Part

 1 1 |       kaštuoja tas spiečius. Ak jūs, kvailiai, kvailiai! Už
 2 1 |        Spūdis.~    - Bet tuščia jūs! Tuo savo godumu jau man
 3 3 |           Vakelia, - aš saka, - jūs čia sau gera gyvenat, jums
 4 3 |          jums jokios bėdos nėr, jūs munis nereikalingi - leiskit
 5 4 |         tuojau eina namo.~    - Jūs dabar imsite darbuotis žaliajame
 6 5 |              Vo kas jums darbo? Jūs anos darbo nedirbat. Džiaukitės
 7 6 |        gerbk ją, atvažiavęs pas jus, visados kontroliuosiu,
 8 8 |               Per ilgai laikiau jus ten, vaikai. Bet negalėjau
 9 11|         šį, kitas į tą.~    - O jūs, vaikeliai, tur būt, nepažintumėt
10 13|       tarti savo veto. Laukime. Jūs nežinote to, ką aš žinau.~   
11 14|          nepaisant viso ko, pas jus geriausia.~    Ciociai persirėdžius
12 14|      jos naudai. Žinau, kad pas jus bus kaip namie. Irusia,
13 14|    visados gyvensiu... paliksiu jus visus, - sakiau kukčiodama.~    -
14 14|      sako:~    - O aš žinau, ko jūs dar labai trokštumėt, ir
15 14| paukšteliais ir ilgiau galėčiau jus laikyti apgūžusi.~    -
16 14|                      Dabar visi jūs vėl drauge - lizdelį ~   
17 14|         ilgai, ~    skrendu pas jus, mamate, vis artyn, artyn...~   
18 14|    drugys auksinis - nulėks pas jus į lizdą. ~    Tikiu: vėl