Part

 1 1 | prieangyje, o prieš jį stovėjo du mūsų kaimynu ūkininku su
 2 1 |   aplinkui mažesni, o jų tarpe du visai mažyčiu, tur būt,
 3 2 |        viskas gera. Dirba kaip du vyru, niekados šaunaus žodelio
 4 4 |       ilgo kiemo gale pasirodė du stuomeniu. Vienas storas,
 5 7 |  Staininiai arkliai, kožnas po du šimtu, kaip iš pieno plaukę.
 6 11|    dėdę kiekvienas mūsų tesėdi du trečdaliu kelio, o likusiam
 7 12|    vištai grūdas. Bet juk buvo du šūviu, aiškiai girdėjau.~    -
 8 12|         pone Boleslovai, šovei du kartu? - pasakė kažkas. -
 9 12|     pasakė kažkas. - Girdėjome du šūviu greit po viens antro.~    -
10 12|     antro.~    - Kam aš šausiu du kartu? Kieno pirmas šūvis
11 13|    kilę iš liaudies, tad, kaip du kartu du keturi, pradės
12 13|   liaudies, tad, kaip du kartu du keturi, pradės rašyti prieš
13 14|  pamačiau jos paakiuose žibant du lašeliu. Apkabinus jos kaklą
14 14|        turėjo tris dukteris ir du sūnu, visi išmirė lig nepasenę;
15 14|       Ir tik mudu su tėveliu - du senu paukščiu - nuliūdę