Part

 1 8 |      lauktuvių ir nuėjome.~    Kazelė gulėjo, aukštai padėjus
 2 8 |       Juk tu šiandien geresnė, Kazele? - paklausė mamatė.~    -
 3 8 |              Kodėl taip manai, Kazele? Juk pati sakaisi esanti
 4 8 |       nesigailėsi mus palikti, Kazele? - paklausė Kazimierienė.~    -
 5 8 |    paklausiau:~    - Ar tikrai Kazelė mirs, mamate?~    - Gal
 6 8 |      Bet kaip gali reikti, kad Kazelė mirtų, mamate? - klausiau
 7 8 |       Kazimieras pasakyti, kad Kazelė jau mirus.~    Niekas negelbėjo:
 8 8 | nebematysiu. Kaip tai yra? Juk Kazelė dar nepabaigė statyti savo
 9 8 |        taip verki, Irusia? Juk Kazelė danguje.~    - Bet ar jai
10 8 |        Argi norėtumei aprėdyti Kazelę su savo bjauriausiu rūbeliu?
11 8 |      šlekšterėti. O iš tikro - Kazelė mirė, ir niekas jos nebeprikels.
12 8 |   nabašninką, bet man nebaisu. Kazelė atrodo man tokia pat, kaip
13 8 |      aš tuo tarpu vis žiūriu į Kazelę. Matau dabar jos pamėlynavusius
14 8 |           Jaučiu, kad tai nebe Kazelė, nebe ta, kurią taip mylėjau,
15 8 |       Kazelei paskutinį kartą. Kazelė gulėjo uždaryta mėlyname
16 8 |  ankšta, kaip trošku ir tamsu! Kazelė niekaip negalėtų ten apsiversti
17 8 |      čia tiktai tuščia lėlutė. Kazelė toli toli. Ten jai erdva,
18 8 |       ir mums liepė.~    - Kad Kazelė ramiai ilsėtųs, kol ją prikels
19 10|      negali gyvuoti. ~    Mirė Kazelė... Taip gaila man tos savo
20 10|          Vivis, mater!" Ir tu, Kazele, gyva esi!~    Vėl sapnavau
21 10|     prieš kelias dienas - mirė Kazelė. O dabar kas nutiks?~