Part

 1 2 |    vaikelis toks, kaip paveiksle, kurs kabo pas mano lovelę: basas,
 2 3 |           buvo vasarnamis velnio, kurs žiemai dangindavos į jaują.
 3 3 | kalbėdamas, Šmulka dėstė kromelį, kurs nė iš tolo negalėjo lygintis
 4 4 |            Neklausydamas tėvelio, kurs įspėjo, kad nieko iš to
 5 5 |          kraujas. Yra šv. Jurgis, kurs, ant balto žirgo sėdėdamas,
 6 6 |     aptečką", į malonų kambarėlį, kurs mums atrodo kažkokiu užburtu
 7 6 |           aukštakaktis prabočius, kurs man taip tinka! Kaip puikiai
 8 7 |        savo melsvu šilkiniu rūbu, kurs jai taip tinka.~    Tėvelis
 9 7 |           su valdininko uniforma, kurs, kaip paskui pasirodė, buvo
10 7 |      mamatė. - Sulauktumei tokio, kurs tau patiktų.~    - Klausyk!
11 7 |         atsiklaupė prieš kleboną, kurs, peržegnojęs juodu, tarė
12 8 |             Menkas tai progresas, kurs remias savos kalbos niekinimu
13 11|      klūpojančių žemai, ir dievo, kurs su savo motina, angelais
14 11|          trečiasis greta tėvelio, kurs visados yra vežėju, norėdamas
15 11|            Tuojau prikėliau Niką, kurs taip pat norėjo pamatyti
16 11|      nuobodžiavo, laukdami dėdės, kurs lig šiol nesirodė iš savo
17 12|     šildyti ten pat miške bigoso, kurs tik karštas tėra tikrai
18 12|       taip pat sutinku su kažkuo, kurs yra pasakęs, kad kai kurie
19 13|         grodavau. Bet mano vyras, kurs pirma gėrėdamasis klausydavo
20 13|         vakarienę ponas Tarvydas, kurs niekados nepraleidžia progos
21 13|    paklausė: ar tai tas Tarvydas, kurs turi sūnus Peterburge? -
22 14|        nuskriaudė, nei ant dievo, kurs tai leido ir visus artimuosius
23 14|        čia nerasi smiltelio, ~    kurs kitą sykį nebūtų ~    vaikščiojęs