Part

  1 1 |           medinis rūmas. Ne aukštas, bet ilgas ir platus, su dideliu
  2 1 |              kvapas kutena man nosį, bet nepaisau nieko ir vis tik
  3 1 |             tikrųjų menką ir ydingą, bet mano akyse labai gražų.
  4 1 |          pilnu baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome nė vieno.~    -
  5 1 |              jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur tolybėn, pro tamsias
  6 1 |      užgruobtų, - tarė Spūdis.~    - Bet tuščia jūs! Tuo savo godumu
  7 1 |                Galima, vienos.~    - Bet jei trumpa, tai dviejų -
  8 1 |           kad ji moka gražių pasakų, bet ir dėl to, kad ten viskas
  9 1 |           kad jau pasakos neklausau, bet pati "pasaką darau". Rodos,
 10 1 |            ką bobutė joje slepianti. Bet ji atsakė - tą mažumą šiokių
 11 1 |             ir žiauri Romos matrona. Bet meili šypsena, rodanti sveikus,
 12 1 |           tai nėra paprastas valgis, bet kažkoks šventas maistas,
 13 1 |            verčiau vijna pati.~    - Bet ar ne liūdna vienai, bobute?~    -
 14 1 |             pupeli. Ir ne tik jauna, bet ir maža esu buvusi - šit
 15 1 |            mūsų puonalia mylims.~    Bet aš nelabai domėjaus bobutės
 16 1 |              neisiu į tamsų kambarį, bet ir apšviestame sėdėdama
 17 1 |            nabašninkas sakies matįs, bet munij neteka.~    - Kaip
 18 1 |       mišeliems užpirkti už dūšeles. Bet mun tap ruoduos, kad kam
 19 2 |             gaila esą tos našlaitės, bet taip verkti nereikią.~   
 20 2 |            taip verkti nereikią.~    Bet aš jau nebe tos našlaitės
 21 2 |          gali mirti. Ir ne tik gali, bet ir turi, jei ne dabar, tai
 22 2 |                  Taip, dabar gal ne, bet vis tiek kada nors mirsi,
 23 2 |           mirti. Tai baisu, vaikeli, bet nieko nepadarysi.~    -
 24 2 |              nieko nepadarysi.~    - Bet aš nenoriu, kad mirtumei,
 25 2 |           žiūrėti, kaip mamatė gydo, bet šiandien kaip galėjau persiskirti
 26 2 |     apsiašarojo Onelės mėlynos akys, bet vargšė sėdėjo tylitelaičiai,
 27 2 |            Rodos, kad tai ne vaikai, bet suaugę juokingi nykštukų
 28 2 |            netvarka, o ūkis tuščias. Bet Domeikis taip myli savo
 29 2 |          greičiausiai eina namo.~    Bet man labai tinka Domeikienė,
 30 2 |         labiausiai dėl savo gražumo, bet dar ir dėl to, kad tokia
 31 2 |        motinos ir žmonos priedermes. Bet tie žodžiai atsimuša nuo
 32 3 |              panašus į uodo birbimą. Bet dabar jo visai negirdėti.
 33 3 |             žodeliais kalbinusi.~    Bet retai tegali mamatė taip
 34 3 |              esą daryti, kas malonu. Bet aš norėčiau, kad mamatei
 35 3 |       žybtelia apmauda ir atkarumas. Bet žybtelėjus akimirksniu gęsta,
 36 3 |               Visi važiuosime.~    - Bet ne tik muzikos klausysime,
 37 3 |              kai nuvažiuosime.~    - Bet būtinai nukeliausime ir
 38 3 |        mamatė.~    - Pats nesugavau, bet sugavo Kazimieras. Praėjusią
 39 3 |            Švelnumas puikus daiktas, bet pirmų pirmiausia žmogus
 40 3 |            iškęsti viską... viską... bet veikti prieš savo prigimtį
 41 3 |       nebrangina. Ne tik neatjaučia, bet klaidingai aiškina. Nieko
 42 3 |                     Labai gali būti. Bet aš juk ne dėl to, kad jie
 43 3 |            imkim kad ir mūsų vaikus. Bet prastas žmogus - tai vaikas
 44 3 |             norėjo išeiti iš salono. Bet tėvelis sulaikė.~    - Palauk,
 45 3 |           tokia kručis sėdi namuose. Bet dabar manau, gal geriau
 46 3 |     pasislėpusi, by kuo neišviliosi. Bet, žinoma, pliaukšti nereikia.
 47 3 |            braukterės tau per veidą. Bet taip meiliai, kad, švelniai
 48 3 |              taip susispietę į būrį, bet stovi toliau nuo kits kito,
 49 3 |              tikro jau nieko nebėra, bet čia, toje stebuklingoje
 50 3 |          Irute?~    - Kaip norėčiau! Bet kad tik pasakose ją temato,
 51 3 |           labai norėčiau ją sutikti, bet ir bijočiau... Žinai, dėl
 52 3 |                  Ne, ne už sukūlimą, bet kad pamelavau, - liūdnai
 53 3 |      krūtinės savo mitrias kojeles - bet žynės niekur nebuvo.~    -
 54 3 |           mes ne vargšai našlaičiai, bet turime tokią gerą mamatę, -
 55 3 |          valandėlę ir dar valandėlę. Bet galų gale reikėjo grįžti
 56 3 |              ką nors pikto darome... Bet kad nematome jo tada.~    -
 57 3 |     Įsismalsinę ėmėme spėlioti, kas. Bet vis nevyko. Tik prie pat
 58 3 |         žinau, kad Nika bus riteris, bet nenoriu, kad žūtų. Taip
 59 3 |            jis neturįs trijų seserų. Bet nė kas, aš viena viską padarysianti.~    -
 60 3 |            viską padarysianti.~    - Bet aš tavęs neleisiu, Nika!~    -
 61 3 |             Juozukas pradėjo skęsti. Bet ne veltui su juo buvo riteris.
 62 3 |               ten pasakė, kad buvęs, bet tuojau išėjęs. Jo kailinėliai
 63 3 |          didelė nelaimė, ypač žiemą. Bet kai paskui mamatė nerami
 64 4 |         įdomių anekdotų pasakojimas, bet mūsų širdis turi užsikariavęs
 65 4 |         turėtumėt, o dabar ką?~    - Bet jis mums tiekia daug džiaugsmo, -
 66 4 |            džiaugsmo reikia žiūrėti, bet naudos, naudos.~    - Bet
 67 4 |            bet naudos, naudos.~    - Bet mes jį taip mylim, - atsiliepiau
 68 4 |              nereikia, nereikia.~    Bet tie doros pamokymai nė kiek
 69 4 |             galėtumėm tuo džiaugtis. Bet dabar nėra ko, nes patektumėm "
 70 4 |               atsakė klebonas.~    - Bet jau tiktai jokios unijos
 71 4 |          tikrai susijaudins, manėme. Bet apsirikome. Nei nekrustelėjęs
 72 4 |             mūsų kalviui apkaustyti. Bet velosipedas išėjo labai
 73 4 |           nebuvo jokio atsakymo.~    Bet ponas Narmantas nesiliovė
 74 4 |              nesigailiu, nesigailiu, bet pats galiu apsieiti ir be
 75 4 |             dažnai lošdavę kortomis. Bet vieną kartą klebonas pralaimėjęs
 76 4 |       klebonai?~    Klebonas tylėjo, bet ponas Narmantas, to nepaisydamas,
 77 4 |           kiti. Rados labai nejauku. Bet tuojau pertraukė tylą pats
 78 4 |           atmintinai išmoktas eiles. Bet mudviem su Nika tai baisiai
 79 4 |         Žinau, kad nieko nepramanai, bet čia pats nesijunti pramanęs.~    -
 80 4 |              ne tik tą vieną gyvatę, bet dar ir aitvarą, ir aš laukiu
 81 4 |             antrąjį nuostabų dalyką. Bet visi kelias nuo stalo, ir
 82 4 |     neperskaičiau kaip reikiant.~    Bet ir ponas Narmantas šiandien
 83 4 |               Mamatė nekenčia kortų, bet kadangi tėvelis noromis
 84 4 |         pilkas, nuobodus uždangalas. Bet mamatė džiaugias, sakydama,
 85 4 |            eina dar kitokius šokius, bet mes su mamate grįžtame jau
 86 4 |              Elžbietą, - prašau.~    Bet Nika oponuoja.~    - Ne!
 87 4 |                  Nubėgome pas langą. Bet nuo prieangio važiavo nepažįstamas
 88 4 |             Jonavičių lyg nustebusi, bet tuojau pat, nuleidus akis,
 89 4 |         pulpito, buvo padėtos natos, bet jis visai į jas nežiūrėjo.
 90 4 |            pailsusias nuo žiūrėjimo. Bet tuojau atsimerkęs vėl žiūrėjo
 91 4 |                  Jis ne tik griežia, bet ir dainuoja. Mamatės prašomas,
 92 4 |         žemės dainos, - tarė mamatė. Bet tuojau paraudo, tartum kažko
 93 4 |              ir toks mandagus.~    - Bet dabar reikia miegoti, ne
 94 4 |           juk tokia graži mėnesiena. Bet kodėl taip ilgai?~    Gal
 95 4 |           kambarių, visiems miegant. Bet noras vis auga - ilgus,
 96 4 |             einu. Bijau neapsakomai, bet stengiuos nurimti. Tat pirmiausia
 97 4 |            Šviesu čia, nors skaityk, bet tai dar blogiau, nes toje
 98 4 |          toks begalinis noras bėgti. Bet susivaldau. Priemenėje jau
 99 4 |            tavęs, vaikeli brangusis! Bet daugiau taip nedaryk. Vaikai
100 4 |             gali sušalti basa.~    - Bet kaip užaugsiu, tai ir aš
101 5 |              juoktis ne tik lūpomis, bet ir tomis savo visados liūdnomis
102 5 |              tarsi nieko negirdinti. Bet prisiartino Domeikis ir
103 5 |           pasakė:~    - Kad ir boba, bet dėlto labai graži.~    -
104 5 |         tinginyste piktinanti.~    - Bet kad ji tokia graži... -
105 5 |         Banys gali ir pats užmokėti. Bet kaip dažnai reiktų man -
106 5 |       tinkamą. Man smūtkeliai tinka, bet į šv. Vincentą bijau žiūrėti,
107 5 |         meili dieviška ranka... ~    Bet kantičkos brangiai kaštuoja,
108 5 |            Mamatė vaišina Levanardą, bet jis nedaug tevalgo.~    -
109 5 |          kaile. Aš tun gera numanau. Bet aš ne tik del tuo. Iš untruos
110 6 |              kaip dabar pana Zuzana, bet kaip paseno, pavedė jai
111 6 |          Pana Pranciška kad ir sena, bet dar tvirta ir vikri, žema,
112 6 |         anekdotų iš praėjusių laikų. Bet mes labiausiai mėgstame
113 6 |       leipdami, nuėjo paskui bočelį. Bet turėjo darbo, kol įtikino,
114 6 |            tėvelis, - gailis mamatė, bet ir ji juokias.~    Pana
115 6 |             nors mus apdovanoja.~    Bet šį kartą ir aš nepasilieku
116 6 |            komodėlė vis eina tuštyn. Bet nepriimti niekaip negalima,
117 6 |          akis ir aukoja jas Kristui. Bet netikiu, kad gerojo dievulio
118 6 |           pas kiekvieną pravarinę, - bet ne per arti, kad arklys
119 6 |       nesigailėk, kad nesulystų.~    Bet jei kokia vieta pasirodo
120 6 |              mes neiname dar niekur, bet atsidėję klausomės. Tuojau
121 6 |          bočeliui tai visai neįdomu, bet kai paskui žaidėm kieme,
122 6 |             Panašus į mane, panašus. Bet rubuilis, oho, ho! Rubuilis! -
123 6 |             sėdi, įsikasęs į knygas. Bet dažnai jį trukdo. Ateina
124 6 |             jau buvo beeinąs toliau, bet Mykolas, priėjęs ir bučiuodamas
125 6 |              galo mėgsta saldainius. Bet niekados pats nesiperka.
126 6 |         Vaišinamas vieną kitą teima, bet kai, esant jam pas mus,
127 6 |     saldainių ne tik kitiems matant, bet ir pats valgydamas apsimeta
128 6 |         stalas paruoštas vakarienei, bet nėra dar samovaro ir valgomasis
129 6 |           Rodos man, kad ne tik mes, bet viskas tame salone klauso
130 6 |          pušimi su peršauta krūtine. Bet tai buvo jau taip seniai,
131 6 |         prašau mamatės ją pažiūrėti. Bet, atvožusios sunkų skrynios
132 7 |         vaikams geriausia esą namie, bet, panelės Paulinos labai
133 7 |          puikiuoju kiveriu su kuodu. Bet tėvelis sako, kad kiverį
134 7 |              mūsų krašte, iš vakaro, bet pačią jungtuvių dieną, nes
135 7 |              rytą, kaip pas mužikus, bet vakare.~    Atvažiavę radome
136 7 |      nudribusia, ir su aukso pensne. Bet kaip pasijutau apsivylusi,
137 7 |               Te! Durnas tai durnas, bet apsukrus ūkininkas. Negeria,
138 7 |            tarė pirmoji sesuo.~    - Bet juk ne tas vienas jaunikis
139 7 |       išmokėsi, nei pavalgysi.~    - Bet juk toks bjaurus, toks bjaurus…
140 7 |           negalvok apie jo bjaurumą, bet apie jo kišenę.~    - Priprasi,
141 7 |                     Na, ir giminė ne bet kokia, ne tarp kokių prasčiokų
142 7 |          segė batisto gėlių vainiką, bet žiūrėjo kažkur pro šalį,
143 7 |            sentimentalių ceremonijų, bet vis dėlto sutiko. Patiesė
144 7 |           pusė buvo paskirta ponams. Bet ponas Jonavičius protestavo
145 7 |           nepasiduodami svečiai.~    Bet labiausiai juokino mane
146 7 |             ji tarė, nors ir tyliai, bet griežtai:~    - Prašom sėdėti
147 7 |            ar nereikia auklės!~    - Bet kai meldžiamoji įdėsi, bus
148 7 |            chamų vestuvėse sėdi!~    Bet įstabiausia, kad jaunasis,
149 7 |        Išgerti visados galima. Gerk, bet galvos nepamesk.~    - Na,
150 7 |                Nėra, - sako, - buvo, bet išėjo."~    Svečiai ėmė
151 8 |                  Ne per blogiausiai. Bet vis dėlto nepataikyta…~    -
152 8 |             dar vieno talento, ir ne bet kokio. Taip tamsta juokinai
153 8 |              galva gimtiniame žanre. Bet jau gana narstytis. Tai
154 8 |               norėjo šokti su žmona, bet "Pawlinka" griežtai užsakė,
155 8 |           įlindęs į kokią kertę.~    Bet jaunojo, matyti, turėta
156 8 |        paleidęs ją, ėjo vesti kitos. Bet nelemta jam buvo daugiau
157 8 |             namie įsakę jam nešokti, bet ką padarysi, kad neklauso.~    -
158 8 |        niekam nedraudžiu sėstis.~    Bet tasai, laimingas, nespėjo
159 8 |        rinkis. Žinoma, yra ir darbo, bet tai švarus darbas. O šiokią
160 8 |             už rankos, traukė šokti. Bet toji užsigavus tarė:~    -
161 8 |              pribėgti tuščiąją kėdę. Bet kad ir stipriausiai sudrožtas,
162 8 |             atsakė pana Telesfora. - Bet kas gali dainuoti mužikiškas
163 8 |      apsieiti su tokia prasta šneka, bet prie švaraus darbo ji netinka.~    -
164 8 |            Jonavičius pridūrė:~    - Bet kad to progreso paskutinis
165 8 |                 ir kalbėjo vokiškai. Bet susipratę numetė nuo savęs
166 8 |              aš, nors tebelaikiausi, bet buvau labai miegūsta, Todėl
167 8 |             Pamačius mus, šyptelėjo, bet kažkaip keistai, liūdnai.~    -
168 8 |          anksto gėrėjomės jos laime. Bet ji padėkojus šaltai pažiūrėjo
169 8 |             sulysusiais piršteliais, bet ir tą tuojau padėjo į šalį.~    -
170 8 |      nedejuoja, šnekas, kaipgi mirs? Bet mamatė sugrudo, ir jos akyse
171 8 |         reikia ir ko nereikia.~    - Bet kaip gali reikti, kad Kazelė
172 8 |            Nežinau, Irusia, nežinau. Bet jei mirs, tai taip reikėjo.~   
173 8 |         meldžiau, kad ji pagytų.~    Bet už kelių dienų atėjo Kazimieras
174 8 |            Juk Kazelė danguje.~    - Bet ar jai neliūdna be savo
175 8 |       garderobo. Gaila buvo Kazelės, bet gaila ir tos jupelės.~    -
176 8 |            pas "gerąjį dijvulį".~    Bet kad taip sunku buvo persiskirti
177 8 |            jis linksminos ir puošės, bet tas, kuriose apgalėjo pats
178 8 |        skaičiau savo "Przyjaciel'į". Bet ir į knygas žiūrėjau šiandien
179 8 |           gyvenime matau nabašninką, bet man nebaisu. Kazelė atrodo
180 8 |           jau miršt. Uždegiau žvakį. Bet ne, akeles vėl pradieje
181 8 |             laikiau jus ten, vaikai. Bet negalėjau neleisti bobutės
182 8 |               Ir aš bijojau Kazelės, bet ilgai nežiūrėjau. Ir tau
183 8 |                  Namo dar negrįžome, bet ėjome pasivaikščioti. Aš
184 9 |               Pavydėtini žmonės.~    Bet aš nesu iš jų tarpo... Aš
185 9 |              šeimininkavimo užtektų. Bet turime skolų. Kad galėtumėm
186 9 |          daugelio daugelio daiktų, - bet užtat nereiktų man nuolat
187 9 |           grožio, reikalauja dailės. Bet iš visų jos šakų tiktai
188 9 |         dieve, nepasakė to niekados, bet aš mačiau.~    Anaiptol
189 9 |           turėdavau atliekamo laiko. Bet negaliu daryti to, kas nemalonu
190 9 |    užtenkamai gerai jam akompanuoju. Bet jis sakos nė su kuo taip
191 9 |            Negaliu. Brangūs jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama taip
192 9 |      pasišventusi paskirtam tikslui. Bet tėvai nė girdėti apie tai
193 9 |           manyje turėti tokią žmoną. Bet ką padarysi, kad manyje
194 9 |             negali viso ko suprasti. Bet vaikai - tai juk aš pati.~   
195 9 |         Nepanėšėjo į jokį paveikslą, bet aš iš karto jį pažinau.
196 9 |            nuo viešpaties delno.~    Bet štai Kristus atkreipė veidą
197 9 |       Pėdsakas paliko mano sieloje - bet ir sapnas palieka ten pėdsaką.~   
198 9 |           suprasti, apsirinkame!~    Bet kai pabusime, kai numesime
199 9 |              sunki akmeninė makštis, bet lengvas sparnuotas rūbas,
200 9 |       aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, rodos, anglyse
201 9 |           gers, tai dar pusė biedos, bet ir tam gerajam, turint visą
202 9 |          niera puona dijva įstatyta, bet tik žmuonių prasimanyms
203 9 |         puonou, kad aš anų primušis. Bet tat buva neteisybi, aš niekaduos
204 9 |            būtų užmušįs, gal aš anų. Bet puondzivs sauguoje mudu
205 9 |              če kars muni, ar piaus. Bet deltuo negailiejaus tap
206 9 |            mislyti nepamislijau.~    Bet nieka nebuva. Nuvarė muni
207 9 |             būčiau sau galą padarįs, bet bijuojau sava dūšią pražudyti.
208 9 |             nedėlį, ir apent sveiks. Bet paskou kad suėmė muni, jau
209 9 |              tik pačiam būti duoram, bet dar ir kitus muokyti ir
210 9 |             atiemi nu munis tų ligų. Bet sunkia dirbti nebeįgaliejau.
211 10|            per vestuves klebonijoje! Bet, tiesą sakant, tai yra juokai
212 10|             pusės to savo komiškumo. Bet ką jie kalti, kad seka ponus?
213 10|             tik įmotė. Gera, maloni, bet vis dėlto įmotė. Geriausiai
214 10|              mylimas būtų miręs.~    Bet kituose tie siūlai jau seniai
215 10|             sodne, sveikindama poną. Bet tos bėdinos vargo dainelės
216 10|         prisidėčiau prie to būrelio. Bet čia, užkampyje, be jokio
217 10|              Nes daug kas atsimainė, bet pasiliko tai, kas svarbiausia, -
218 10|              tekina bėgti į niekybę, bet tuojau nutraukčiau to beprasmio
219 10|        beprasmio gyvenimo siūlą.~    Bet aš žinau, žinau, kad "ką
220 10|             šio gyvenimo pussapnyje, bet tikrai, budėdami, - sielvartai,
221 10|            tik žinau tai, Liudvikai, bet ir moku taip elgtis.~    "
222 10|         dvelkia savo mistišką kvapą. Bet tai vien taškeliai rudens
223 11|      būsiančios išlaidos be reikalo, bet tėvelis tvirtina dėdę Bolesį
224 11|               Bent kiek išsigandome, bet tuojau suskambėjo minkštas
225 11|            atidėti vėlesniam laikui. Bet abudu berniuku buvo jau
226 11|            medalį nusipelniau ne aš, bet virėjas, - atsakė mamatė.~    -
227 11|             nes tokia rami ir saldi. Bet už visas aukščiausiai stovi
228 11|              lovoje tevalgo ligonys, bet žinome, kad balsu stebėtis
229 11|         Mamatė nieko neatsako.~    - Bet tu, Marynieczko, kaip matau,
230 11|          riteriška ir graži pramoga, bet ji kainuojanti jai visados
231 11|              pradžios ramino ciocią, bet paskui, nustojęs kantrybės,
232 11|              ne tavo vyrui nuo kitų, bet kitiems nuo tavo vyro, nes,
233 11|              turįs būti neuždarytas, bet kas galįs žinoti?~    Atsargumas
234 11|             toks dalykas nekalbamas, bet Nika, visai nesuvokdamas,
235 11|          didelis medžioklės mėgėjas, bet retai temedžioju, ir medžioklės
236 11|       interesuoja žemaičių patarlės, bet kad noriu žinoti, ką man
237 11|          tautų išmintis.~    - Taip. Bet kadangi kai kurių tautų
238 12|            sidabrinio apsiausto.~    Bet netrukus tą gamtos tylą
239 12|              atsiliepia Jonelis.~    Bet vienoje vietoje radę gražų
240 12|             vyrą!~    Mamatė ramino, bet ciocia jau nebenorėjo nė
241 12|             koncertas pasibaigė.~    Bet prasidėjo antras. Suskambo
242 12|        nujautimų, ir ne tik sveikas, bet dar taip spinduliuojąs džiaugsmu,
243 12|               kad šūvis buvo baisus, bet ne man, tik vargšei stirnai,
244 12|              ir aklai vištai grūdas. Bet juk buvo du šūviu, aiškiai
245 12|        girdėjau.~    - Šoviau ir aš, bet pro šalį.~    - Kalbėk sveikas!
246 12|            ir dar į pat širdį.~    - Bet prašau tave, Aleksandrai,
247 12|              Gerai, apsimesiu tikįs. Bet už tai turi pasakyti, kaip
248 12|              šausiu vienkart su juo, bet pasirodė, kad mano šūvis
249 12|         supratau, kas nušovė stirną, bet supratau ir tai, kad reikia "
250 12|             kabinete, - tarė dėdė, - bet kailis turi puošti tavo
251 12|            nuobodu ir seniai žinoma. Bet nuo šios dienos sutinku
252 12|         nukreipęs kiton pusėn.~    - Bet juk tamsta, pone Boleslovai,
253 12|   žvilgterėjo į kits kitą ir nutilo. Bet niekas negalėjo pagadinti
254 12|            kišuos ne į savo dalykus, bet kadangi tu nematai reikalo
255 12|           Karusieczko, nesiteiravau. Bet veikiausiai bajoras, nes,
256 12|            pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~    - Taigi.
257 13|       gražias, pasipuošusias ponias. Bet šiandien ypač viena pririšo
258 13|               kad ji buvo ištekėjus, bet vyras buvo toks negeras
259 13|            ką aš ten dirbčiau?~    - Bet pas mane turėsi ką dirbti -
260 13|       Aleksandras, radęs tokį turtą. Bet ne visiems taip vyksta, -
261 13|             pareiga? Atleisk tamsta, bet man tas pasakymas atrodo
262 13|            terūpi, ir paskui gailis, bet jau per vėlu, - pasakė ciocia
263 13|          pridūrė ponas Jonavičius. - Bet lig tam dar neįvykus, laimės
264 13|          pagriežtų pats sumanytojas. Bet jis sakės norįs pirma paklausyti
265 13|         violončele ponas Jonavičius. Bet gražiausia buvo, kai pradėjo
266 13|          nesupratau nė vieno žodžio, bet kai paskui padainavo: "gdybym
267 13|           daug muzikuoti - nesveika, bet truputį, vyrui...~    -
268 13|   preferansėlis, drzemka poobiednis, bet muzika?!~    Ponios ėmė
269 13|           pradžių taip pat grodavau. Bet mano vyras, kurs pirma gėrėdamasis
270 13|         priežastį. Yra ji ne mumyse, bet mūsų "galvose ir viešpačiuose'.~    -
271 13|          gynės ponas Jonavičius.~    Bet panelės užpuolė jį visu
272 13|         beveik niekados jos neregiu, bet šiandien ji visai nusikreipė
273 13|             grįžtant iš miško.~    - Bet užtai ponia Aleksandrienė,
274 13|              kylant, krinta antroji. Bet manoji visuomet stovi aukščiau -
275 13|              tavo aukštus principus. Bet ką padarysi - dora smunka.~   
276 13|    visuomenei ir šviesti liaudį.~    Bet kitos panelės visai kitaip
277 13|           nes "lepszy rydz niż nic". Bet visa tai netikino, nes nebuvo
278 13|           nebus ko? Gal dar nežinot, bet aš jau esu girdėjęs, kad
279 13|       Tamstos gėritės Konopnickiene, bet koks grynai platoniškas
280 13|               sušuko viena panelė. - Bet ta jų kalba tokia mužikiška
281 13|                 aš tikrai bandyčiau. Bet kaip čia mokysi lenkiškai,
282 13|             gali jie išmokti paskui, bet pirma turi mokytis savosios, -
283 13| pasidarbavusį baudžiavai panaikinti. Bet vykdyti tą puikų sumanymą
284 13|          atsitikimas, daugiau nieko. Bet gali būti ir kitaip. Kiekvienas
285 13|          atsitikti, - tarė mamatė. - Bet kokiame doros kodekse parašyta,
286 13|              buvo mūsų sielų žiedas, bet parodė, kad tokiu keliu
287 13|            esi feminų gerbėja?~    - Bet tai dar nereiškia, kad yra
288 13|          žmonijos pusę.~    - Tiesa. Bet man ypač skaudu, kad taip
289 13|      pasakyti. Man labai nemalonu... Bet tamsta juk nesupyksi? Dabar
290 13|          šiandien ne tik medžioklės, bet ir lošimo karalius, nes
291 13|             kas nors gadino jai ūpą. Bet blogiausia atsitiko einant
292 14|             mylėdama mane tai sakai. Bet nė iš tavęs nenoriu to girdėti
293 14|        aiškiai, kodėl verkia mamatė, bet jutau, kad visi visi kalti,
294 14|          Boleś mėgsta gražiąją lytį, bet maniau jo tą jausmą pasireiškiant
295 14|            laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga tarnystė.
296 14|           moka mūsų "ludek pobożny". Bet ar "ponai" - ne? Ir kaip
297 14|              daug žmuonių susirinkį, bet paskou visi išvaikščiuoje.
298 14|          Mažrimieni, suieja ir kiti. Bet dar ne tujau miri. Dar nubučiava
299 14|             karta skaityti litaniją. Bet kap tik ištariau tus žuodžius: "
300 14|           širdelį, kap tas kad saki. Bet tujau ir pradedu gijduoti: ~   
301 14|           kad jam peršą kažką.~    - Bet aš nie klausyti nenoru.
302 14|       Apyaklis, kurčias, vos paeina, bet turi žemės sklypelį, tai
303 14|             eina lėtai Ilgesys. ~    Bet akys liūdnos, svajingos ~   
304 14|          tolimon mėlynon erdvėn.~    Bet, visą žemę aplėkę, ~   
305 14|            dieną kalbas žemaitiškai, bet teneesie tokie pasileidę,
306 14|              Kitaip, kuo jis užaugs? Bet abejoju, ar tai įvyko, nes
307 14|           Labai gyvo būdo berniukas. Bet apskritai viskas ten labai,
308 14|               duosime ne tik mokslą, bet dar kitokiu būdu aprūpinsime
309 14|              būtų skirtis su Irusia, bet tai jos naudai. Žinau, kad
310 14|             Tai mamatė neleis.~    - Bet juk visados yra taip, kaip
311 14|         žaliojo pečiaus. Neverk!~    Bet manęs tas patarimas nepaguodė.
312 14|              būtų su ja persiskirti, bet reikia savo egoizmą paaukoti
313 14|          būtų tai man baisus smūgis, bet persigalėčiau, jei to reikalautų
314 14|            reikalautų Irusios laimė. Bet juk jie iškreips mūsų vaiko
315 14|             tos aprūpintos ateities, bet teturie tai, kas brangiausia.
316 14|             kaip tu nori, Liudvikai, bet šį kartą aš iš visų jėgų
317 14|             tik pasilikau namie.~    Bet ciocios malonės visai netekau,
318 14|               Pasigailėsi kada nors, bet bus per vėlu.~    Mamatei
319 14|                   Liūdnas pasaulis - bet mums linksma: taip ilgai
320 14|           laikai - ir mano, ir jūsų. Bet ateis laikas - laikas taip
321 14|      parlėksime, mamate.~    - Taip, bet jau nebegyvensime taip,
322 14|           nenoriu. Būsite tie patys, bet ne tokie pat. Ir mylimos
323 14|            bučiuoju, bus tos pačios, bet nebe taip žiūrės, ir jūsų
324 14|             Taip yra, vaikeliai. Ak, bet esti ir kitaip...~    Ūmai
325 14|         groti tą gražiąją simfoniją. Bet atmintinai temokėjo nedaug,
326 14|            dausas išlėkusi iš lizdo. Bet pirmiau dar išlėkė paukšteliai.~