Part

 1 3 |      bėginėja po klavišus. Šalia manęs sėdi Nika su savo vežėjo
 2 3 |   užbaigsime tą dalyką.~    - Ar manęs būtinai ten reikia? - paklausė
 3 4 |        Mamatei atėjus peržegnoti manęs labai nakčiai, tariau:~    -
 4 6 |      visą štuką. Pareikalavo nuo manęs didelio sėtinio, vystyklų,
 5 6 |    vaikas, dar mažesnis už mane. Manęs niekas negalėtų taip apgauti,
 6 7 |   laikysiu, taip ir reik tokiam. Manęs klausydams nesigailės, -
 7 8 |                 Ar nepriimtumėte manęs į vidurį?~    - Nebėra vietos,-
 8 9 |        ta straigė, bijodama, kad manęs nešvelniai nepalytėtų, lendu
 9 10|          jos.~    "Tavo akys ant manęs, ir tuojau nebus manęs.
10 10|       ant manęs, ir tuojau nebus manęs. Kaip debesys nyksta ir
11 10|        pelenuose užmigsiu, o jei manęs rytą ieškosi, nebebus manęs.
12 10|      manęs rytą ieškosi, nebebus manęs. Tariau puvėsiams: tėvas
13 10|      sielos galiomis.~    Niekas manęs taip negraudina, taip nedžiugina
14 10|     matau jos akis, rūpesčio dėl manęs pilnas, girdžiu jos vienintelį
15 11|     ciocia. "Ar tamsta nepažįsti manęs ant balso?" - šaukia už
16 11| vaikeliai, tur būt, nepažintumėt manęs. Jau treti metai, kaip matėmės.
17 13|      Mariją ir Bronislavą.~    - Manęs negalima nė skaičiuoti, -
18 14|          ji pasilenkė pabučiuoti manęs, pamačiau jos paakiuose
19 14|          jo draugija - gauta nuo manęs višta ir iš kažin kur priklydusi
20 14|          su juo kalbėtis. Todėl, manęs pas save sulaukęs ar čia
21 14|         kokia laimė, kad jis ant manęs nenukrito! Tai mamatės mylinti
22 14|    mylinti rankelė nuvarė jį nuo manęs.~    Po pietų, kai visi
23 14|    šnibždėjau:~    - Juk neduosi manęs, mamate, juk neduosi!~   
24 14|         pečiaus. Neverk!~    Bet manęs tas patarimas nepaguodė.
25 14|                Ar tikrai neduosi manęs, mamate? - klausiau nušvitusiomis