Part

 1 1 |       jų nuostabų kvapą.~    - Žinai, Irute, tas meilus kvapas -
 2 2 |     visada bus atsiskyrus, juk žinai, kad paskui ji vėl susivienys
 3 3 | sugauti žmogų už rankos.~    - Žinai, Marinia, juk aš taip ir
 4 3 |       tebegyvena pasaka.~    - Žinai, Nika, man rodos, kad šitoje
 5 3 |   tariau liūdnai.~    - Iš kur žinai, kad nėra? Juk mes nepažįstame
 6 3 |    sutikti, bet ir bijočiau... Žinai, dėl to atsitikimo užvakar.~    -
 7 3 |        ant peiliuko.~    - Juk žinai, kad visi riteriai žūva.
 8 3 |      tą tavo pampį...~    - Ką žinai? Aš užsigavau į tvorą, -
 9 4 |      pana", kaip sakydavo tas, žinai, koroniažas, kunigaikščio
10 5 |      pro sodno tvorą.~    - Ar žinai, kas? Tai Levanarda! - linksmai
11 7 |      atsiras ir draugų".~    - Žinai, Paulinėle, - tarė mamatė, -
12 7 |      vaikas. Seniai pilnametė. Žinai, ką darai. Nieks nevertė,
13 7 |         Na, tėve, aš pas tave, žinai, gerklės praskalauti. Namie,
14 7 |    gerklės praskalauti. Namie, žinai, nepatogu..."~    "Na, ką
15 8 |    rengė Kazelei įkapes.~    - Žinai, Irusia, geriausiai tiktų
16 11|         tu esi ideali žmona, o žinai, kad idealų maža pasaulyje, -
17 12|   tikro buvo.~    - Buvo taip. Žinai, stovėjau per kelis žingsnius
18 12|    akyse pajutau ašaras.~    - Žinai, Irusia, aš niekados nemedžiosiu, -
19 13|       receptų jau išbandžiau - žinai, kaip mėgstu kulinarų meną -
20 13|        labai sunku. Juk tamsta žinai, kaip žiauriai persekioja
21 13|    Kodėl kalbi taip mįslingai? Žinai, kad mėgstu visur aiškumą.~    -
22 14|    Nika! Aš mirsiu be jūsų! Ir žinai, kaip ciocia nuolat bara,
23 14|        tu pasislėpsi kur nors. Žinai, kur geriausia? Pas bobutę.
24 14|        šiandien linksma.~    - Žinai, Irute, - tarė man, - dėlto
25 14|       ko, - tarė mamatė.~    - Žinai, mamate, ką aš pamąsčiau, -