Part

 1 1 |               Pašokau per mastą nuo žemės iš to džiaugsmo.~    - Ar
 2 2 |          bematant kasos nukrito ant žemės. Vėl apsiašarojo Onelės
 3 2 |             mergelės su ilgais, lig žemės, plačiais sijonėliais, besipainiojančiais
 4 3 | pasinėrusios spalvų ir garsų gėryje žemės. Senas rūmas gobias slaptinga
 5 3 |          aukštai aukštai pakilę nuo žemės klonių...~    Į saloną įėjo
 6 3 |              vaikeliai: gėlės - tai žemės šypsena iš džiaugsmo, kad
 7 3 |         aukštyn, kuo toliausiai nuo žemės. Žiūrėkit, kaip jų auksinės
 8 4 |           buvo jai laukiama, ~    O žemės daina svetima. ~    - I
 9 4 |             jų užvaduoti nuobodžios žemės dainos.~    - O taip! Nuobodžios,
10 4 |          Nuobodžios, nuobodžios yra žemės dainos, - tarė mamatė. Bet
11 6 |        paleido suvystytą sėtinį ant žemės. Bočelis kad šoks, kad sušuks
12 6 |         kaip ir mamatei, nuobodžios žemės dainos. Rodos, tuojau pravers
13 7 |             imk vėl tokį, kur netur žemės - pasogą išleis, ir ką paskui
14 8 |             jau perdaug "nuobodžios žemės dainos"...~    Po saloną
15 9 |            valdomuose. Ir ritinėjas žemės dulkėse tie vargšai bryzai,
16 10|    svarstyklių lėkštę ir kad tas jo žemės gyvenimas tėra vien jo būvio
17 10|        prieš akis nepastovumas visų žemės daiktų, tas amžinasis faktas,
18 13|       Bronia, kokios nuobodžios yra žemės dainos!..~
19 14|       kurčias, vos paeina, bet turi žemės sklypelį, tai kuo ne jaunikis? ~   
20 14|      išskėtęs sparnus,~    kyla nuo žemės aukštyn Ilgesys.~    Kryžius