Part

 1 1 |      jo kranto auga gluosnis, kurio stuobrys, matyti, kitąsyk
 2 1 |      kažkoks šventas maistas, kurio tiekti tik viena bobutė
 3 3 |      yra šitas atskardis, ant kurio mes stovime. Ant jo įžulnių
 4 4 |     veido dviem pagurklėm, iš kurio žiūrėjo geros, pilkos akys,
 5 6 |   raudoną obuoliuką veidu, iš kurio linksmai žiūri visados šypsančios
 6 6 |    brolį, šarvais apkaustytą, kurio portretą pasiėmė, keliaudama
 7 7 |   tarp veliumo raukšlių ir be kurio ir jungtuvės, rodos, nebūtų
 8 9 |    Eina ten, į grožio tėvynę, kurio didžiausieji pasaulio genijai
 9 10|   vieną saulės spindulėlį, be kurio negali gyvuoti, taip mūsų
10 10|     absoliuto, kurį nujaučia, kurio trokšta ir be kurio negali
11 10| nujaučia, kurio trokšta ir be kurio negali gyvuoti. ~    Mirė
12 12|   kitą šauliai šildės bigosą, kurio ir jiems patiekė mamatė.
13 12|       orumo pažeminimas, prie kurio niekas jo nebūtų privertęs.~   
14 13|    įsteigti tokį mažą ratelį, kurio nariai apsiimtų mokyti tuos