Part

 1 1 |  kiaušinis, lyg viso to būrelio motina, aplinkui mažesni, o jų
 2 2 |   mergelė aprašo, kaip mirė jos motina, skausmas suspaudė man širdį,
 3 2 |   mintis, kad jei tos našlaitės motina mirė tokia jauna ir palikus
 4 2 |       begėde! - sušuko supykusi motina. - Ir žlembs čia puonia
 5 3 |         pasisakiusi einanti pas motiną, dieną neturėjusi laiko,
 6 3 |      jos neims. Ką gi veiks pas motiną įname? Taigi pakeisime:
 7 9 |     siūlų ji surišta su ta savo motina.~    Giliai yra įaugus mano
 8 10|          tačiau, atminus senutę motiną, apleistą tamsiame užkampyje,
 9 10|         rišančių vaiko širdį su motina, kad ir užmirštąja, kad
10 10| puvėsiams: tėvas mano esi, mano motina ir sesuo; kirminams: kapas
11 11|     amžiumi galėtų būti mamatės motina. Pasisveikinę su ciocia,
12 11|          ir dievo, kurs su savo motina, angelais ir šventaisiais
13 11|       labai mylėdama dėdę, kaip motina savo vaiką, ciocia užmiršta,
14 12|    kurios bobutė - tėvo tikroji motina - pani z panów, ir jos,
15 12|        skaudu. Ką pasakytų mūsų motina - kilminga ponia - pamačius,
16 12|       tai ne jo darbas. Tam yra motina. Jos pareiga taip užauklėti
17 13|        niekados nėra gera pati, motina nei šeimininkė, - tarė ciocia
18 14|        nuo šakų, ~    sunkias į motiną žemę. ~    Ak! čia nerasi
19 14|        neirsta. ~    Girdi jau, motina, harmoniją stebuklingą, ~