Part

 1 1 |           tievelius, vyrą, trejetą vaikų užauginau - vuo kame visi?
 2 1 |             ir mirusių nekrikštytų vaikų, ir dvasių, kenčiančių savo
 3 2 |        moteriški balsai, plonučiai vaikų balseliai ir vyrų balsai,
 4 3 |           atsitinka tokių subtilių vaikų, prie kurių reikia taikinti
 5 4 |        neturėdamas nei žmonos, nei vaikų.~    - Ir aš neturiu nei
 6 4 |            neturiu nei žmonos, nei vaikų, o veizėk, kiek išlaidų:
 7 5 |        tiek kapitalo. Tat perkuos "Vaikų knygelę" ir paskui skaitysiu
 8 6 |             Bematant ateina auklė, vaiku nešina. Ponai apstoję sveikina
 9 8 |            puonou dijvou reik gerų vaikų, - atsiliepė viena bobelė.~    -
10 8 |        toks graudis, kad išbėgau į vaikų kambarį, kur nebuvo girdėti
11 10| nepasisavins visa tai, tebebūdamas vaiku, jis visuomet jau bus lyg
12 10|            ne rodyti man - trejeto vaikų motinai.~    Koks gėris
13 11|         klausinėti jo pačios, visų vaikų vardus, savo tėvų ir giminės
14 11|         nes ciocia Karusia daug iš vaikų reikalaujanti ir kiekvieną
15 11|       nelabai vaikus temylįs, savo vaikų neturėdamas, neapsivežąs
16 11|           tuojau liepė mums eiti į vaikų kambarį. Mes jautėmės dėdės
17 12|         podobne! Kokie rezultatai! Vaikų lenkiškas akcentas kartais
18 13|         mamatė neima ten, kur nėra vaikų. Nes ką aš ten dirbčiau?~    -
19 13|         būtų labai naudinga mužikų vaikų draugija. Pačios nepajus,
20 14|            dėl mūsų, kiek dėl mūsų vaikų.~    Mamatės akys žybtelėjo,~    -
21 14|    trupinėlis neinąs niekais. Koks vaikų auklėjimas! Ir norint negalima
22 14|    norėdami palengvinti jums sunkų vaikų auklėjimo uždavinį, nutarėme
23 14|      išbėgau iš salono. Nika piešė vaikų kambaryje.~    - Nika, Nika!