Part

 1 2 |     ateina man į galvą, kaip, kol dar buvau mažesnė, mušdamos
 2 3 |     ji pradėjo groti iš natų, kol žvakės pasibaigė, o pro
 3 3 |    kad mes negyvenome seniau, kol buvo milžinų ir kitokių
 4 3 |        traukė jį prie kranto, kol Juozapas atbėgo gelbėti.~   
 5 6 |    ant peties ir tol limenas, kol ir jam teks mylavimų. O
 6 6 |     bočelį. Bet turėjo darbo, kol įtikino, kad tai būta juokų.
 7 6 |      Pranciška dar vis kalba, kol geriame arbatą. Pagaliau
 8 6 |    tai esąs per ūkis. Tačiau, kol nueina lig pusės didelio
 9 6 |   eina į sodną ir vaikščioja, kol liokajus atbėgęs praneša
10 6 |       kartoja tą pačią sceną, kol Mykolas įeina su samovaru.~   
11 7 |     prieš veidrodį, laukdama, kol jai prisegs veliumą.~    -
12 8 |    Kad Kazelė ramiai ilsėtųs, kol ją prikels archangelo trimitas, -
13 9 |    Daug žolių reikia pereiti, kol užeisi tokį žiedą. Vien
14 10|       kiek jos gavo nudirbti, kol iš švelnių kūdikio rankelių
15 11|   panaktinį visam tam laikui, kol viešės svečiai. Mat, mūsų
16 11|        o pats nuėjo pas dėdę. Kol svečiai susėdo, pasivėlavęs
17 12|  mamate ir ciocia pagrybauti, kol susirinks medžiotojai. Kalvelė
18 14| nevažiuosi. Mokysies čia pat, kol užaugsi didesnė.~    - Ar
19 14|    pas Topilę, ir pas bobutę, kol krepšiukas visai ištuštėjo.~