakarą per daug
115 4 |              leido šeimynai pašokti, o mums pažiūrėti. Tuojau atėjo
116 4 |          vieno kambario galo į kitą, o praeidami pro kits kitą,
117 4 |     muzikantai ima griežti greičiau, o mes, susikibę į poras, sukamės
118 4 |               Linksma, Irusia.~    - O kodėl?~    - Todėl, kad
119 4 |      vaikeliai, - sako mamatė.~    - O taip, mamate. Aš norėčiau
120 4 |          Žvaigždelę ką nors daugiau, o gal ir tą patį. Aš taip
121 4 |         riterius, - sakau liūdnai. - O ką aš? Aš juk mergelė...~    -
122 4 |    Papasakosiu, kai užaugsi didesnė. O dabar klausykit toliau apie
123 4 |           greitai bėgiojo po stygas, o violončelė verkė, dejavo
124 4 |              buvo jai laukiama, ~    O žemės daina svetima. ~    -
125 4 |       nuobodžios žemės dainos.~    - O taip! Nuobodžios, nuobodžios
126 4 |         labai nakčiai, tariau:~    - O man iš visų ponų labiausiai
127 4 |               Gal ji labai liūdna... o gal net ir ašarų karolėliai
128 4 |            Tat pirmiausia žegnojuos, o paskui mąstau, kad jau po
129 4 |    sidabriniais mėnesio spinduliais. O viršum visų tų stebuklų
130 5 |           pražydę abipusiai keliuko, o viršum jų linksmai zirzėjo
131 5 |         traukė pradalges į ritinius, o paskui ėjo dviejų arklių
132 5 |       Ordinarininkai susėdo poromis, o bernai, mergos ir keli samdininkai
133 5 |       nubėgau pažiūrėti Domeikienės, o paskui mane Nika. Ji grėbė
134 5 |            kita. - Lig pijtų lovelė, o po pijtų ir netoli nuo lovelės
135 5 |                 Taip tyčiojos bobos, o Domeikienė nieko nebesakė;
136 5 |            toliau. Visi ėmė juoktis, o jis pasakė:~    - Kad ir
137 5 |             kita, tu prižiūri darbą. O kam aš?~    - O tau maloniau
138 5 |      prižiūri darbą. O kam aš?~    - O tau maloniau svajoti, kur
139 5 |              reikėjo tau ištekėti... O gal geriausiai visai ne.~   
140 5 |          pats pasisukęs mūsų linkui. O mes jam pasakojame įvairias
141 5 |      kairiojoje rankoje turi kryžių, o su dešiniąja laiko nusitvėręs
142 5 |              baisų, raudoną slibiną. O šalia jo išsigandusi, rankeles
143 5 |           grožis, ypač šv. Vincentu, o Juozapas vežėjas perkas
144 5 |         klapatai~    Ant tavęs! ~    O angelas plonai ir švelniai
145 5 |              vanduo teka jo iškalba, o klausytojai klausos, įbedę
146 5 |           negalįs vienos pasirinkti. O kartą be juokų, rimtai pasakė:~    -
147 6 |       nekrustelia. Negyvas, ir gana. O dėdė priėjęs mosuoja su
148 6 |       pašokęs, ima baisiai loti.~    O dėdei atsisėdus pas pianiną,
149 6 |              salono, ausis užkimšus, o mes gėrimės kaip koncerte.~   
150 6 |            kol ir jam teks mylavimų. O kai ji kartais prakalbins
151 6 |            Pranciška visada linksma, o sulaukus mūsų - dar linksmesnė,
152 6 |           taip buvo ir viso ko buvo, o dabar kažin, kaip čia virs".~   
153 6 |           Prancišką po kelis kartus, o, be to, dar vieną kartą
154 6 |            kalbas su bočeliu salone, o ponas Šemeta tuo tarpu taiso
155 6 |            pamatyti bočelio dukterį. O bočelis tuojau liepia atnešti
156 6 |          turįs tokią gražią dukrelę, o ponas Šemeta, paėmęs vaiką
157 6 |              juokiamės, nesitveriam, o svečiai, taip pat juokais
158 6 |          nebent už kunigaikščio eik, o kitaip ne. Būtumei sau namie
159 6 |           Verusiai šiltas rankelkas, o panai Zuzanai pagalvėlį
160 6 |           dažnai esti kartojama.~    O vakar buvo kitokia. Per
161 6 |            įsakymą visus patenkinti, o pats grįžta prie knygų.~   
162 6 |           pas veterinorių Telšiuose, o kad bočelis be reikalo nesijaudintų,
163 6 |             audra praėjusi pro šalį, o bočelis visai tuo tenkinas
164 6 |         rytojaus dieną vėl tiki.~    O kaip bočelis pyksta, tai
165 6 |           sagomis užsegtas kuntušas! O ten, pas duris, baisioji
166 6 |   paskutiniai gilūs sonatos akordai, o jų aidai dar tebeverkia
167 6 |          Stovi ten ulonas poste,~    O mergelė kaip uogelė~   
168 6 |          pats bočelis mums pritaria, o pabaigus liepia dainuoti "
169 6 |            juodos akys taip nuliūdo, o grakščios lūpelės taip atkaro?
170 7 |      Paulinos labai prašomi, sutiko. O mudu patys nežinome, kaip
171 7 |       aksominiais žirniais - jupele, o pati apsirėdė su savo melsvu
172 7 |               arba grynų "kaimiečių" o tokia draugija, kokia ten
173 7 |              nuėjo ji į jos kambarį, o aš nubėgau paskui. Panelė
174 7 |         paėmęs nuo grafo ant rendos, o juk ir savo turi nemaža
175 7 |         šimtu, kaip iš pieno plaukę. O grūdų svirne, o patalynės,
176 7 |              plaukę. O grūdų svirne, o patalynės, o mėsos - pilni
177 7 |           grūdų svirne, o patalynės, o mėsos - pilni pašaliai visokios
178 7 |            pašaliai visokios naudos. O kambarių gražumas, visi
179 7 |           valgyk, gerk ir karaliauk. O ar tamsta manai, kad čia
180 7 |           sulauksi! Juk daug piršos, o kas iš to? Už mužiko eiti
181 7 |        pyksta, - tarė jaunoji.~    - O tu negalvok apie jo bjaurumą,
182 7 |          Taigi. Ponia būsi, ir tiek. O jei kuomet ir teks paverkti,
183 7 |     nusišluostyti. Plikiui tai bėda, o kad turi kišenėj, visi vargai
184 7 |             mylėti ir būti ištikima, o bjauriesi juo ir eini tiktai
185 7 |          prisegsite? - paklausė.~    O prisegus vis žiurėjo į kokardėlę
186 7 |      saldžiai šypso. Jaunoji pabalo, o jos ištiesta ranka dreba.
187 7 |              klarnetu ir kontrabasu, o priemenėje laukė jaunųjų
188 7 |      nekantriai tamstos laukė.~    - O laime! Ir jaunasis nesirengia
189 7 |          negalėjau anksčiau atvykti, o jaunoji kvietė mane taip
190 7 |               Čia jau neįdomu.~    - O gal kaip tik įdomiausia? -
191 7 |     įdomiausia? - tarė mamatė.~    - O gal kaip tik įdomiausia...
192 7 |          piktini - sakė viena.~    - O vis dėlto dilgėlė daug vertesnė
193 7 |            ponia malonėsite sriubos? O ponas ar malonėsite?~    -
194 7 |             atsisėsti arčiau žmonos, o ji vis traukės į šalį. Pagalios
195 7 |          viršininko,- juk esi rusas, o rusas mėgsta išgerti.~    -
196 7 |         tuomet filialistu Paežeryje, o ten pat yra ir cerkvė. Ir
197 7 |            mylėjo, buteliuką mylėjo. O matuška buvo be galo pikta,
198 7 |              sukalbu, einu veizėti - o mano otiec jau begulįs išsitiesęs
199 8 |        vakarą vaikščios paskui mane. O tam: kad niekada nereiktų
200 8 |             niekada nereiktų verkti. O trečiam: kad reiktų vienmarškiniam
201 8 |       linkėjimas per vestuves.~    - O vienmarškiniai reikės bėgti
202 8 |         Mamatė šoko be galo gražiai, o pono viršininko būta taip
203 8 |       išblaškyti tamstos liūdną ūpą, o gal pasinerti su galva gimtiniame
204 8 |            ir lai nedarąs jai gėdos, o nemokėdamas šokti, lai sėdįs
205 8 |            kiek ne blogiau už kitus, o gal ir geriau. Nelaimingoji
206 8 |            ir visa paraudo iš gėdos. O jis, paleidęs ją, ėjo vesti
207 8 |         įsakyti dar kartą, griežtai, o jei nepaklausys, tai aš
208 8 |            savo Pavlinką žiūrėdamas, o kartais net drįso priėjęs
209 8 |     atsisėsti, kai ji jau ėjo šokti, o pabaigus sėdos kitame kambario
210 8 |          pasėjęs gryniausius rugius, o užaugusios dirsės, ir taip
211 8 |              nieko nenorinti dirbti, o daug reikalaujanti, kad
212 8 |       dukteriai kraitį krauti.~    - O ar tamstos dukrelė pati
213 8 |               paklausė mamatė.~    - O kam ji turi dirbti tokį
214 8 |               bet tai švarus darbas. O šiokią dieną, kai nusibos
215 8 |         pusbrolis. - Muzika griežia, o jie nešoka. Kada šoksit,
216 8 |            stipriai drožė su žiužiu, o susitikę bebėgdami, grobstė
217 8 |              kviečiu į krūmus!~    - O ką dievas davė?~    - Dukterį.~    -
218 8 |           davė?~    - Dukterį.~    - O kaip vardas?~    - Agata.~   
219 8 |              mergelė Dunojuj. ~    - O žemaitiškų dainelių ar tamstos
220 8 |         mužikų, - tarė mamatė.~    - O man mama neleidžia dainuoti
221 8 |              poterių mokė lenkiškai. O paskui, kaip nuvažiavau
222 8 |             atmetimu, - tarė mamatė. O ponas Jonavičius pridūrė:~    -
223 8 |              ponas Jonavičius.~    - O dėlto nė viens dvarponis
224 8 |             tada ta bajorystė?~    - O Barzdžių pons Paškevičia,
225 8 |             sykį pagonys piovė ožką, o dabarčiaus gyvena Dionizas
226 8 |           patiko. Visi juokės.~    - O vyskupas Valančauskis kiek
227 8 |         miegojo kunigėlio kambaryje, o aš, nors tebelaikiausi,
228 8 |              keistai, liūdnai.~    - O, ponitelė, ir Irutė, ir
229 8 |            ji taip sau tiktai kalba, o nei mirs, nei ką. Nieko
230 8 |            su gražiausiuoju rūbeliu. O mamatė kalbėjo toliau:~    -
231 8 |           kad nuneštų Kazelei.~    - O ką aš? - klausia liūdnai
232 8 |        gyvybės vandeniu šlekšterėti. O iš tikro - Kazelė mirė,
233 8 |              verkšlena Kazimierienė, o pakrosnyje sėdi vaikai,
234 8 |        Paruodyk." Paruodžiau žvakį. "O sierčikų ar turi? Gal nebsuspiesi
235 8 |            kap žvakeli, ir gana.~    O aš tuo tarpu vis žiūriu
236 8 |        neleisti bobutės išsikalbėti. O Nika rimtai pridūrė:~    -
237 8 |        vieninteli visame pasaulyje - o svetimi, tolimi, nebe tie...
238 8 |      nebegyvos, ir metėt jas laukan, o gražūs drugiai lėkė kažkur
239 8 |          Lėlutė - tai žmogaus kūnas, o drugys - siela. Išsiritus
240 8 |           auksinius taškelius?~    - O vienas buvo toks pilkas,
241 8 |         brangu, - atsakė mamatė.~    O man buvo taip malonu malonu,
242 8 |           vaikščiojau paskui mamatę. O pavakarį atvažiavo ponas
243 8 |            tariau labai nustebusi. - O man taip malonu klausytis,
244 9 |            trupinėlis neitų niekais. O aš tai nemoku, negaliu!~   
245 9 |              kad tuojau atsitolinau. O kad, pati neužgauta, nebūčiau
246 9 |            šiandien atvežę gydytojo, o rytoj tikriausiai būtų buvę
247 9 |        būčiau gavus darbuotis kitur, o aš taip norėjau šelpti savus
248 9 |            tartum daryčiau ką pikta! O atvirai negaliu: Liudvikas
249 9 |         keliasdešimt rublių daugiau, o pats išvažiavęs išleidžia
250 9 |             ištiesto kairiojo delno, o jis - su neapsakoma šypsena
251 9 |      žėrėdamas lyg brangieji akmens. O į jo vietą tuojau tūpės
252 9 |            kad sapnas greit praeina, o tikrenybė pasilieka? Juk
253 9 |               išsiblaškė be pėdsako. O žinau, kad ir dvasios srityje,
254 9 |              ant jos mylimųjų kelių, o jos mielos, atgajos rankelės
255 9 |             čia, žemėje, tik sapnas, o tikrenybė - ne čia. Amžinojo
256 9 |             man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis merdėjančios tautos
257 9 |      lietuviškai jūra tau ūžia. ~    O gal ir mane "dvasios vedžioja
258 9 |          būtų buvęs žymus filosofas. O gal ir didis skaptuotojas.
259 10|             aukščiau už valstiečius, o putlūs, pilni pretenzijos,
260 10|        dukrelės! Svajojau mokyti ją, o nežinojau, kad mirties jau
261 10|            dabar pelenuose užmigsiu, o jei manęs rytą ieškosi,
262 10|              atmainų įvyko gyvenime, o jie ir šiandien dar tebėra
263 10|     apgalėjus. Kame yra tavo apgalė, o mirtie? Kame yra, mirtie,
264 10|         kelias dienas - mirė Kazelė. O dabar kas nutiks?~    Kokia
265 10|            sapnuodavau ją kas naktį, o dabar tik prieš kokį nors
266 10|             nuostabu, kaip nuostabu! O širdis įžvelgia į tą neįžvelgiamąją
267 10|              tą neįžvelgiamąją šalį, o širdis žino, kodėl ir kaip.
268 10|            ir kai materija apmiršta, o sielos galios nesąmoningai
269 10|               kokio nebuvo ir nebus. O viršum jų žydi ir kvepia
270 10|           pušys, kurie šiandien yra, o rytoj nebebus. Ir aš, čia
271 10|           Vargšė kalbėjo ir kalbėjo, o aš žiūrėjau į jos rankas -
272 10|              Boleś norįs pamedžioti, o ji pasiilgusi mūsų ir mėgstanti
273 11|             nėra langinių iš vidaus, o dėdė ir ciocia baisiai bijo
274 11|         viena kitos po kelias kėdes, o ant pat viršaus lėkštę,
275 11|              rudens gėlių bukietais, o tėvelis, visur vaikščiodamas,
276 11|        kiekvieną mažmožį pastebinti. O dėdė Boleś nelabai vaikus
277 11|             pabučiavome ranką dėdei, o jis - orą viršum mūsų galvų.
278 11|              į šį, kitas į tą.~    - O jūs, vaikeliai, tur būt,
279 11|            Labai gerai atsimenu.~    O mažasis Jonelis atsiliepė:~    -
280 11|        Karusiu, tu esi ideali žmona, o žinai, kad idealų maža pasaulyje, -
281 11|        tėveliu išėjo pasivaikščioti, o ciocia, pašaukus mus į savo
282 11|              teišgauna iš jo pinigų, o kartais net ir pati imas
283 11|             primenančios laidotuves. O ji labai nemėgsta viso ko,
284 11|             nenuvažiavęs į bažnyčią, o kartais ir šiokią dieną
285 11|            trys ir sėdime valandėlę, o ciocia tuo tarpu geria kavą
286 11|     pastebėdama, visu kuo domėdamos, o radus kur dulkių ar kitokią
287 11|           sentimentalizmas, Maryniu! O tem się nie myśli. Taip
288 11|              ant pryšakinės sėdynės, o trečiasis greta tėvelio,
289 11|         ciocia labai bijo važinėtis, o su tėveliu yra ramesnė.
290 11|           tesėdi du trečdaliu kelio, o likusiam laikui dangenas
291 11|            gėrėdamasis jį čiupinėjo, o Nikos akys žibėjo, į jį
292 11|       nutikti. Viską įtaisė tėvelis, o dėdė tiktai žiūrėjo, atsisėdęs
293 11|           Nika, - nors tebesu mažas, o kai užaugsiu, važiuosiu
294 11|       medžioti liūtų ir tigrų.~    - O aš būsiu vežėju, - tarė
295 11|         paprašė svečius į valgomąjį, o pats nuėjo pas dėdę. Kol
296 11|               kad dar nesą per vėlu. O dėdė Aleksandras, vadžiodamas
297 11|             žemaičių patarlių.~    - O tą, kuri daug vaizdingiau
298 11|          ežia, po ežia palindęs,~    O medžiotojai ničnieko nežino,
299 11|       ničnieko nežino, negirdi. ~    O paskui griautelėjo visas
300 12|             staigiai leidžias žemyn, o pakalnėje kugžda mažas kristalinis
301 12|           mamą! - šaukia Nika.~    - O aš sūnelį! - atsiliepia
302 12|            gražaus, nekalto padaro." O kai, arčiau žiūrėdami, su
303 12|     medžiotojai ėjo žiūrėti stirnos, o dėdė didžiuodamasis kreipė
304 12|        kailio padarysianti kilimėlį, o ragus, gražiai aptaisytus,
305 12|          dideliu verdamuoju šaukštu, o pas kitą šauliai šildės
306 12|       svainio Boleslovo šūvis.~    - O aš taip pat sutinku su kažkuo,
307 12|        pažiūrėjo į mane ir į ciocią. O aš, nenusimanydama, ką čia
308 12|      asmenimis. Ar pamąstei, kas tu, o kas jos? Tu - panelė Daugirdaitė,
309 12|       žemaičių piemenų dainas.~    - O aš džiaugiuos tuo, nes man
310 13|             mane, - juokės ji.~    - O gal dėl išimtinio asmens
311 13|          juoktis. Ji pabučiavo mane, o aš laiminga sugrįžau į savo
312 13|           Nieko daugiau, tik kaišia. O virimą turiu prižiūrėti
313 13|         sutiko atsisėsti už pianino, o paskui padainavo savo violončele
314 13|       panelės - be išimties - groja, o ponios - kai kurios gal
315 13|         poetiškos aspiracijos.~    - O taip. Tai tiesa, - atsiliepė
316 13|           tiesa, - atsiliepė balsai. O ponia Gužauskienė tarė:~    -
317 13|              Gužauskienė tarė:~    - O aš manau kitaip. Ir užuot
318 13|        Bronislava ir dėdė Boleś.~    O sugrįžus atgal į kanapą,
319 13|              svečiai, tai į svečius, o visam karnavalui važiuosiu
320 13|         tikybos, skaityti ir rašyti, o aukštesnysis mokslas esąs
321 13|         rašinėti laiškus jaunikiams, o vyrai falšuosią vekselių
322 13|   maldaknyges ir šventųjų gyvenimus? O jei kas įbruks ką kita?
323 13|              tų idėjų į darbą.~    - O, kad čia būtų lenkų liaudis,
324 13|         baisiai sunku, darbo begalė, o rezultatas - nulis. Taisyklingai
325 13|  Taisyklingai kalbėti jų neišmokysi, o tas baisus lenkiškų žodžių
326 13|         Karusia. - Ten priešų kalba, o čia brolių.~    - Brolių
327 13|           jau metų mokau po truputį, o lig šiol niekas nesužinojo.~    -
328 13|          mūsų naujų represijų krūvą. O juo labiau būsime spaudžiami
329 13|      teisinęsis, išdrįsiu paklausti: o tamsta po visų tų pasikalbėjimų
330 13|         arčiau ir tyliai tarė:~    - O jei jau radau ir negaliu
331 13|         mėtydamas žvilgesį į mamatę, o ji težiūrėjo į savo rankas.
332 13|            Boleś laimėjo preferansą, o aš vistą.~    - Ależ przegrał
333 13|           geriausią pasaulyje žmoną, o dėdę - geriausią vyrą, užbaigė
334 13|      Žemaičiuose - Telšių apskritis, o Telšių apskrityje - jis
335 13|             tai visi tebeatmeną.~    O kitame stalo gale svečiai
336 13|           Matot, liaudies prietelis! O ordinariją duoda pasturlakiais.~    -
337 13|       negirdėjo, kaip tik savo damą, o ji nesiliaudama juokės,
338 13|         širdį, net ir juokais.~    - O man visai ne! Tai jai už
339 14|         prieš pietus pasivaikščioti, o ciocia, užuot po sodną,
340 14|              Tiesa, - atsakė mamatė, o jos lupelės virpėjo. - Visa
341 14|           taikintis prie aplinkumos, o iš kitos pusės, neturiu
342 14|      pareisiu.~    Ir nuėjo į sodną, o aš grįžau namo. Nežinojau
343 14|           sodno altaną. Darau duris, o ten - Boleś ir Domeikienė!
344 14|             nesidrasko, jos neradęs, o kiekviena šviesia valandėle
345 14|       bučiuoja tą baudžiančią ranką. O anieji, vadinamoji inteligentija,
346 14|        viskas yra taip, kaip noriu?" O mano senelis Lukošius -
347 14|            Žmonės atneša jam šio to, o jis meldžias "už dūšeles".
348 14|            už dūšeles". Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų būti
349 14|         teišeina, nes kojos silpnos, o kadangi yra kurčias, tai
350 14|             išlaidesnis už Liudviką, o tačiau jis irituojasi pamatęs,
351 14|      Valandomis niekinu save už tai, o kartais man rodos, kad tai
352 14|        mirusių lapų auksiniu kilimu, o ant jo šen ir ten raudonuoja
353 14|            jas galėtų nutildyt. ~    O sunkus kryžius taip spaudžia, ~   
354 14|          kryžius taip spaudžia, ~    o kojos plūsta kraujais. ~   
355 14|         pavakarį privažiavo karieta, o joje - ciocia Karusia, dėdė
356 14|              neseserą, viską išmėtė, o vieną nagų šlifuojamąjį
357 14|           kuriuo pasižymi Liudvikas. O ir Aleksandrienė su visu
358 14|           kaip su tikrąja dukterimi. O jei ji stengsis būti gera
359 14|             mamate, juk neduosi!~    O akys pilnos pribėgo ašarų.
360 14|            Pas bobutę. Ten neieškos. O jei ateitų, tai užlįsi už
361 14|              tik Nika tegali manyti, o aš jau žinau, kad jei mamatė
362 14|             tau tokią didelę malonę, o tu - tuojau birbti ir bėgti.
363 14|       glausdamos prie mamatės.~    - O tavo pasielgimo, Marynia,
364 14|           nesukalbama. Pirma nurimk, o paskui pakalbėsime, - tarė
365 14|        ciocia buvo šalta kaip ledas. O dėdė Boleś buvo toks, kaip
366 14|            išvažiavo dėdė ir ciocia, o su jiedviem ir tėvelis palydėti
367 14|            rengia kambarį mokytojai, o aš džiaugsminga padedu.
368 14|          Grįždama mamatė sako:~    - O aš žinau, ko jūs dar labai
369 14|           ėmė dainuoti Rudens dainą, o mes, sutūpę prie jos kojų,
370 14|      darbuotis sau ir kitiems.~    - O mes ir vėl parlėksime, mamate.~    -
371 14|            neberasite nė mudviejų... O gal rudens viesulas kurią
372 14|             Lyg paukštelis ji dreba, o viešpatie, ~    ateities
373 14|      baidyklių tų glėbį suminkštink, o viešpatie! ~    Taip liūdnai
374 14|              liūdnai dainavo mamatė, o manyje kilo žinomas jausmas,
375 14|              jausmas, kad visi mirs, o aš pasiliksiu viena.~   
376 14|              maloniai ūžė samovaras, o Nika su Joneliu, užsikvempę
377 14|            prabėgo... Praėjai ir tu, o motin mano, į dausas išlėkusi
378 14|              išlėkė paukšteliai.~    O lizdelį viesulas sudraskė... ~* * * ~   
379 14|        čionai neteko tau regėti.~    O aš - lizdelio mūsų paukštis