Part

 1 1 |    ydingą, bet mano akyse labai gražų. O paskui atsimenu mamatės
 2 1 |    pilkas rūbas, apsiaučiąs jos gražų, laibą stuomenį, buvo panašus
 3 1 |      svečių, ir kremas, ir taip gražu visur, ir saulė taip puikiai
 4 1 |      labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!~   
 5 2 |         skrajojo ten, kame taip gražu, kaip niekur žemėje, gražiau
 6 2 |    riogso trys kryžiai, ir taip gražu žiūrėti nuo jo toli toli
 7 2 |        pat mėgsta žiūrėti į jos gražų veidą, meiliai su ja pasikalba
 8 2 |     margas pievas. Taip malonu, gražu melstis lauke, senų ąžuolų
 9 3 |         skambintumei, taip buvo gražu, - atsakiau.~    - Norėjom
10 3 |        sušukome:~    - Ak, kaip gražu!~    Kitas atskardis, aukštas
11 3 |      margas; niekur dūmų, visur gražu ir linksma.~    - Vargšas
12 3 | riteriai žūva. Taip reikia. Tai gražu.~    Aš žinau, kad Nika
13 4 |      klebonas.~    - Dėl ko? Ar gražu slėpti taip pavydžiai savo
14 4 |  sidabrinėje prieblandoje. Kaip gražu! Tą stebuklingąją naktį
15 4 |       ir žvaigždžių.~    - Kaip gražu, mamate!~    - Kaip gaila
16 5 |  antakiai - viskas stebėtina ir gražu. Be skepetėlės ant galvos
17 5 |    Murzą, kad Sierotka atvedusi gražų kumeliuką, kad Jonelis turįs
18 10|      patriotų būrelis. Kaip tat gražu! Atsimenu puikias Jokajaus
19 10|    pasiilgusi mūsų ir mėgstanti gražų sodžiaus rudenį.~    Reikia
20 11|        mamatei, kad viskas būtų gražu, ciocia Karusia juk turinti
21 12|        Bet vienoje vietoje radę gražų baravyką rubuilį, veltui
22 14|     išmirė lig nepasenę; turėjo gražų gyvenimą, buvo išteklingas
23 14|         tuojau birbti ir bėgti. Gražu! Ar bent supranti, kokią
24 14|      tai mokytojai būtų pas mus gražu ir gera, labai jos laukiu,