Part

 1 1 |  aukšto tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė, pilna jaunų rožių
 2 1 |    Dabar tamsta, pupeli, tuoki maža bebūdama, jau muokas, kningas
 3 1 |        Ir ne tik jauna, bet ir maža esu buvusi - šit kap judu
 4 2 |    mirė tokia jauna ir palikus mažą dukrelę, tai juk ir mano
 5 2 |        ir skausmas draskė mano mažą širdelę, iš akių upeliais
 6 3 |     nes aš jau nebesanti tokia maža. Ten, dideliame pasaulyje,
 7 3 |      lašelio degtinės. Išgėręs mažą taurelę - visados tik vieną -
 8 4 |       išėmęs iš burnos kažkokį mažą daiktelį, padėjo jį ant
 9 5 | įvairias naujienas: kad gavome mažą šunelį Murzą, kad Sierotka
10 6 |     laukia mūsų, užkaitus savo mažą samovarėlį, ir tuojau vaišina
11 6 |     klausyti, kaip mamatė buvo maža.~    - Palaukit, vaikai, -
12 6 |        mane į kabinetą ir davė mažą, ketvirtainę, seną, žalsvu
13 7 |        antra pamergė, taip pat maža mergaitė, ėmėme segioti
14 8 |   rūpesčius. Kad šiemet pašaro maža, nebus kuo gyvulių šerti;
15 9 |    didelis noras iškrauti nors mažą dalelę to, kas ten, sieloje,
16 9 |        tos meilės, kurios taip maža aplinkui.~    Pirkau visų
17 11|     žmona, o žinai, kad idealų maža pasaulyje, - tarė mamatė.~   
18 13|        gera būtų įsteigti tokį mažą ratelį, kurio nariai apsiimtų
19 13|    lovoje su juo. Ir kaip, jam maža esant vietos, jis taręs
20 14|        nepasireiškia, tai kaip maža čia mūsų pačių nuopelno. ~