Part

  1 1 |         kados radova tą kampelį su mamate. Mamatė išpjovė ant vieno
  2 1 |       radova tą kampelį su mamate. Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio
  3 1 |           o kai čia sėdėsi, atmink mamatę, ir vien geros ir gražios
  4 1 |           pasislėpus fotelyje, kad mamatė nepamatytų, siuvu staltiesėlę
  5 1 |  apgalvojusi. Vakare, mąsčiau, kai mamatė paskaičius norės užgesinti
  6 1 |     linksma mąstant, kaip nudžiugs mamatė, šį mano darbelį pamačius.
  7 1 |           pamačiau antrame jo gale mamatę. Ėjo man priešais, vesdama
  8 1 |      pasakos nykštukas.~    - Esu, mamate! - sušukau pribėgus ir liemenį
  9 1 |        dviejų senų, aukštų - sulig mamate - kerų, kažin kieno ir kažin
 10 1 |          daugiau aptingsta, - tarė mamatė. - Einame pas manuosius.~   
 11 1 |          slepiasi rožių siela.~    Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie
 12 1 |      kvapios rožės, štai brangioji mamatė ir mylimasis brolelis, ten,
 13 1 |            šviečia ir šildo.~    - Mamate, - tariau, - o mano širdis
 14 1 |        puikiai žydi tos rožės!~    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo,
 15 1 |                   Ir tariau:~    - Mamate, rožės į tave panėši.~    -
 16 1 |          pats puondzijvs davi?~    Mamatė šypsodama tarė:~    - Juk
 17 1 |        Kaip sau norite, - tarė vėl mamatė, - aš negaliu kitaip teisti.
 18 1 |          niekų... - tarė nedrąsiai mamatė.~    O tėvelis, jau suerzintas,
 19 1 |    nusūdytų, - atsakė Rimeika.~    Mamatė, balsu juokdamos, tarė:~    -
 20 1 |        bobutei lauktuvių, - pasakė mamatė, duodama pilną visko pridėtą
 21 1 |        galima pasiklausyti pasakų, mamate?~    - Galima, vienos.~    -
 22 1 |      trumpa, tai dviejų - ar taip, mamate?~    - Ką gi darysi su tokiu
 23 1 |       pasakų maišeliu, - nusijuokė mamatė. - Teesie dviejų.~    Eiti
 24 1 |         užtruksitau?~    - Ne, ne! Mamatė leido pasiklausyti - jei
 25 2 |       šviesiomis vasaros dienomis, mamatė pradėjo man siūti antklodėlę.
 26 2 |         prie mamatės verkdama.~    Mamatė ramino mane, kad, tiesa,
 27 2 |           dukrelę, tai juk ir mano mamatė gali mirti. Ir ne tik gali,
 28 2 |         tai vieną, tai kitą.~    - Mamate, kas bus, jei tu taip mirsi,
 29 2 |          aš nenoriu, kad mirtumei, mamate, - tariau kukčiodama. -
 30 2 | šlapindamos mamatės rūbą.~    Tada mamatė, pametus savo darbą, pasisodino
 31 2 |      žemėje.~    - Ar mūsų sielos, mamate, bus tokios pat, kaip mes?
 32 2 |          su kūnu.~    - Kaip gera, mamate! Sako, kad sielų negalima
 33 2 |             tokia pat, kaip dabar, mamate, kad galėčiau prisiglausti
 34 2 |            Irusia.~    - Aš manau, mamate, kad ten turi būti ir knygų,
 35 2 |       valandėlei.~    - Ar tikrai, mamate?~    - Tikrai, Irute. Tik
 36 2 |          kad aš mirčiau pirmiau už mamatę, tėvelį, Niką ir Jonelį."~    "
 37 2 |      nutarimą, vaikščiodama paskui mamatę visur kaip uodegėlė: mamatė
 38 2 |        mamatę visur kaip uodegėlė: mamatė į virtuvę - ir aš į virtuvę;
 39 2 |         virtuvę - ir aš į virtuvę; mamatė į daržą - ir aš paskui.
 40 2 |          pretenzijos žiūrėti, kaip mamatė gydo, bet šiandien kaip
 41 2 |         Kas jai pasidarė? - klausė mamatė.~    - Te, poniteli, vis
 42 2 |            Gal dousi kuokią ruodą. Mamatė beklausydama rankas sugrąžė.~    -
 43 2 |        nešvariai laikyti akis!~    Mamatė valė, plovė tas vargšes "
 44 2 |            mažumą išsigandusi.~    Mamatė ėmė aiškinti higienos taisykles.~    -
 45 2 |    pirmiausia, mano mažyte, - tarė mamatė, apžiūrėjus galvą ir glostydama
 46 2 |        susikišo abi kumšti į akis. Mamatė šypsodama nuėjo pas ją į
 47 2 |          kaip mano, veizėk!~    Ir mamatė pasilenkė, rodydama savo
 48 2 |            žvilgterėjo skersomis į mamatę kartą, paskui antrą, pagalios
 49 2 |        duosies kerpama? - paklausė mamatė.~    - Dousu...~    Paėmė
 50 2 |                 Dousu...~    Paėmė mamatė dideles žirkles, ir bematant
 51 2 |             kaip kasmet, einame su mamate į mūsų kalnelį. Auga ant
 52 2 |          mėlynas akis, motinoms su mamate besikalbant. Sunkiai lipdama
 53 2 |        tuojau susirūpinęs bėga pas mamatę vaistų. O kad mamatė juokias
 54 2 |           pas mamatę vaistų. O kad mamatė juokias tą ligą esant, tur
 55 2 |          tik pamatau ją atėjus pas mamatę, bėgu jos pasižiūrėti. Ateidama
 56 2 |          pasižiūrėti. Ateidama pas mamatę su įvairiais reikalais,
 57 2 |          jos smarkiai neišbaręs. O mamatė taip pat mėgsta žiūrėti
 58 2 |           Paskui atsimenu, ką sakė mamatė, kad kiekvienas negeras
 59 2 |          eina pamažu, plepėdama su mamate, kuri padeda bobutei nusileisti
 60 2 |   nusileisti nuo kalno. Visą kelią mamatė eina su bobute, o mes su
 61 3 |          vieno jo kampo. Ten groja mamatė. Atsisėdusi didelės kanapos
 62 3 |          prie mamatės muzikos: kai mamatė skambina iš reto - ir jis
 63 3 |        puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką nors liūdna -
 64 3 |       namie ir niekas nepertraukė, mamatė grojo ir grojo be galo;
 65 3 |          kanapos gale, aš antrame. Mamatė išsigandusi pažadino mudu
 66 3 |       naktis! Dar niekados, rodos, mamatė taip nuoširdžiai mudviejų
 67 3 |    kalbinusi.~    Bet retai tegali mamatė taip muzika gėrėtis. Dažniausiai
 68 3 |       ateina tėvelis ir atitraukia mamatę prie kažkokių ūkio klausimų.
 69 3 |           vieną kartą - per mane - mamatė galėjo ilgiau pasėdėti prie
 70 3 |           Nujaučiau, kad ateis pas mamatę ir pertrauks muziką. Nors
 71 3 |         tariau:~    - Tėveli, tegu mamatė dar groja! Ką tik pradėjo.
 72 3 |         dar groja! Ką tik pradėjo. Mamatė taip mėgsta...~    Tėvelis
 73 3 |            nuėjo į savo kambarį, o mamatė dar valandą skambino,nieko
 74 3 |           Irusia, niekados, - tarė mamatė. - Jei mane myli, turi man
 75 3 |         kliudyti.~    Berods, sako mamatė, kad ne visados galima esą
 76 3 |         sėdėjo susimąsčiusi.~    - Mamate, - tariau, - kodėl visados
 77 3 |    atsakymo.~    - Kokių klausimų, mamate?~    - Kodėl žmogaus sielos
 78 3 |    atsakymą.~    - Juk sakei pati, mamate, kad mirtis veda mus į laimės
 79 3 |    graudžią melodiją, ir jos taktu mamatė pradėjo pusbalsiu neva dainuoti,
 80 3 |       tėvynėn. ~    Nika, išgirdęs mamatę dainuojant, pametė savo
 81 3 |        matyti, tiek tesuprato, kad mamatė ilgis ir trokšta kažko,
 82 3 |          akordams, jis tarė:~    - Mamate, kai aš užaugsiu ir uždirbsiu
 83 3 |           įvairių instrumentų.~    Mamatė papurtino galvą, tartum
 84 3 |        klausysime, Nika, - kalbėjo mamatė, - apžiūrėsime ir tas puikias
 85 3 |             Ir tą gražiąją Madoną, mamate, ant angelėlių dugno?~    -
 86 3 |          pamatyti.~    - Pamatysi, mamate, kai nuvažiuosime.~    -
 87 3 |            daug uždirbus, - atsakė mamatė.~    - Ir tamsta, tėveli,
 88 3 |           galvelę, o atsikreipęs į mamatę, pridūrė: - Gražių dalykų
 89 3 |            ją? - paklausė neramiai mamatė.~    - Pats nesugavau, bet
 90 3 |         šeimininkė, - liūdnai tarė mamatė.~    - Reiktų tau nors sykį
 91 3 |            per ausį drošiu, - tarė mamatė ir norėjo išeiti iš salono.
 92 3 |           su ja darysi? - paklausė mamatė.~    - Iš pradžios norėjau
 93 3 |      sugalvojai, Liudvikai, - tarė mamatė linksmesniu balsu. - Tik
 94 3 |     būtinai ten reikia? - paklausė mamatė nedrąsiai.~    - Kas per
 95 3 |            jos įtariamą darbą.~    Mamatė, nieko jau nebeatsakius,
 96 3 |    apsiverkusi Uršulė. ~* * * ~    Mamatė myli saulę ir šilumą. Sako,
 97 3 |        kitam degdavo pypkes.~    - Mamate, kaip gaila, kad mes negyvenome
 98 3 |          taip. Užvakar, būdamos su mamate valgomajame kambaryje, išgirdome
 99 3 |                   Ar jos dainuoja, mamate? - paklausė Jonelis.~   
100 3 |          juodesnės.~    - Girdžiu, mamate! Tarsi kas griežtų tylitelaičiai
101 3 |            plonute stygele! - tarė mamatė ir pabučiavo tas jo akis,
102 3 |        piktas noras sutirps. Taip, mamate?~    - Tikriausiai, Irute.~    -
103 3 |          gerai atsiminti, - atsakė mamatė.~    Sudėjus bukietus, mamatė
104 3 |      mamatė.~    Sudėjus bukietus, mamatė nuėjo su mumis vaikščioti
105 3 |                   Žiūrėkit, - tarė mamatė, - kokios tai keistos gėlės
106 3 |        pasaulį pasižiūrėti, - tarė mamatė.~    - O gal yra, tik nenori
107 3 |  našlaičiai, bet turime tokią gerą mamatę, - pasakė Nika.~    Gaila
108 3 |           vaikai? - tarė šypsodama mamatė. - Dažnai yra jis labai
109 3 |             Užtat jaučiate, - tarė mamatė.~    Įėję į kelią, pamatėme
110 3 |           ir imdavo dėstyti kromą. Mamatė parėjus tuoj atnešė jam
111 3 |        vaikai nemylėjo? - stebėjos mamatė.~    - Aš pasakysiu. Vaik?
112 3 |       vieno artimo žmogaus, - tarė mamatė.~    - Nu, kap be to bus?
113 3 |     Šmulkelis, - tarė gailestingai mamatė, glostydama žydo pažaliavusį
114 3 |            ir medaus, - prasijuokė mamatė. - Ar turi stiklinėlę?~   
115 3 |            valdytis, - sako dažnai mamatė.~    Ir Nika jau rengias.
116 3 |               Tą pačią dieną aš su mamate einame į arklidę.~    -
117 3 |         Kam? - nusistebėjom abi su mamate.~    - Juk pats mačiau.
118 3 |         ypač žiemą. Bet kai paskui mamatė nerami liepė jam gerti vaistų,
119 3 |         būti riteriu. Ir galų gale mamatė dar gavo jį guosti. Norėdama
120 4 |         kojomis pedalus.~    Atėjo mamatė prašyti arbatai, ir, išgirdusi
121 4 |      dalykai, klebonai? - paklausė mamatė.~    - Seniai tat buvo,
122 4 |         negalėjo ilgiau pasilikti. Mamatė džiaugės negausianti sėdėti
123 4 |         paprastas visto partneris. Mamatė nekenčia kortų, bet kadangi
124 4 |       tėveliui per daug įsišaukus, mamatė, padėjus kortas ant stalo,
125 4 |      kambarį ir netrukus parsiveda mamatę atgal ir sodina į vietą.
126 4 |           nuobodus uždangalas. Bet mamatė džiaugias, sakydama, kad
127 4 |     Tėvelio nėra namie. Dėl lytaus mamatė neėmė mūsų nė į bažnyčią.
128 4 |        kitokius šokius, bet mes su mamate grįžtame jau į savo galą.~   
129 4 |           brėkyje. Vėsu ir drėgna. Mamatė liepia man ir Nikai atnešti
130 4 |       Matau, kad ji linksma.~    - Mamatė šiandien linksma, - tariau.~    -
131 4 |         laimė sėdėti pas židinį su mamate, prisiglaudus prie jos brangių
132 4 |          pasaka, vaikeliai, - sako mamatė.~    - O taip, mamate. Aš
133 4 |         sako mamatė.~    - O taip, mamate. Aš norėčiau dar išgirsti
134 4 |           Nika oponuoja.~    - Ne! Mamatė dar nepabaigė pasakoti,
135 4 |             Irusia, - guodžia mane mamatė. - Tu įkvėpsi jam greičiau
136 4 |           Kad aš pati noriu rasti, mamate, - sakau beveik verkdama.~    -
137 4 |          Gralį.~    - Nepasakojai, mamate.~    - Papasakosiu, kai
138 4 |            Ir savo melodingu balsu mamatė pradėjo:~    - Ir prijojo
139 4 |         tėvelis parvažiavo, - tarė mamatė.~    Nubėgome pas langą.
140 4 |     darganoje? - tarė sveikindamos mamatė. - Kokia geroji žynė įkvėpė
141 4 |            Ilgėjimos saulės...~    Mamatė pažiūrėjo į poną Jonavičių
142 4 |         akys vis buvo nukreiptos į mamatę. Retkarčiais purtino jis
143 4 |           atsimerkęs vėl žiūrėjo į mamatę.~    Su ponu Jonavičiumi
144 4 |           mokytą ir artistą. Viena mamatė tegali jam čia akompanuoti,
145 4 |      skrido angelas padebesy… ~    Mamatė klausės, įsispelėjusi tolybėn. ~   
146 4 |      ziemli, - pakartojo pusbalsiu mamatė.~    - Išdainavau tai, kas
147 4 |           yra žemės dainos, - tarė mamatė. Bet tuojau paraudo, tartum
148 4 |            į mūsų kraštą, mąsčiau. Mamatė gali bent prisiklausyti
149 4 |          mąstyti, Irusia, - pasakė mamatė, linksmai šypsodama, ir,
150 4 |           tuščia, nepaliesta. Kame mamatė? Tikriausiai vaikščioja
151 4 |    baimingas: gal kas pikta nutiko mamatę? Gal įkrito į tvenkinį paslydus?
152 4 |        bėgu pas jį.~    Krūptelėjo mamatė ir tyliai šūkterėjo, man
153 4 |            pribėgus.~    - Tai aš, mamate! Taip man ilgu buvo tavęs...
154 4 |            kokia nelaimė... Nepyk, mamate! Aš daugiau niekados...~    -
155 4 |            kad esi labai nuliūdus, mamate.~    - Nesu nuliūdus. Jaučiu
156 4 |      žvaigždžių.~    - Kaip gražu, mamate!~    - Kaip gaila palikti
157 5 |      kelias minutes bėgame klausti mamatę, ar tik jau ne laikas, ir
158 5 |         džiaugsmingo choro.~    Ir mamatė parinko iš "Przyjaciel'io"
159 5 |         vidurį, broliukai iš šonų. Mamatė pažiūrėjo į mus ir tarė
160 5 |        broliukų pritariama. Net ir mamatė ėmė juoktis ne tik lūpomis,
161 5 |           atėjo pusvakarių laikas. Mamatė, norėdama pavaišinti visus
162 5 |                Ką aš matau, - tarė mamatė, žiūrėdama į tuos būrelius, -
163 5 |           man daugiau to nebebūtų. Mamatė tylėjo. Besivartaliojant
164 5 |    Besivartaliojant mums po šieną, mamatė tarė tėveliui:~    - Norėčiau
165 5 |       mažai terūpi tau vaikai.~    Mamatė paraudo.~    - Jei randu
166 5 |            Ir, palikus mus su Ane, mamatė nuėjo. ~* * * ~    - Žiūrėkit,
167 5 |            mums be galo tinka.~    Mamatė vaišina Levanardą, bet jis
168 5 |      valgis - arbata su pyragu, ir mamatė visuomet jam tiekia to gardumyno.
169 6 |         džiaugsmas! Atvažiavome su mamate į Kalnėnus.~    Nėra pasaulyje
170 6 |         žemiau be galo jausmingai. Mamatė bėga iš salono, ausis užkimšus,
171 6 |           mus vaišina, kad kartais mamatė atėjusi gauna mus varyti
172 6 |        kartą einame jos lankyti su mamate. Ji jau laukia mūsų, užkaitus
173 6 |            mėgstame klausyti, kaip mamatė buvo maža.~    - Palaukit,
174 6 |     papasakosiu, kas atsitiko, kai mamatė buvo visiškai mažutė. Bočelis
175 6 |       tebebuvo tuomet jaunas, jūsų mamatė neseniai buvo gimusi. Vieną
176 6 |          vargšas tėvelis, - gailis mamatė, bet ir ji juokias.~   
177 6 |             Franucieczko, - atsako mamatė.~    - Kad mamatė nebūtų
178 6 |           atsako mamatė.~    - Kad mamatė nebūtų ištekėjus, tai ir
179 6 |          labiau mus traukia. Užtat mamatė stengias kiek galėdama būti
180 6 |     rožančių. Jei tik nėra svečių, mamatė niekados nepraleidžia nenuėjus
181 6 |         mylinčios ją, kaip aš savo mamatę, - argi dievas atimtų nuo
182 6 |            kai, esant jam pas mus, mamatė padeda jo kambaryje dėžutę
183 6 |    Atkalbėjus rožančių su Verusia, mamatė eina į saloną, saulėlydžio
184 6 |      rankas ant savo tamsaus rūbo. Mamatė groja aštuntąją Bethoveno
185 6 |          tas lūpeles ir tars, kaip mamatė, tik angliškai: "Ach, na
186 6 |       randame ją savo vietoje.~    Mamatė dar kažką groja. Salonas
187 7 |    Paulinos vestuves, į kleboniją. Mamatė bus svočia, aš - pamergė.
188 7 |        būtinai ulonu pasirėdžiusį. Mamatė ir tėvelis nenorėjo, kad
189 7 |            parodė, kokiu būdu. Man mamatė liepė apsivilkti gražiausia -
190 7 |            kai klebonas, pasodinęs mamatę kanapoje, ėmė rekomenduoti
191 7 |        irgi linksmai juokės.~    - Mamate, kaip aš vesiu tokią baidyklę? -
192 7 |       salone, ji dar teberėdės, ir mamatė, būdama svočia, turėjo jai
193 7 |            jaunasis? - paklausė ji mamatę.~    - Gražumas tai juk
194 7 |            dar ne viskas, - atsakė mamatė.~    - Gana jau, gana! Kad
195 7 |       jaunikis pasaulyje, - pasakė mamatė. - Sulauktumei tokio, kurs
196 7 |           Žinai, Paulinėle, - tarė mamatė, - jau visai nebenoriu būti
197 7 |                  Paulinėle, - tarė mamatė, - geriau pasišalinti nuo
198 7 |           būsiu, ir to užteks.~    Mamatė jau nieko nebesakė. Dėstė
199 7 |    mažučiam rūtų vainikėliui, kurį mamatė įsegė jai tarp veliumo raukšlių
200 7 |   Jonavičius. Sveikindamos su juo, mamatė tarė:~    - Gerai, kad tamsta
201 7 |   nesirengia su manim grumtis?~    Mamatė nusijuokė.~    - Turėjau
202 7 |        kaip tik įdomiausia? - tarė mamatė.~    - O gal kaip tik įdomiausia...
203 7 |        buvo beveik priešais mus su mamate, tai puikiai galėjome gėrėtis
204 8 |         pirštines, nusilenkė prieš mamatę ir pradėjo valsą. Mamatė
205 8 |           mamatę ir pradėjo valsą. Mamatė šoko be galo gražiai, o
206 8 |      žiūrėti. Atlikus ceremonialą, mamatė nebešoko, nes esą užtenkamai
207 8 |            sukti! Kaip girnos.~    Mamatė vos tesitvėrė juokais.~    -
208 8 |           nuo kanapos, nubėgau pas mamatę.~    Vyresnieji bajorai
209 8 |          pačios, tarp kurių sėdėjo mamatė, pasakojo savo moteriškus
210 8 |          pati neaudžia? - paklausė mamatė.~    - O kam ji turi dirbti
211 8 |         žaislus, kuriuose dalyvavo mamatė ir mudu. Puodelį, per kurį
212 8 |         žodžius.~    Vienam fantui mamatė paskyrė padainuoti. Pana
213 8 |        tamstos nemokat? - paklausė mamatė.~    - Kur nemokėsime, -
214 8 |         biauru, kas mužikų, - tarė mamatė.~    - O man mama neleidžia
215 8 |      niekinimu ir atmetimu, - tarė mamatė. O ponas Jonavičius pridūrė:~    -
216 8 |        svečiams būsią nuobodu. Tik mamatė ir ponas Jonavičius kalbėjo
217 8 |      liūdnos valandos. Vieną dieną mamatė pasakė, kad eisime aplankyti
218 8 |        geresnė, Kazele? - paklausė mamatė.~    - Geresni. Nieks nebskaust.~    -
219 8 |           šnekas, kaipgi mirs? Bet mamatė sugrudo, ir jos akyse žibėjo
220 8 |             Ar tikrai Kazelė mirs, mamate?~    - Gal būti... Liga
221 8 |      stipriai suspaudęs.~    - Ne, mamate! Ji nemirs! Juk mes tiek
222 8 |          reikti, kad Kazelė mirtų, mamate? - klausiau ašarotu balsu.~    -
223 8 |            rimtai atsakė Nika.~    Mamatė rengė Kazelei įkapes.~    -
224 8 |        gaila ir tos jupelės.~    - Mamate, juk tai mano gražiausioji
225 8 |           gražiausiuoju rūbeliu. O mamatė kalbėjo toliau:~    - Pamąstyk,
226 8 |                  Atiduosiu jupelę, mamate... Man jau nebegaila.~   
227 8 |            stipriai pabučiavo mane mamatė. Kartu išėmėm jupelę iš
228 8 |             Pavakariais nuėjome su mamate pamatyti Kazelės paskutinį
229 8 |           Kalbame poterius, paskui mamatė barsto ant baltos jupelės
230 8 |            tylūs ir išsigandę.~    Mamatė, priėjus prie Kazimierienės,
231 8 |        dievo takus, bobute, - sako mamatė.~    - Žinuoms, žinuoms,
232 8 |        puoliau prie mamatės:~    - Mamate, eikim namo! Aš bijau, bijau!~   
233 8 |           bijau, bijau!~    Išėjus mamatė tarė:~    - Per ilgai laikiau
234 8 |           baisus yra miręs žmogus, mamate!~    - Baisus, Irusia. Tas
235 8 |         auginote kirvarpas? - tarė mamatė, patylėjus valandėlę. -
236 8 |           kaip tas drugys, atmeni, mamate, kur buvo toks spalvotas,
237 8 |            sielų sparnelius.~    - Mamate, tai Irusios sielos sparnuose
238 8 |          jai buvo brangu, - atsakė mamatė.~    O man buvo taip malonu
239 8 |                Ryto metą buvome su mamate bažnyčioje, nes mamatė sakė,
240 8 |          su mamate bažnyčioje, nes mamatė sakė, kad reikią patarnauti
241 8 |        duobę ir užbėrė žemėmis. Ir mamatė metė saujelę, ir mums liepė.~    -
242 8 |        archangelo trimitas, - tarė mamatė.~    - Kazelės lėlutė, mamate.~    -
243 8 |      mamatė.~    - Kazelės lėlutė, mamate.~    - Taip, Irusia, lėlutė...~   
244 8 |          ir vis vaikščiojau paskui mamatę. O pavakarį atvažiavo ponas
245 8 |         tai padaryti anksčiau.~    Mamatė pažiūrėjo į tėvelį didelėmis
246 11|      pakviestas virėjas Nikodemas. Mamatė nenorėjo, sakydama, kad
247 11|          esant namie.~    Mudvi su mamate puošiame kambarius paskutinių
248 11|    susipažinti su Žužu. Laimė, kad mamatė, tai pastebėjus, laiku įstatė
249 11|          aš, bet virėjas, - atsakė mamatė.~    - Ar pati neužsiimi
250 11|      idealų maža pasaulyje, - tarė mamatė.~    Žiūrėdama į ciocią,
251 11|            Tad visados eina drauge mamatė, džiaugdamos proga pabūti
252 11|           dūsauja. Kartais eina su mamate apveizėti mamatės ūkio -
253 11|      sodžiuje ir visa tai auginti. Mamatė nieko neatsako.~    - Bet
254 11|           į mišką, tai ciocią lydi mamatė ir mes. Mums tai baisiai
255 11|       kambario. Valgomajame ruošės mamatė apie gausiai nukrautą stalą.
256 12|      Pasiėmę pintinėles, einame su mamate ir ciocia pagrybauti, kol
257 12|            mano brangųjį vyrą!~    Mamatė ramino, bet ciocia jau nebenorėjo
258 12|             kurio ir jiems patiekė mamatė. Nikodemas tais pietumis
259 12|          pareigą.tai padaryti.~    Mamatė nustebus pažiūrėjo į mane
260 12|           progos, - atsakė už mane mamatė. - Dar jai yra laiko pasaulio
261 12|         savo krašto žmonės, - tarė mamatė.~    Ciocia paraudo, nes
262 12|        savo giminės atstovais.~    Mamatė tylėjo, žiūrėdama tolybėn.
263 12|       pakilo pyktis ant ciocios už mamatę. Saldainiai, kuriuos laikiau
264 13|        Irusią, Bronciu, - tarė jai mamatė, pažvelgus į mane. - Matai,
265 13|      pakvietė atvažiuoti pas ją su mamate.~    - Kad mamatė neima
266 13|            ją su mamate.~    - Kad mamatė neima ten, kur nėra vaikų.
267 13|           gal dėl išimtinio asmens mamatė ir padarys išimtį, - tariau
268 13|          pirma paklausyti ir prašė mamatę paskambinti. Po mamatės
269 13|           be jos gyventi, - pasakė mamatė.~    - Sužinojęs tamstų
270 13|        baisiausio nuotykio.~    Ir mamatė papasakojo, kas atsitiko
271 13|            Bronislava ir pabučiavo mamatę.~    Įtarpiais ateina į
272 13|         dora smunka.~    Tuo tarpu mamatė, parėjusi į saloną, įsimaišė
273 13|           važiuosiu į Varšuvą.~    Mamatė stengės sugriauti visas
274 13|    krikščionybe tekvepia, - atsakė mamatė, - nes jau katekizme liepiama
275 13|                Kaip keista, - tarė mamatė. - Ką tik viena panelė deklamavo "
276 13|      nesiskirtume nuo rusų, - tarė mamatė.~    - Ak, Marija, pagalvok
277 13|         mokytis savosios, - atsakė mamatė.~    Pasirodė, kad kalbos
278 13|      valdžia turi žinoti? - pasakė mamatė. - Juk galima viską daryti
279 13|         tai gali atsitikti, - tarė mamatė. - Bet kokiame doros kodekse
280 13|          atrodytų skanesnė, - tarė mamatė ir ėmė skambinti valsą.~   
281 13|        arčiau pianino, kalbėjos su mamate.~    - Gražių dalykų išgirdau
282 13|       išgirdau apie tamstą, - tarė mamatė, - kad tamsta antifeministas.~    -
283 13|           negaliu pasiekti?.. ~    Mamatė paraudo, nuleido akis ant
284 13|      kontredansą! - šaukė panelės. Mamatė ėmė skambinti kontredansą.
285 13|   retkarčiais mėtydamas žvilgesį į mamatę, o ji težiūrėjo į savo rankas.
286 13|        jeibingai. Ji žvilgterėjo į mamatę ir kinktelėjo savo grakščią
287 13|         besijuokiančiomis akimis į mamatę. Ciocia Karusia svaidė žvilgsnius
288 13|          juokdamos į valgomąjį pas mamatę.~    - Ar ne gana, Bronciu? -
289 13|          gana, Bronciu? - tarė jai mamatė. - Taip nemalonu gildyti
290 13|      pasaulyje praeina, - tarė vėl mamatė, - kad ir pono Tarvydo kalba
291 14|        eiti.~    - Tiesa, - atsakė mamatė, o jos lupelės virpėjo. -
292 14|         kaip noriu.~    Tai tarus, mamatė išėjo. Tėvelis vaikščiojo
293 14|      pažvelgus pro langą, pamačiau mamatę vaikščiojančią po kiemą.
294 14|                Aš ciocios nemyliu, mamate, kad ir tiek dovanų duoda!
295 14|    Nežinojau aiškiai, kodėl verkia mamatė, bet jutau, kad visi visi
296 14|                 Juk neduosi manęs, mamate, juk neduosi!~    O akys
297 14|     Padėkok, Irusia, - tarė tyliai mamatė. - Ciocia ir dėdė trokšta
298 14|        Irusia, nebijok! Tėvelis ir mamatė tavęs neleis, - ramino Nika
299 14|     Tėvelis jau leido...~    - Tai mamatė neleis.~    - Bet juk visados
300 14|            o aš jau žinau, kad jei mamatė ir tėvelis lieps važiuoti,
301 14|   susirūpinęs. Po valandėlės atėjo mamatė ir, glamonėdama mane, tarė:~    -
302 14|           Ar tikrai neduosi manęs, mamate? - klausiau nušvitusiomis
303 14|    nušvitusiomis akimis, apkabinus mamatę.~    Į kambarį įėjo tėvelis.~    -
304 14|         kartą įvyko tai, ko norėjo mamatė. Nežinau, kaip ji įtikino
305 14|     džiaugsminga padedu. Nešame su mamate porą gražių žolynėlių, kabiname
306 14|          ir mylinti vaikus.~    Ir mamatė šiandien linksma.~    -
307 14|            ilgai nevaikščiojome su mamate. Tad visur užeiname: ir
308 14|            ištuštėjo.~    Grįždama mamatė sako:~    - O aš žinau,
309 14|           ir mūsų svečiams išėjus, mamatė ėmė dainuoti Rudens dainą,
310 14|         vaikeliai, viso ko, - tarė mamatė.~    - Žinai, mamate, ką
311 14|          tarė mamatė.~    - Žinai, mamate, ką aš pamąsčiau, - tarė
312 14|                Tiesa, Nika, - tarė mamatė. - Esat mano brangiausieji
313 14|                  Kur mes skrisime, mamate?~    - Kiekvienas sau. Mokytis,
314 14|           O mes ir vėl parlėksime, mamate.~    - Taip, bet jau nebegyvensime
315 14|         apgūžusi.~    - Ar nenori, mamate, kad mes užaugtume?~    -
316 14|     raitysis mano pirštuose.~    - Mamate, kodėl sakei, kad, sugrįžę
317 14|       stipriai pabarškino į langą. Mamatė krūptelėjo, visi išsigandę
318 14|             Kas čia buvo? - klausė mamatė neramiai. Jos akyse mačiau
319 14|          vėl atsisėdus už pianino, mamatė pradėjo groti tą gražiąją
320 14|               Taip liūdnai dainavo mamatė, o manyje kilo žinomas jausmas,
321 14|           ir tariau mamatei:~    - Mamate, eikim iš čia prie žiburio.~   
322 14|           iš čia prie žiburio.~    Mamatė uždarė pianiną, ir nuėjome
323 14|       ilgai, ~    skrendu pas jus, mamate, vis artyn, artyn...~   
324 14|         sušuksiu, laimėj skęsdama: Mamate mano!~ ~