Part

 1 2 |    užaugus didelė taip pat juk tavęs gailėsiuos. Aš prašysiu
 2 2 |   Domeiki! Juk visi juokias iš tavęs. Paėmęs diržą, sudrožk porą
 3 3 |      kad geroji žynė pyktų ant tavęs už tą langą? - paklausiau.-
 4 3 |     padarysianti.~    - Bet aš tavęs neleisiu, Nika!~    - Ką
 5 3 |       pasaulin. Jau laukia ten tavęs, riterėli, darbas ir vargas,
 6 4 |     mamate! Taip man ilgu buvo tavęs... maniau, kad kokia nelaimė...
 7 4 |        Ir kaipgi čia pykti ant tavęs, vaikeli brangusis! Bet
 8 5 |      smertis, klapatai~    Ant tavęs! ~    O angelas plonai ir
 9 7 |        savo proto neturėdamas, tavęs klausys. Kaip jam pasakysi,
10 12|         Ir jis visai negirdėjo tavęs šaunant?~    - Net nesapnavo.
11 13| Karolinos malonė nusigręžė nuo tavęs, Marynia, - tarė ponia Bronislava
12 14|      mane tai sakai. Bet nė iš tavęs nenoriu to girdėti ir prašyčiau
13 14|     nebijok! Tėvelis ir mamatė tavęs neleis, - ramino Nika išsigandęs.~    -
14 14|        susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip tik paukšteliai lizdelyje.~    -
15 14|     sugrįžę į lizdelį, gal nei tavęs, nei tėvelio nerasime? -