Part

 1 2 |        rieda ašaros. Greit šluostau jas, kad niekas nepamatytų.
 2 3 |            po liepa atsisėdus, dėjo jas į gražius bukietus, traukdama
 3 3 |           Nika.~    - Tuomet reikia jas gerai atsiminti, - atsakė
 4 4 |      padėtos natos, bet jis visai į jas nežiūrėjo. Jo gražios mėlynos
 5 5 | pusvakariais šeimynai. Gaspadorius, jas pamatęs, sustabdė arklį
 6 5 |          kad galėčiau, atsiskleidus jas, lyg suaugusi mergaitė giedoti
 7 6 |            apie savo akis ir aukoja jas Kristui. Bet netikiu, kad
 8 8 |              kad ji labai nudžiugs, jas gavus, kaip sveika būdama
 9 8 |        tuščios, nebegyvos, ir metėt jas laukan, o gražūs drugiai
10 9 |         turime skolų. Kad galėtumėm jas išmokėti, reiktų man sugebėti
11 9 |           menkos knygutės? Žiūriu į jas ir mąstau apie visus prie
12 9 | slapstydamies nuo gesintojų galios, jas rašė, baigiant Levanarda,
13 9 |     baigiant Levanarda, nešiojančiu jas per sieną juodomis rudens
14 9 |        knygelių po vieną. Davinėsiu jas, kam tik galėsiu. Be to,
15 9 |          statulėlėse yra kažko, kas jas dvasina, kas primena primityvus.~   
16 13|      truputį, ir teatsispiria prieš jas tas, kas tikrai, giliai
17 13|  komplimentus panelėms ir pavadinęs jas vaidilutėmis, - į ką vienas
18 14|           užtenkamai jėgų pakreipti jas taip, kaip noriu.~    Tai
19 14|          neranda, ak nieko,~    kas jas galėtų pasotint, ~    kas
20 14|           galėtų pasotint, ~    kas jas galėtų nutildyt. ~    O