Part

 1 3 |    kad tuomet jos veide pirmą valandėlę žybtelia apmauda ir atkarumas.
 2 3 |    daubą. Norėjome pabūti dar valandėlę ir dar valandėlę. Bet galų
 3 3 |   pabūti dar valandėlę ir dar valandėlę. Bet galų gale reikėjo grįžti
 4 4 |      pražuvo, ir pražuvo. Dar valandėlę tylėjome kaip nebyliai.
 5 5 | sekundo, kad pabūtumei drauge valandėlę, užuot rūpinusis per kiauras
 6 6 |       savo miegamąjį pagulėti valandėlę. Tas kambarys greta valgomojo,
 7 6 |  tebeverkia dideliame salone. Valandėlę visi tylime. Paskui bočelis
 8 8 |        tarė mamatė, patylėjus valandėlę. - Kaip iš lėlučių ritos
 9 8 |      girdėti muzikos. Tačiau, valandėlę pabuvus, grįžau į saloną
10 9 |      Ir tai yra tikrai "mano" valandėlė.~    Be galo mėgstu skaityti.
11 10|      to rojaus, jei kiekvieną valandėlę galiu nustoti mylimųjų asmenų?
12 11|    einame visi trys ir sėdime valandėlę, o ciocia tuo tarpu geria
13 12|     panieka pasakė ciocia ir, valandėlę patylėjus, tarė mamatei:~    -
14 13|     Kaip tat! Pabandykim būti valandėlę lengvabūdės, sekdamos savo
15 13|   sako:~    - Pasivaikščiokim valandėlę, jau per ilgai sėdėjome. -
16 14|        Tėvelis vaikščiojo dar valandėlę po kambarį, paskui, pasiėmęs
17 14|  neradęs, o kiekviena šviesia valandėle džiaugias kaip kokia dovana
18 14| nervingas...~    Nika pamąstė valandėlę.~    - Neverk, Irusia. Aš