Part

 1 3 |  pakeitimas įvyko.~    - Nedėk į juos jausmų, kurių jie neturi.
 2 3 |    meiliai, kad, švelniai paėmus juos su pirštais, neiškenti nepriglaudus
 3 3 |     tokiu apetitu, kaip žydeliai juos, - nusijuokė tėvelis.~   
 4 4 |       tai dalykai. Klebonas buvo juos pasakojęs jau kažin kiek
 5 6 |         ji tuos savo daržus. Kas juos kritikuoja, tas ją mirtinai
 6 6 |         į tarpuežį. Negalima pro juos praeiti, meiliai jų nepaglosčius.~    -
 7 6 | prisileisti, vis šaukė ir vadino juos galvažudžiais. Tik pamatęs
 8 6 |      nėra pasaulyje. Jos nešioja juos skersai išilgai po Kalnėnus,
 9 9 |       jog, prie kokių priedermių juos likimas pristato, tas jie
10 9 |     dienomis, kiaurai perverdama juos savo spinduliais. Nepanėšėjo
11 10|      pasaulyje nelaimingesnių už juos. Nes nors ir nelaimių kalnai
12 11|      atmenu, kaip, esant man pas juos su tėveliais prieš dvejus
13 11|          įneša ir ciocia, dažnai juos pertraukdama:~    - Melskis
14 13|           Deja! laimingus padaro juos gardūs pieteliai, linksma
15 13|       Konarskienė.~    - Ir kame juos mokyti? Į gyvenamąjį kambarį
16 14|       raudoną skurliuką. Surinko juos besimelsdamas "už dūšeles"
17 14|         vešis į Vilnių... aš pas juos visados gyvensiu... paliksiu