Part

 1 1 |          mamate. Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio mano raidę ir
 2 1 |           bet žiedo dar neradome nė vieno.~    - Tavo seneliai vis
 3 1 |           siela.~    Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito, lytėjo
 4 1 |           spiečių - juk neturėjo nė vieno, - o tau, Spūdi, aš duosiu
 5 3 |            melodijų, sklindančių iš vieno jo kampo. Ten groja mamatė.
 6 3 |     vaikščiodama, nesumindžiojus nė vieno žiedelio - su mėlynu rūbu
 7 3 |            dabar? Juk čia neturi nė vieno artimo žmogaus, - tarė mamatė.~    -
 8 4 |            aš. Tik ūmai žiūrim - iš vieno kambario kampo beišlendanti
 9 4 | vaikščiojame, iš pradžios lėtai, iš vieno kambario galo į kitą, o
10 6 |         bočelis ir neramus eina nuo vieno lango pas kitą, paskui į
11 6 |            nors danguje nematyti nė vieno debesėlio, jau bijo ir laukia
12 8 |              kad tamstos turima dar vieno talento, ir ne bet kokio.
13 8 |           aplinkui ir, priėjęs prie vieno kito, klausė:~    - Ar ne
14 11|          Užtat dėdė nepraleidžia nė vieno šventadienio nenuvažiavęs
15 11|     kostiumą, tarė:~    - Aš tik to vieno bijau: ar mūsų nekultūringieji
16 12|            ir nutariau nevalgyti nė vieno.~
17 13|            sugrįžau į savo kertelę, vieno dalyko tetrokšdama: taip
18 13|         itališkai, ir nesupratau nė vieno žodžio, bet kai paskui padainavo: "
19 13|             ji visai nusikreipė dėl vieno baisių baisiausio nuotykio.~   
20 14|         nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio. Nei ant žmonių,
21 14|          laiką negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško žodžio, užtai