Part

 1 1 |            baltų rožių sidabrinės akys žiūri į mane pro langą...~   
 2 1 |            O pro langą sidabrinės akys žiūri vis. Ir jųjų kvapo
 3 1 |          žiūrėjo juodos didžiulės akys iš po antakių lyg kregždės
 4 1 |    niekados nėra mačiusios žmonių akys, apie tokius balsus, kokių
 5 1 |      kurių nėra regėjusios žmonių akys. Išgirdus mano žodžius,
 6 2 |    skausmas suspaudė man širdį, o akys pasruvo ašaromis. Metus
 7 2 |           kad į mane žiūrėtų tavo akys ir viskas.~    - Bus taip,
 8 2 |        pasirodė baisios mergaitės akys. Vokai buvo sutinę lyg rutuliai
 9 2 |          o iš po jų vos težiūrėjo akys, raudonos lyg kraujas.~    -
10 2 |         sakys: "Mamuneli, tap mun akys gel." Biškį buva by parauduses,
11 2 |          myliausis! Kad užputuses akys, kad paraudonavuses, šit,
12 2 |        apsiašarojo Onelės mėlynos akys, bet vargšė sėdėjo tylitelaičiai,
13 3 |        Žiūrėkit, kaip jų auksinės akys liūdnai veizi į dangų ilgėdamosi.~   
14 4 |       kurio žiūrėjo geros, pilkos akys, atrodė visados patenkintas
15 4 |     nežiūrėjo. Jo gražios mėlynos akys vis buvo nukreiptos į mamatę.
16 5 |       saulės, ir tiesi noselė, ir akys kaip vosilkos, ilgomis juodomis
17 6 |         visados šypsančios pilkos akys.~    Įdavus mums po pintinėlę,
18 6 |          dėl to paskui jos juodos akys taip nuliūdo, o grakščios
19 7 |      traukės į šalį. Pagalios jos akys žybtelėjo pykčiu, ir ji
20 10|      stovėta šalia jos.~    "Tavo akys ant manęs, ir tuojau nebus
21 11| gėrėdamasis jį čiupinėjo, o Nikos akys žibėjo, į jį bežiūrint.
22 13|       vešlūs plaukai, kaip linai, akys lyg žibutės, koks baltas
23 14|           mūsų vaikų.~    Mamatės akys žybtelėjo,~    - Su vaikais
24 14|           lėtai Ilgesys. ~    Bet akys liūdnos, svajingos ~   
25 14|        mamate, juk neduosi!~    O akys pilnos pribėgo ašarų. Tuo
26 14|       rožės, ~    ir tavo liūdnos akys man šypterės laimingai. ~