Part

 1 1 |      Untuonc atspijsdina bitis? - pasakė Rimeika įsikarščiavęs. -
 2 1 |          tėvelis, jau suerzintas, pasakė smarkiai:~    - Kaip tat!
 3 1 |     nuneškit bobutei lauktuvių, - pasakė mamatė, duodama pilną visko
 4 3 |             Gerai, gerai, Nika, - pasakė tėvelis, glostydamas jam
 5 3 |       turime tokią gerą mamatę, - pasakė Nika.~    Gaila buvo palikti
 6 3 |          nereikėtų jam nešioti, - pasakė Nika.~    Tėvelis, kaip
 7 3 |            pas Žvirbliukus, - ten pasakė, kad buvęs, bet tuojau išėjęs.
 8 4 |        cukraus į arbatą, klebonas pasakė jau kažin kelintą kartą:~    -
 9 4 |       galima permirkti kiaurai, - pasakė ponas Jonavičius.~    Paskui,
10 4 |      Jonavičių mąstyti, Irusia, - pasakė mamatė, linksmai šypsodama,
11 5 |       anoms prasidedi, Domeiki, - pasakė bernas. - Ar nemata, kad
12 5 |           Visi ėmė juoktis, o jis pasakė:~    - Kad ir boba, bet
13 5 |          O kartą be juokų, rimtai pasakė:~    - Žanytijs aš niekumet
14 7 |      vienas jaunikis pasaulyje, - pasakė mamatė. - Sulauktumei tokio,
15 8 |        kad aš jau susižiedavęs. - pasakė ponas gelžkelininkas, mesdamas
16 8 |           tarpusavyje kalbėsis? - pasakė kita ponia. - Tai kam tada
17 8 |      valandos. Vieną dieną mamatė pasakė, kad eisime aplankyti sergančios
18 12|    niekados nemedžiosiu, - tyliai pasakė Nika.~    Visi medžiotojai
19 12|     Boleslovai, šovei du kartu? - pasakė kažkas. - Girdėjome du šūviu
20 12|          tas urėdas! - su panieka pasakė ciocia ir, valandėlę patylėjus,
21 13|       gailis, bet jau per vėlu, - pasakė ciocia Karusia.~    - Pamatysi
22 13| Jonavičius.~    - Mano nuomone, - pasakė ponia Tarvydienė, - svarbiausia
23 13|          negali be jos gyventi, - pasakė mamatė.~    - Sužinojęs
24 13|        Kam valdžia turi žinoti? - pasakė mamatė. - Juk galima viską
25 13|     nepraleidžia progos prabilti, pasakė kalbą. Jis kalba sklandžiai