Part

 1 1 |           kregždės sparnai. Mažas Jonelis šalia jos su savo balta
 2 3 |      dainuoja, mamate? - paklausė Jonelis.~    O Nika, pasilenkęs
 3 3 |          stipria sudruožė ponatis Jonelis. Garbė dievu, kad nepakliuva
 4 3 |     pagalius pasiiemį. Tik staiga Jonelis, kažin už kų supykis, kap
 5 3 | atsiriemįs į tvuorą, ir stuov. Vo Jonelis tuojau, pametįs pagalį,
 6 5 |     atvedusi gražų kumeliuką, kad Jonelis turįs jau ilgus batus su
 7 6 |     pusryčius dėdė pastebėjo, kad Jonelis esąs labai panašus į bočelį.
 8 8 |   ponitelė, ir Irutė, ir Nika, ir Jonelis... - pratarė tyliu balseliu.~   
 9 11|           atsimenu.~    O mažasis Jonelis atsiliepė:~    - Ciocia
10 11|         Janeczku, dėdė ar aš?~    Jonelis pažiūrėjo į ciocią, paskui
11 11|      ciocia.~    Nuo tos valandos Jonelis tapo ciocios favoritu, nes
12 11|           aš būsiu vežėju, - tarė Jonelis. ~* * * ~    Ryto metą anksti
13 12|           aš sūnelį! - atsiliepia Jonelis.~    Bet vienoje vietoje
14 12|         Neieškokim, - tarė rimtai Jonelis, - matyti, šitas baravykas
15 14|     mėgstame dažnai būti. Nika ir Jonelis tuojau ėmė naudotis ta laisve:
16 14|        liūdni ir tušti, - pridūrė Jonelis.~    - Viso ko gaila, vaikeliai,