Part

 1 1 |    vijna pati.~    - Bet ar ne liūdna vienai, bobute?~    - E,
 2 2 |     grįždama, kad ne taip būtų liūdna, nelaimingąsias kasas atsiminus. ~* * * ~   
 3 3 |   groja mamatė! Pagros ką nors liūdna - ir ašaros nejučiomis ima
 4 3 | klavišus ir ėmė austi kažkokią liūdną, graudžią melodiją, ir jos
 5 3 |        nenoriu, kad žūtų. Taip liūdna, kai jis, juodas akis pakėlęs,
 6 4 |       čirškia palangėse. Kažko liūdna. Rodos, niekados nebeprašvis
 7 4 |      Ir vargo ji ilgai pasauly liūdna,~    Vis ilgesio keisto
 8 4 |        ilgai?~    Gal ji labai liūdna... o gal net ir ašarų karolėliai
 9 4 |        sielą. Kaipgi gali būti liūdna tokią naktį! Žiūrėk!~   
10 6 |       to nabagė visuomet tokia liūdna ir opi. Besisveikindama
11 8 |     norėjau išblaškyti tamstos liūdną ūpą, o gal pasinerti su
12 8 |      savo mamatės? Ir man taip liūdna, kad jos nebebus su mumis.~    -
13 8 |          Visą dieną buvo labai liūdna. Neturėjau jokio noro žaisti,
14 8 |    buvo, kad ją taip prislėgė. Liūdna man buvo visą dieną, ir
15 10|         visuomet graudu man ir liūdna, tarsi kas mylimas būtų
16 10|   vakar pas mane atėjusi! Kaip liūdna, mamunėle, kaip liūdna! "
17 10|    Kaip liūdna, mamunėle, kaip liūdna! "Ne viskas darytina, kas
18 14|     ėmė austi kažkokią be galo liūdną melodiją ir dainuoti rečitatyvu: ~