Part

 1 1 |    mamatė. - Teesie dviejų.~    Eiti pas bobutę - kaip tai miela!
 2 1 |      kad dvi rišieji tur paskou eiti. Tat jau, mat, į tievą.
 3 3 |      mane myli, turi man padėti eiti savo priedermes, ne kliudyti.~   
 4 3 | pirmiausia žmogus privalo gerai eiti savo priedermes, o jei privalo,
 5 3 |         medžio, ir liepė tuojau eiti namo. Žiūrime, įeina Nika,
 6 4 |   galvoje švisterėjo man mintis eiti pas ją. Baisu... naktį,
 7 4 |       pasibaigęs. Svarbiausia - eiti pamažėliais, nes kai tik
 8 4 |       palikti tuos stebuklus ir eiti į tamsų, troškų kambarį.
 9 5 |    tėveliui:~    - Norėčiau jau eiti. Vaikai gali dar pasilikti
10 5 |    svajonė. Ir tuojau pradedame eiti pietų, tais savo šaukšteliais
11 7 |          o kas iš to? Už mužiko eiti nenoriu; už bajoro, kuris
12 7 |        subrėško, ir laikas buvo eiti į bažnyčią. Sesers ir tetos
13 7 |       ir druska.~    Beketinant eiti pietauti, atvažiavo ponas
14 8 |  valdininkas, - kiekvienas nori eiti aukštyn, ne žemyn. Tam ir
15 8 |        žvakelį, aš nuoru gražia eiti pri dijvule". - "Uždegsu, -
16 9 |        kuo greičiausiai reikėjo eiti pas Banienę. Tik žodžiai
17 9 |          kad nie puonou nevalnu eiti pryš dijva įsakymą. Vo kad
18 11|       Tėvelis tuojau liepė mums eiti į vaikų kambarį. Mes jautėmės
19 11|    vystykluose, tai gaila laiko eiti su ja į artimesnę pažintį.~   
20 13|   girdėjęs, kad Tilžėje pradėjo eiti žemaitiškas laikraštis.
21 14|        kelias, kuriuo turėtumei eiti.~    - Tiesa, - atsakė mamatė,
22 14|         Vieną dieną reikėjo man eiti kažko į sodno altaną. Darau