Part

 1 1 |   vainikas, o iš blankaus veido liūdnai ir meiliai žiūrėjo juodos
 2 1 |    tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:~    Ir,
 3 1 |         meilios meilios ir taip liūdnai žiūri, kaip ir tu. ~* * * ~   
 4 3 |        tie noktiurnai! Ak, kaip liūdnai kvepia jazminai! Lyg vainikas
 5 3 |         esu bloga šeimininkė, - liūdnai tarė mamatė.~    - Reiktų
 6 3 |   vienas nėra sutikęs, - tariau liūdnai.~    - Iš kur žinai, kad
 7 3 |  sukūlimą, bet kad pamelavau, - liūdnai atsakė Nika.~    - E, tikriausiai
 8 3 | Žiūrėkit, kaip jų auksinės akys liūdnai veizi į dangų ilgėdamosi.~   
 9 3 |      vaistų, kad nesusirgtų, ir liūdnai paklausė, kodėl jis patiekęs
10 4 |      teška už langų, tegu vėjas liūdnai dejuoja - mums čia šilta
11 4 |       ir apie riterius, - sakau liūdnai. - O ką aš? Aš juk mergelė...~    -
12 5 |         vainiku ant galvos. Yra liūdnai rymančių smūtkelių, erškėčiais
13 6 |         tas dažnas jos lankymas liūdnai mums nepasibaigtų.~    Ateina
14 8 | šyptelėjo, bet kažkaip keistai, liūdnai.~    - O, ponitelė, ir Irutė,
15 8 |              O ką aš? - klausia liūdnai Nika. - Kad būtų miręs berniukas,
16 10|      raudonas šermukšnių kekes, liūdnai kabančias ant nuogų šakų.~   
17 12|   tačiau diena giedra ir šilta. Liūdnai šypsodama, mini gamta praėjusias
18 14|       Irusia, visus, - tarė ji, liūdnai šypsodamos. - Eik miegoti.
19 14|          o viešpatie! ~    Taip liūdnai dainavo mamatė, o manyje